- Degalinių tinklo „Jozita“ vadovas įsitikinęs, kad valdžia nusitaikė į neturtingiausius gyventojus
- S. Gentvilas tikina, kad akcizo mokestis – kova su Rusija
- Aiškinama, jog dėl akcizų kalti ne konservatoriai, o europiniai įsipareigojimai
- Balsavusiųjų už dujų balionų pabrangimą sąraše – ne tik konservatoriai
Degalinių tinklo „Jozita“ vadovas įsitikinęs, kad valdžia nusitaikė į neturtingiausius gyventojus
Prieš porą dienų degalinių tinklas „Jozita“ nuskambėjo socialiniuose tinkluose ir kone visose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Taip nutiko todėl, jog degalinių tinklo direktorius Jonas Jokubauskis nusprendė protestuoti prieš pabrangusius dujų balionus, dėl tokios situacijos apkaltindamas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partiją. Juk nuo šių metų sausio mėnesio į balionus išpilstytoms naftos dujoms nebetaikoma akcizo lengvata. Dėl šios priežasties 50 litrų dujų balionas nuo naujųjų metų iš karto pabrango net 8 eurais.
77.lt primena, jog prieš keletą dienų socialiniuose tinkluose išplito degalinių tinklo „Jozita“ čekis, kuriame buvo užfiksuotas gamtinių dujų balionų pirkimas. Gautame kvite buvo nurodyta, kad pirkėjas įsigijo du dujų balionus po 18 eurų, kurie iš viso kainavo 36 eurus. Tačiau čekyje atskirai įrašyta, jog pirkėjui du balionai papildomai atsiėjo dar 16 eurų, nes teko susimokėti akcizą. Taip balionų kaina nuo 36 eurų paaugo iki 52 eurų. Kvite be užuolankų paminėta:
„Nuo 2024.01.01 Tėvynės sąjungos – konservatorių įvestas akcizas dujoms buičiai – 8 Eur už 21 kg.“
Tokius išsamius čekius J. Jokubauskis spausdina jau nuo pat sausio 1 dienos, kada pabrango dujų balionai. Verslininkas sakė, jog taip išreiškia tautos nepasitenkinimą ir parodo, kokia yra dabartinė Lietuvos valdžia[1]:
„Jei tamsta įvestumėte mokestį, aš parašyčiau, kad jūs įvedėte mokestį. Bet jūs negalit. Tai ir nerašau. Kas gali, tas gali. Jei kleckus kepei už 18 eurų, o dabar kepi už 26 eurus, tai ar patenkinta tamsta, ar ne? Jei nepatenkinta, aš ir parašau. Jei būtų mūsų Vyriausybė liuksusova, taip ir parašyčiau.“
J. Jokubauskis taip pat pabrėžė, jog naujas akcizo mokestis yra nelogiškas ir neteisingas, nes taip nuskriaudžiami patys neturtingiausi šalies gyventojai[2]:
„Juk tų lietuvių nebėra. Čia yra pačių biedniausių žmonių valgio išsivirimo priemonė. Čia pačių biedniausių, kur gamtinės dujos neprieina, ir apmokestina. Mūsų valdžia nežiūrėjo. Aš parašiau, kad šita valdžia priėmė tokią nuostatą, biednuosius dar kartą apvogė ir neuždėjo akcizo kitoms prekėms – pradedant gamtinėmis dujomis, baigiant visais kitais naftos produktais.“
Pasak verslininko, pridėtas akcizas yra neproporcingai didelis, o ir skirtas pačiam netaršiausiam naftos produktui:
„Taršiausiems naftos produktams akcizo nedėjo, nuskriaudė biedniausius savo žmones. Ką žmogus, jei tau ėsti reikia išsivirti, kokia reakcija? 8 eurus sumoki ir viskas, einu bulbinės virti. O kaip kepsi kleckus? (...) Dabar sumokės, su viena ranka atims, su kita turės duoti. Čia visų kaimų kuras, jūs miestuose neturite tų dujų [balionų], jums sunku kalbėti. Nesvarbu, čia kalbėti reikia rimtai ir ilgai.“
J. Jokubauskis tikino, kad dar praėjusių metų rugpjūčio 18 dieną parašė Gitanui Nausėdai, premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen skirtą raštą dėl akcizų. Tačiau į savo raštą taip ir negavo jokio valdžios atsakymo. O ir dabar, nors dauguma socialinių tinklų vartotojų palaiko verslininką, atsirado politikų, kurie liko nepatenkinti jo žingsniu.
