Neramumų skaičius pasaulyje auga
Nors pastarieji keleri metai temdė pasaulį dėl mus visus namuose užsidaryti privertusios pandemijos, 2022-ieji pateikė ne ką menkesnį iššūkį – Rusija pradėjo savo invaziją į Ukrainą.
Žvelgiant į pastarųjų mėnesių įvykius pasaulyje, gali susidaryti niūrus įspūdis, jog netolimoje ateityje konfliktų nepavyks išvengti ir kituose regionuose.
Balkanuose žiebiasi aistros tarp Kosovo ir Serbijos. Praėjusio amžiaus pabaigoje į karą įsitraukusios šalys dabar nesugeba susitarti dėl valstybinių automobilių numerių.
Turkija, reaguodama į neseniai įvykusią teroro ataką Stambule, rengia karinę misiją prieš Siriją ir Iraką.
Šiaurės Korėja, pastaruosius kelerius metus aktyviai didinusi savo karinius pajėgumus, neseniai išbandė tarpžemyninę balistinę raketą, kuri, Japonijos valdžios teigimu, yra pakankama pasiekti net JAV krantus.
Įtampa auga ir tarp Kinijos bei Taivano. Kinijos ambicijoms tapti viena iš pasaulio supergalių didėjant, ekspertai pateikia niūrias prognozes, jog per ateinančius penkerius metus Taivano užpuolimas yra visiškai tikėtinas scenarijus.
Savo ruožtu vis labiau remdamas Rusiją ir taip į karą Ukrainoje įsitraukiantis Iranas skelbia sukūręs hipergarsinę raketą, galinčią prasiskverbti pro visas gynybos sistemas. Be to, Iranas jau viešai skelbia ir apie savo bendradarbiavimą su Rusija drauge kuriant bepiločius orlaivius.
Balkanuose bręsta Kosovo ir Serbijos konfliktas
Ginčas dėl automobilių numerių gali atnešti naujų neramumų bangą Balkanuose. Pastaruosius mėnesius įtampa tarp Kosovo ir Serbijos auga. Šią situaciją iššaukė etninių Kosovo serbų pasitraukimas iš visų centrinių ir vietos institucijų, taip išreiškiant protestą prieš Kosovo valdžios sprendimą pakeisti Serbijos valdžios institucijų išduotus senus automobilių registracijos numerius naujais, Kosovo numeriais[1].
Lapkričio 1 d. Priština pradėjo įgyvendinti pokyčius. Asmenims, kurie nepakeitė savo automobilių numerių, pradėti teikti įspėjimai, baudos, o galiausiai, imtas taikyti draudimas dislokuoti transporto priemones keliuose.
Tai sukėlė aršų pasipiktinimą bei masinį etninių Kosovo serbų pareigūnų, teisėjų, prokurorų ir kitų pareigūnų atsistatydinimą. Siekiant užkirsti kelią galimiems didesnio masto neramumams, įvykiais susirūpino ir Europos Sąjunga (ES), NATO bei JAV[2].
Tačiau derybos, kurioms vadovauja ES, kol kas atrodo bevaisės. ES pirmadienį perspėjo, jog eskalacijos ir smurto protrūkio grėsmė Kosove auga, o vykusiose derybose situacijos išspręsti nepavyko.
„Po daug valandų trukusių diskusijų abi šalys šiandien nesusitarė dėl sprendimo. Manau, kad abiejų šalių vadovai prisiima didelę atsakomybę už tai, kad derybos šiandien žlugo, ir už bet kokią eskalaciją ir smurtą, kuris gali pasireikšti ateinančiomis dienomis“, – teigė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas[3].
Kosovo prezidentė Vjosa Osmani apkaltino ES atstovą J. Borrellą ir pareiškė, kad jis „pataikauja agresoriui ir pateikia visiškai iškreiptą tikrovę“.
„Taikos ir stabilumo negalima pasiekti prisitaikant prie tų, kurie turi hegemonistinių ambicijų“, – teigia Kosovo prezidentė.
Serbija pirmadienį patvirtino, kad derybos nepavyko.
„Mūsų laukia bemiegės naktys ir, be abejo, daug sunkių dienų“, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius, pabrėždamas, kad Serbijos pusė derybose buvo „visiškai konstruktyvi“ primygtinai reikalaujant įgyvendinti pasirašytus susitarimus[4].
Kosovo ir Serbijos konfliktą aptarė su NATO generaliniu sekretoriumi
Savo ruožtu ES užsienio politikos vadovas J. Borrellas Kosovo ir Serbijos klausimą aptarė su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Pastarasis teigė esantis nusivylęs, jog nepavyko išspręsti ginčo ir paragino priimti pragmatiškus sprendimus, kad būtų išvengta eskalacijos. Jis pridūrė, kad NATO taikos palaikymo pajėgos Kosove yra pasirengusios bet kokiai situacijai.
JAV taip pat sureagavo į paaštrėjusius Kosovo bei Serbijos santykius.
