Suakmenėję kūdikiai moters kūne gali išbūti net keletą dešimtmečių
Meksikos šiaurinėje Durango valstijoje 84 metų moteris kreipėsi į ligoninę dėl stiprių pilvo skausmų. Moters nusiskundimai galėjo signalizuoti aibę skirtingų sveikatos problemų, tačiau galutinė diagnozė nustebino ir visko mačiusius medikus, ir moters artimuosius: senolės įsčiose buvo aptiktas suakmenėjęs vaisius[1].
Atlikus išsamesnius pakartotinius tyrimus buvo nustatyta, kad moters nešiojamas vaisius jos kūne išbuvo net apie 40 metų. Su šia neįprasta situacija susipažinusių medikų ekspertų teigimu, moteriai pastojus, jos kūdikis vystėsi sėkmingai ir įprastai, iki 40 savaičių. Vis dėlto, galiausiai turėjo paaiškėti, kad nėštumas yra negimdinis, o vaisius liko moters kūne.
Nors moteris į medikus dabar kreipėsi dėl pilvo skausmų, gydytojai vis dėlto nesiryžo ruošti senjorės operacijai ir vaisių iš jos kūno pašalinti chirurginės intervencijos būdu. Manoma, kad dėl garbaus moters amžiaus, tokio masto operacija jai būtų pernelyg pavojinga, todėl skausmus bus siekiama numalšinti kitais būdais.
Ne visi šios patologijos atvejai baigiasi sėkmingai
Nors ši istorija daugeliui gali atrodyti itin neįprasta ar net sunkiai įtikima, panašių analogiškų įvykių pasitaiko ir dažniau. Pavyzdžiui, suakmenėjęs kūdikis 2015 m. buvo aptiktas ir nedidelio Čilės miestelio La Boca gyventojos Estelos Melendez kūne[2].
91-erių metų moters tuomet teigė, kad ji pati niekada nežinojo, kad buvo pastojusi ir daugelį dešimtmečių savo įsčiose išnešiojo suakmenėjusį kūdikį. Moters teigimu, ant pilvo ji tiesiog juto menką guzelį, tačiau didesnių sveikatos nusiskundimų neturėjo.
Tačiau moteriai netyčia nukritus, ji buvo nuvežta į ligoninę tyrimams, o būtent tuomet ir paaiškėjo, kad jos gimdoje yra ne vieną dešimtmetį skaičiuojantis vaisius. Nors toks vaisius nekelia jokio pavojaus moters sveikatai, vietos klinikos gydytojai svarstė galimybę atlikti operaciją vaisiui pašalinti, tačiau vėliau nusprendė, kad šiuo atveju operuoti 91 m. pacientę yra rizikingiau nei nieko nedaryti.
2013 m. toks pat suakmenėjęs vaisius buvo aptiktas ir 82-iejų kolumbietės moters kūne. Moteris į ligoninę atvyko dėl itin stipraus pilvo skausmo ir tik tuomet buvo nustatyta, kad jos kūne yra maždaug 40-ies metų vaisius. Vėliau jai sėkmingai buvo atlikta operacija[3].
Tačiau ne visi atvejai baigiasi taip laimingai. Prieš keletą mėnesių Niujorke mirė 50-metė moteris, kurios kūne taip pat buvo aptiktas toks vaisius. Medikai nustatė, kad nėštumas moters kūne nesivystė net dešimtmetį, jau buvo kaip reikiant suakmenėjęs ir kėlė pavojų moters gyvybei[4].
Iš Kongo kilusi moteris buvo paguldyta į reanimaciją, o išsamesnių tyrimų metu paaiškėjo, kad negimęs vaisius suspaudė moters žarnyną. Vis dėlto, pacientė savanoriškai atsisakė gydymo, mat tikėjo, kad jos negalavimai atsirado dėl raganavimo – ji teigė, kad prieš jai persikeliant iš Kongo į JAV, jai buvo mestas prakeiksmas.
Suakmenėjęs vaisius arba litopedija – šiais laikais itin retas reiškinys
Seniausias žinomas suakmenėjusio vaisiaus moters kūne arba mediciniškai – litopedijos, atvejis datuojamas daugiau nei prieš 3100 metų ir buvo rastas archeologinėje vietovėje Teksase. Tuo tarpu pirmasis medicininėje literatūroje užfiksuotas atvejis datuojamas X a. ir aprašytas žinomo chirurgo Al-Zahravio vadove[5].
Vienas žinomiausių, kiek naujesnių litopedijos pavyzdžių datuojamas 1554 m. Sens mieste, Prancūzijoje. Moteris vardu Kolombė Čarti pradėjo gimdyti. Tai buvo pirmasis jos nėštumas, ir ji pilnai išnešiojo vaisių. Tačiau nors sąrėmiai sustojo, jos kūdikis taip ir negimė.
Vėliau, beveik trejus metus moteris kentėjo dėl milžiniškų pilvo skausmų, nors vėliau ir atsigavo. Po 28 metų, kai ji mirė, jos vyras pasamdė du chirurgus, kad šie atliktų jos kūno skrodimą, tikėdamasis išsiaiškinti tiesą.
Atlikus skrodimą, iš moters kūno buvo ištrauktas akmeninis objektas, rastas jos kiaušintakiuose. Nors iš pradžių chirurgai manė, kad tai kažkoks auglys, galiausiai paaiškėjo, kad tai buvo kūdikis.
Šis įdomus įvykis medicinos literatūroje apibrėžiamas kaip litopedija. Tai yra labai reta būklė, kuri pasitaiko tik 0,0054 proc. visų nėštumų.
Dauguma pacientų yra besimptomiai, o diagnozė paprastai nustatoma atsitiktinai atlikus vaizdinius tyrimus. Nors dauguma litopedijos atvejų taip ir lieka besimptomiai, šiai būklei geriau pažinti ypač pasitarnauja atsitiktiniai atlikti vaizdinių tyrimai, chirurginių operacijų ar nekropsijos metu gauti duomenys.
Dažniausiai litopedija yra siejama su vyresnio amžiaus moterų nėštumu: du trečdaliai visų fiksuotų atvejų nutiko moterims, vyresnėms nei 40 metų.
Tačiau net ir šios būklės gali itin skirtis, o litopedija dažniausiai skirstoma į tris rūšis: litokelipozę – situaciją, kai kiaušialąstės membrana yra kalcifikuota, vaisius gali būti įvairios irimo stadijos, litokelitopediją – kai vaisiaus ir kiaušialąstės membranos yra kalcifikuotos bei paprastąją litopediją – kai kalcifikuotas yra tik vaisius.
Diagnozavus litopediją, moterų gydymas dažniausiai yra individualus, atsižvelgiant į pacientės amžių, gretutines ligas, simptomus ir kitus vaizdinius duomenis, tokius kaip vaisiaus dydis, amžius, vieta, kurioje jis yra prisitvirtinęs ir galimas pavojus šalia esantiems moters vidaus organams.
Tačiau vaisingo amžiaus moterims, nerimaujančios dėl šios būklės, verta atkreipti dėmesį į tai, kad litopedija šiais laikais yra tikrai retas reiškinys: moderni akušerinė ir ginekologinė priežiūra tampa labiau prieinama, o taip atsiranda galimybė anksti diagnozuoti ir gydyti šią tikrai neįprastą patologiją.