S. Gentvilas tikina, kad akcizo mokestis – kova su Rusija
Žinoma, vargu ar verta tikėtis, kad toks verslininko antausis valdžiai ir rodomas protestas prieš jos veiksmus, patiko ne visiems. Štai aplinkos ministras Simonas Gentvilas rėžė, jog reikėtų piktintis ne Vyriausybės priimtais sprendimais, o tokiomis įmonėmis kaip „Jozita“, nes jos prekiauja su Rusija. Savo feisbuko paskyroje S. Gentvilas rašė[3]:
„Nuo karo pradžios suskystintų naftos dujų importas iš rusijos augo 700%. Ta pati Jozita nesikuklina pripažinti, kad perka dujas iš ten. O čia matai, Vyriausybė ėmė jiems dar trukdyti mat.
SND yra ES nesankcionuota prekė, todėl cisternomis vis intensyviau importuojamos. <...> Todėl ir buvo imtasi tokio griežto akcizo pakėlimo SND, apmokestinant Kremliaus eksportą. Ir tai labai teisingas sprendimas.
Lygiagrečiai beveik 2300 daugiabučių namų jau pasikeitė dujų balionus į elektrines virykles pasinaudojant Energetikos ministerijos parama per paskutinius 5 metus. Gyventojai nebuvo palikti nuošaly.
Šiandien klausimai turėtų būti keliami ne Vyriausybei, o toms šalies Jozitoms kodėl jos prekiauja su rusija.“
Keista, tačiau tik tokį būdą kovoti su Rusija tematantis S. Gentvilas regis visai pamiršo apsidairyti po kaimynines šalis. O galbūt tiesiog mano, kad ir jos palaiko V. Putino politiką? Iš tiesų, nuo Naujųjų metų Lietuvoje įsigaliojęs 304,10 eurų tonai akcizo mokestis yra rekordiškas, nes lyginant su kitomis šalimis, esame pačioje viršūnėje.
Net ir mūsų kaimynų akcizo mokesčiai atrodo kardinaliai mažesni. Pavyzdžiui, Lenkijoje SND akcizas yra 13,14 euro tonai, Estijoje siekia 55 eurus už toną, o Latvijoje apskritai vis dar nėra jokio akcizo.
Aiškinama, jog dėl akcizų kalti ne konservatoriai, o europiniai įsipareigojimai
Pasklidus žiniai apie „Jozitos“ čekius, kai kurie žiniasklaidos atstovai pradėjo tikinti, jog dėl naujų akcizų kalti ne TS-LKD, o visai kiti asmenys ar europiniai įsipareigojimai. Štai „Delfi“ pabrėžė, jog akcizų įstatymo projekto pokyčius paruošė Aplinkos ministerija, kurios vadovas yra Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos narys S. Gentvilas[4].
„Delfi“ publikuotame straipsnyje taip pat teigiama, kad konservatoriai ne sykį kartojo, jog akcizų pokyčių verčia imtis europiniai įsipareigojimai. Dar gegužės mėnesio pradžioje finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė:
„Tai ekonomikai mažiau žalingi mokesčiai. Jų bazės plėtra yra rekomenduojama tarptautinių institucijų daugelį metų ir šis sprendimas pasiūlytas kaip susijęs su „Naujos kartos Lietuva“ planu, už kurį taip pat reikia atsiskaityti ir Europos Komisijai.“
Tik keista, kodėl aiškinama apie vertimą vykdyti europinius įsipareigojimus, jei pati G. Skaistė šioje citatoje teigė, kad tokie mokesčiai tėra rekomenduojami, o ne privalomi. Bet tikriausiai tą puikiai atskleidžia dabartinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, kuris yra prasitaręs, kad „žaliojo kurso paketas yra svarbus Lietuvai siekiant gauti įšaldytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšas“.
Kitaip tariant, lietuviai turi sukandę dantis pirkti smarkiai išbrangusius dujų balionus vien tam, kad Lietuvos valdžia galėtų įsisavinti papildomas lėšas. O dar nepamirškime ir to, jog pats akcizų mokestis į biudžetą atneš apvalią sumą pinigų.
