Nuo kitų metų paspirtukų vairuotojams keičiasi kelios svarbios KET nuostatos
Kitais metais, eismo dalyviai, gatvėmis įprastai riedantys elektriniais paspirtukais arba kitomis, panašiomis transporto priemonėmis, turės prisitaikyti prie permainų.
Šią savaitę Vyriausybei pritarus Susisiekimo ministerijos inicijuotiems kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimams, taip įtvirtinti buvo elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma, jog elektriniu paspirtuku arba panašia transporto priemone būtų leista važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą.
Važiuojamąja dalimi ir keliu tamsiuoju paros metu keliaujantis tokios transporto priemonės vairuotojas turės dėvėti ryškiaspalvę liemenę.
Jam taip pat bus draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu.
Nuo kitų metų asmenys, kurie kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu vedasi elektrinę mikrojudumo priemonę, privalės judėti tik viena eile, tik transporto priemonių judėjimo kryptimi.
Kitais metais įsigalios ir pakeista kelio ženklų tvarka, nustatant, kad ženklai informuoja apie dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismą, arba kelio ženklai taikomi ne tik dviratininkams, bet ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams.
Naujos taisyklės priimtos dėl augančio el. paspirtukų skaičiaus
Naujųjų KET nesilaikymas užtrauks baudą nuo 20 iki 40 eurų, vairavimas neblaiviam – nuo 80 iki 200 eurų[1].
Vyriausybė šį KET atnaujinimą įgyvendina po to, kai Seime dar vasarą buvo priimtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos.
Tuomet parlamente buvo patvirtintos atnaujintos eismo taisyklės elektrinių paspirtukų ir kitų panašių priemonių vairuotojams[2].
Kaip šiuo metu teigia susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, saugumas kelyje yra vienas svarbiausių uždavinių, o elektrinių paspirtukų bei kitų elektrinių mikrojudumo priemonių skaičiui nuolat augant, reikia daugiau aiškumo ir tvarkos gatvėse.
„Tikimės, kad naujos taisyklės padės užtikrinti didesnį tiek elektrinių paspirtukų, tiek visų kitų eismo dalyvių saugumą ir padės sumažinti nelaimių skaičių keliuose“, – sako susisiekimo viceministras.
Dažnas paspirtukininkas KET nesilaiko, tai gali lemti ir siaubingas traumas
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) neseniai atliktas eksperimentas atskleidė, kad daugiau nei pusė visų elektrinių paspirtukų vairuotojų nepaiso KET normų[3].
Tyrimo rezultatai parodė, kad net 70 proc. paspirtukininkų važiuoja per pėsčiųjų perėją, kai reikia nulipti ir paspirtuką persivesti, kas dešimtas paspirtuku važiuoja ne vienas, nors tai draudžia taisyklės, ir tik 2 proc. visų paspirtukininkų dėvi šalmą.
Daugiau nei pusė elektrinių paspirtukų vairuotojų nesilaiko pagrindinių KET: ten, kur įrengti dviračių takai, jie važiuoja šaligatviu, ant vieno paspirtuko keliauja dviese ar net trise, pro pėsčiuosius pravažiuoja nesilaikydami saugaus atstumo ir greičio.
Toks elgesys kelia pavojų tiek kitiems eismo dalyviams, tiek patiems paspirtukininkams. O apie siaubingas jų patiriamas traumas jau ne kartą perspėjo ir medikai. Skubiosios pagalbos skyrių medikai jau ne vienerius metus teigia, kad elektrinių paspirtukų vairuotojų traumos tapo kasdienybe.
Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, vien pernai su paspirtukais susijusiuose eismo įvykiuose buvo rimtai sužaloti 223 žmonės.
Nukentėjusieji patiria ne tik rankų arba kojų lūžius, tačiau susiduria ir su žymiai sudėtingesniais šonkaulių, žandikaulių, skruostikaulių lūžiais, kai kuriais atvejais – patiriamos net rimtos smegenų traumos, reikia neurochirurginio gydymo bei reabilitacijos, asmuo tampa nedarbingas, o ir vėliau gali jausti traumos padarinius.
Iš kitų dažniausiai pasitaikančių sužalojimų, susijusių su elektriniais paspirtukais, yra įbrėžimai, sumušimai ir nedideli pjautiniai sužalojimai dėl kritimo ar susidūrimo. Kritimai nuo el. paspirtukų gali sukelti patempimus, dažnai susijusius su riešais, kulkšnimis ar raktikauliais.
Nors kai kuriais atvejais nelaimingi atsitikimai gali įvykti dėl mechaninių paties el. paspirtuko gedimų, pavyzdžiui, stabdžių gedimų arba staigaus pagreitėjimo, atsakomybę už save ir kitus turi prisiimti ir pats transporto priemonės vairuotojas.
Siekiant išvengti nelaimės, pačių įvairiausių traumų skubiosios pagalbos priimamajame matę medikai perspėja, neviršyti maksimalaus greičio niekada nenaudoti elektrinio paspirtuko dviese, trise ar daugiau, jokiu būdu nelipti ant paspirtuko būnant neblaiviems, būti ypatingai atsargiems tamsiu paros metu, esant prastam matomumui bei važiuojant nežinomu, neesfaltuotu keliu.
Seimas pakeitė ir transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įstatymus
O kiek anksčiau Seimas priėmė ir sprendimą dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimų. Jais buvo įpareigota privalomai drausti ir kai kuriuos galingesnius paspirtukus.
Šio projekto nuostatuose išskirta, kad turi būti draudžiamos ir neregistruotinos motorinės transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/val. arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/val.
Tarp draustinų transporto priemonių gali pakliūti ir elektriniai paspirtukai ar kitos panašios transporto priemonės, atitinkančios aukščiau nurodytus greičio ir svorio kriterijus.
Taip pat nustatoma, kad neregistruotinų transporto priemonių valdytojai privalo tikrinančiam pareigūnui pateikti galiojantį draudimo liudijimą bei, kad eismo įvykis, dėl kurio metu padarytos žalos gali būti mokama draudimo išmoka, gali būti ir kai transporto priemonė stovi. Be to, įteisinta elektroninė eismo įvykių deklaracijos forma.
