Džeimso Bondo knygos bus cenzūruojamos
Garsusis agentas 007 tapo netikėtos literatūrinės cenzūros auka. Šiais metais bus minimas jau 70 garsiosios autoriaus Iano Flemingo, sukūrusio Džeimso Bondo personažą, knygos „Kazino Royale“ jubiliejus. Šia proga bendrovė, kuriai priklauso literatūrinės teisės į I. Flemingo kūrinius „Ian Fleming Publications“, pranešė netikėtą ir daugeliui gerbėjų labai nemalonią žinią: leidykla nusamdė „jautrių skaitytojų gerovę“ turinčią užtikrinti komandą, kuri jau spėjo cenzūruoti dalį „Kazino Royale“ ir kitų agento 007 serijos knygų.
„Ian Fleming Publications“ nusprendė, kad prie naujo leidimo tekstų bus pridėta išlyga, jog „knyga buvo parašyta tuo metu, kai terminai ir požiūriai, kuriuos šiuolaikiniai skaitytojai gali laikyti įžeidžiančiais, buvo įprasti“. Tačiau tokios žinutės nepakako.
„Leidime buvo atlikta nemažai atnaujinimų, kartu kiek įmanoma labiau priartėjant prie originalaus teksto ir laikotarpio, kuriame jis parašytas“, – skelbia „Ian Fleming Publications“ [1].
Naujuosiuose atnaujinimuose bus išbrauktas anksčiau knygoje dažnai minėtas „n“ žodis; daugeliu atvejų vietoj jo vartojami terminai bus tiesiog „juodaodis“, o kai kuriais atvejais rasinės charakteristikos nebus minimos visiškai.
„Laikydamiesi Iano požiūrio, peržiūrėjome kelių rasinių terminų atvejus knygose ir pašalinome keletą atskirų žodžių arba pakeitėme juos terminais, kurie šiandien yra labiau priimtini, bet atitinka knygų parašymo laikotarpį. Raginame žmones perskaityti knygas patiems, kai balandžio mėnesį bus išleistos naujos knygos“, – kritikams atšauna bendrovė, kuriai priklauso literatūrinės teisės į I. Flemingo kūrinius.
Cenzūros sulaukė ir „Čarlis ir šokolado fabrikas“ bei „Matilda“ autorius
Tačiau knygos apie agentą Džeimsą Bondą nėra vienintelės, sulaukusios cenzūros. Praėjusią savaitę Jungtinę Karalystę apskriejo žinia, kad Roaldo Dahlio, vaikų autoriaus, parašiusio tokias knygas kaip „Matilda“ ar „Čarlis ir šokolado fabrikas“, kūriniai taip pat bus peržiūrėti ir iš dalies cenzūruoti. Skelbiama, kad šios knygos buvo redaguotos pašalinant arba pakeičiant užuominas apie lytį, rasę ir fizinę išvaizdą.
Pavyzdžiui, knygos „Matilda“ herojus Augustas Gloopas apibūdinimas kaip „nepaprastai storas“, o naujoje versijoje jis tapo „milžinišku“. Be to, Matildos pavyzdys ir asmuo, į kurį mergaitė lygiuojasi, dabar yra ne knygų autorius vyras, o moteris[2].
Bendrovė „Roald Dahl Story Company“, valdanti R. Dahlo autorines teises ir prekių ženklus, teigė, kad su kiekvienu nauju knygos leidimu yra įprasta peržiūrėti kalbą, o bet kokius pakeitimus bendrovė apibūdino kaip „nedidelius ir kruopščiai apgalvotus“.
Vis dėlto, tokia žinia šalyje sukėlė aktyvias diskusijas ir milžinišką pasipiktinimą. Šia tema pasisakė net Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Riši Sunakas, užsimindamas apie tai, kad „grožinės literatūros kūriniai turėtų būtų išsaugoti tokie, kokie yra, o ne būti nušveisti iki tobulumo“.
Apie vykdomą savitą knygų cenzūrą pasisakė net Jungtinės Karalystės karalienė konsortė Kamila. Kalbėdama Klarenso rūmuose karalienė konsortė gynė žodžio laisvę ir rašytojų teisę reikšti savo nuomonę. Ji taip pat ragino rašytojus likti „ištikimus savo pašaukimui, netrukdomus tų, kurie gali norėti apriboti saviraiškos ar vaizduotės laisvę“.