Balsavusiųjų už dujų balionų pabrangimą sąraše – ne tik konservatoriai
Bet kas gi iš tiesų kaltas dėl akimirksniu įvesto itin didelio akcizo mokesčio? Dar praėjusiais metais parlamentarai balsavo už įstatymą, pagal kurį nuo 2024 metų sausio 1 dienos įvedamas 304,10 eurų tonai akcizo mokestis suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms maisto gamybai, šildymui bei kitų būtiniausių poreikių tenkinimui. Iki šiol tokios dujos turėjo nulinį tarifą, o iš karto įvedus didelį akcizo mokestį, daugybei šalies gyventojų gyvybiškai reikalingi dujų balionai tapo net 8 eurais brangesni.
Tiesa, įvesdami naująjį akcizą dujų balionams, parlamentarai gyrėsi, jog tai papildys valstybės biudžetą 15 mln. eurų. Naujasis akcizas buvo dar 2023 metų gegužę priimto „žaliųjų“ kuro akcizų paketo dalis. Jame buvo numatyti didesni taršaus kuro akcizai, papildomi taršos mokesčiai, lengvatų atsisakymas ir palaipsninis dyzelino bei benzino akcizų suvienodinimas.
Nors kai kurie bando kaltinti europinius įsipareigojimus ar visą Seimą apskritai, visgi reikia pabrėžti, kad už akcizo mokesčio įvedimą daugiausiai balsavo būtent konservatorių frakcija. TS-LKD frakcija parodė stiprią vienybę, nes „Už“ balsavo 45 parlamentarai, 1 susilaikė, o prieštaraujančių nebuvo.
Žinoma, valdantieji konservatoriai nėra vieninteliai, kuriems reikia dėkoti už neproporcingai didelį akcizo mokestį. Balsuojant už įstatymo projektą, jam pritarė ir dar 23 Seimo nariai.
Siūlome įsidėmėti visas balsavusiųjų „Už“ pavardes[5]:
- Kasparas Adomaitis
- Virgilijus Alekna
- Vilija Aleknaitė Abramikienė
- Arvydas Anušauskas
- Aušrinė Armonaitė
- Andrius Bagdonas
- Agnė Bilotaitė
- Viktorija Čmilytė-Nielsen
- Morgana Danielė
- Ewelina Dobrowolska
- Justas Džiugelis
- Aistė Gedvilienė
- Eugenijus Gentvilas
- Simonas Gentvilas
- Jonas Gudauskas
- Irena Haase
- Angelė Jakavonytė
- Sergejus Jovaiša
- Vytautas Juozapaitis
- Ričardas Juška
- Laurynas Kasčiūnas
- Vytautas Kernagis
- Dainius Kreivys
- Andrius Kupčinskas
- Paulė Kuzmickienė
- Gabrielius Landsbergis
- Orinta Leiputė
- Silva Lengvinienė
- Mindaugas Lingė
- Raimundas Lopata
- Matas Maldeikis
- Kęstutis Masiulis
- Bronislovas Matelis
- Marius Matijošaitis
- Vytautas Mitalas
- Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
- Kęstutis Navickas
- Monika Navickienė
- Monika Ošmianskienė
- Ieva Pakarklytė
- Žygimantas Pavilionis
- Rasa Petrauskienė
- Audrius Petrošius
- Liuda Pociūnienė
- Arvydas Pocius
- Edmundas Pupinis
- Valdas Rakutis
- Tomas Vytautas Raskevičius
- Jurgis Razma
- Edita Rudelienė
- Paulius Saudargas
- Jurgita Sejonienė
- Vilius Semeška
- Algirdas Sysas
- Gintarė Skaistė
- Mindaugas Skritulskas
- Linas Slušnys
- Kazys Starkevičius
- Algis Strelčiūnas
- Ingrida Šimonytė
- Jurgita Šiugždinienė
- Justinas Urbanavičius
- Romualdas Vaitkus
- Arūnas Valinskas
- Jonas Varkalys
- Juozas Varžgalys
- Andrius Vyšniauskas
- Emanuelis Zingeris
- Artūras Žukauskas