Nors apie R. Dahlo situaciją karalienė konsortė Kamila neprabilo tiesiogiai, daugelis jos kalbą įvertino kaip netiesioginę kritiką bendrovės „Roald Dahl Story Company“ sprendimui[3].
Į šiuos pasisakymus sureagavo ir Francesca Dow, „Penguin Random House Children’s“ leidyklos direktorė.
„Pastarąją savaitę klausėmės diskusijų, kurios dar kartą patvirtino nepaprastą Roaldo Dahlo knygų galią ir labai realius klausimus, susijusius su tuo, kaip kito laikmečio istorijos gali būti aktualios kiekvienai naujai kartai. Mūsų, kaip vaikų knygų leidyklos vaidmuo yra su didžiausiu dėmesiu ir rūpestingumu dalytis istorijų magija su vaikais“, – teigia F. Dow ir atskleidė, kad leidykla visuomenei pateiks tiek seną, tiek ir naujai redaguotą knygų versiją.
Hario Poterio knygų autorės kontraversijos paskatino nelegalią knygų leidybą
Daliai visuomenės vis labiau atkreipiant dėmesį į problematišką ar net įžeidžiančią senose knygose naudojamą kalbą ar stilistiką, daugėja dėmesio bei kritikos ir moderniems autoriams. Pastaruoju metu netilo kontraversijos dėl „Hario Poterio“ knygų autorės J. K. Rowling, kuri sulaukė kritikos dėl galimai transfobiškų komentarų internete.
Su tokiomis autorės pažiūromis nesutinkantys knygų serijos fanai imasi įvairių veiksmų: nuo rašytojos smerkimo internete, iki neleistino jos knygų perleidimo. Pavyzdžiui, vienas Toronto gyventojas iš „Hario Poterio“ knygų pašalina J. K. Rowling vardą ir jas parduoda savuoju. Menininku save laikantis vyras sako, kad tokių veiksmų imtis jis buvo paskatintas būtent dėl J. K. Rowling transfobijos.
Tokio „Hario Poterio“ knygų fano teigimu, vis daugiau žmonių vengia pirkti atributiką, teisėtai žiūrėti filmus ir skaityti knygas apie „Harį Poterį“, nes pajamos vis dar keliauja šiai rašytojai.
Prieš kelerius metus J. K. Rowling iš tiesų susidūrė su gana neigiama visuomenės reakcija dėl savo komentarų apie translyčius asmenis. Vis dėlto, pati autorė atmetė į jos pusę skriejančius kaltinimus ir ne kartą patikino, kad translyčiai asmenys susiduria su savitais iššūkiais ir problemomis.
Dėl tariamo ekstremizmo cenzūruojamos net TV laidos ir serialai
Turinio cenzūra nėra naujas reiškinys. Jau aibę metų populiariausi ir visuomenės labiausiai mėgstami leidiniai, filmai, serialai ar TV laidos susilaukia ypatingo atitinkamų institucijų dėmesio.
Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės kovos su terorizmu pagrindinėje prevencijos programoje, komedijos „Yes, minister“, „The Thick Of It“ ar net Viljamo Šekspyro darbai buvo įvardyti kaip galimai turintys „ekstremizmo požymių“[4].
Prevencijos tyrimų informacijos ir komunikacijos skyriaus (RICU) ataskaitoje aprašoma, kaip kraštutinių dešiniųjų ekstremistai internete neva propagavo knygų sąrašus: dokumente buvo nuorodos į „Žiedų valdovo“ knygas, George’o Orwello „1984“, taip pat buvo minimi filmai „Tiltas per Kvai upę“ ar „Zulu“.
Kaip galimai turintys užslėptų ekstremizmo požymių, prie pavojingų kūrinių buvo įtraukti V. Šekspyro, Edmundo Burko ir kitų žymiausių kūrėjų darbai. Ataskaitoje net buvo paminėtas BBC 1990 m. politinis trileris „Kortų namelis“.
Į tokią naujieną sureagavo ir „Kortų namelio“ scenaristas Andrew Daviesas, kuris pabrėžė, kad serialas buvo tarsi satyrinis požiūris į dešiniųjų politiką.
„Šiame sąraše yra daugiau ar mažiau visas klasikinės literatūros kanonas ir kai kurios geriausios kada nors sukurtos britų televizijos programos“, – teigia jis.