„JAV yra susirūpinusios, kad Kosovo ir Serbijos vadovai nesugebėjo susitarti“, – sakė Vašingtono ambasadorius Kosove Džefas Hovenjeras.
Tuo tarpu JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price’as taip pat išreiškė Vašingtono susirūpinimą ir paragino abi puses padaryti „nuolaidų viena kitai, kad nesukeltume pavojaus dešimtmečius sunkiai pasiektai taikai ir taip trapiame regione“.
Kosovo nepriklausomybės klausimas dar 1998-1999 m. sukėlė karą, per kurį žuvo apie 13 000 žmonių. Tuomet Serbija ėmėsi žiaurių represijų, siekdama pažaboti teritorijos etninių albanų separatistinį sukilimą. 1999 m. NATO bombardavo Serbiją, karas galiausiai buvo nutrauktas.
2008 m. Kosovas paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Serbijos. Dauguma Jungtinių Tautų (JT) valstybių narių pripažino Kosovą kaip atskirą autonominę šalį.
Serbija ir jos partnerės Kinija bei Rusija Kosovą ir toliau laiko serbų teritorija. Serbijos konstitucijoje Kosovas apibrėžiamas kaip jos nacionalinės teritorijos dalis.
Turkija vykdys operaciją Sirijoje ir Irake
Imtis karinių veiksmų žada ir Turkija. Šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pranešė apie galimą antžeminį puolimą šiaurės Sirijoje ir Irake. Taip jis žada atkeršyti už jo teigimu, kurdų grupuočių įvykdytus sprogimus Stambulo centre.
R. T. Erdoganas perspėjo, kad Turkijos vykdoma karinė kampanija Sirijos šiaurėje ir Irake nebus vien tik oro operacija ir gali apimti sausumos pajėgas.
„Kompetentingos institucijos, mūsų gynybos ministerija ir štabo viršininkas kartu nuspręs, kokio lygio jėgą turėtų panaudoti mūsų sausumos pajėgos. Mes konsultuojamės ir tada imsimės atitinkamų veiksmų“, – teigia Turkijos prezidentas[5].
Pirminė operacijos stadija buvo pradėta sekmadienį, praėjus savaitei po to, kai per bombos sprogimą Stambulo Istiklalo prospekte žuvo šeši žmonės ir 81 buvo sužeistas.
Ankara dėl lapkričio 13 d. atakos kaltina Kurdistano darbininkų grupę (PKK) ir su ja susijusias Sirijos kurdų grupuotes. Kurdų kovotojai neigia bet kokį savo dalyvavimą.
Turkijos gynybos ministerija teigė, kad operacijos buvo panaudoti iš sausumos šaudomi ginklai, nukauti 184 kovotojai ir sunaikinti 89 taikiniai, įskaitant slėptuves, bunkerius, urvus ir tunelius.
Trečiadienį Turkijos prezidentas dar kartą patvirtino, kad Turkijos oro operacijos prieš kurdų kovotojų grupuotę Sirijos šiaurėje yra tik pradžia ir pabrėžė, kad jo šalis pradės sausumos pajėgų operaciją tinkamiausiu metu.
Sakydamas kalbą savo partijos įstatymų leidėjams parlamente, Turkijos lyderis sakė, kad Turkija yra kaip niekada anksčiau pasiryžusi apsaugoti savo pietinę sieną, o jos operacijos užtikrins teritorinį vientisumą tiek Sirijoje, tiek Irake.
Į Turkijos valdžios sprendimus spėjo sureaguoti JAV, kurios paragino deeskaluoti padėtį.
„Jungtinės Valstijos reiškia nuoširdžią užuojautą dėl civilių aukų Sirijoje ir Turkijoje. Mes raginame deeskaluoti padėtį Sirijoje, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai ir paremtas bendras tikslas nugalėti ISIS. Mes ir toliau nepritariame bet kokiems nekoordinuotiems kariniams veiksmams Irake, kuriais pažeidžiamas Irako suverenitetas“, – sakoma Valstybės departamento atstovo spaudai N. Price’o pareiškime[6].
Rusija taip pat paragino Turkiją susilaikyti nuo „perteklinės“ karinės jėgos naudojimo, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Sirijos klausimais Aleksandras Lavrentjevas žurnalistams sakė, kad Turkija iš anksto nepranešė Maskvai apie savo reidus prieš kaimynines šalis.
Turkijos ginkluotosios pajėgos per pastaruosius dešimtmečius vykdė kelias didelio masto karines operacijas šiaurės Irake ir šiaurės Sirijoje[7].
Turkijos vyriausybė anksčiau yra pareiškusi ir tai, kad vadinamoji „saugioji zona“ palei sieną su Sirija yra būtina tam, kad būtų sudarytos sąlygos savanoriškai grįžti Sirijos pabėgėliams, taip pat tam, kad būtų užkirstas kelias grupuotėms, kurias Ankara laiko su pavojingomis, pulti Turkiją.
Šiaurės Korėja rodo raumenis
Praėjusią savaitę Šiaurės Korėja paleido tarpžemyninę balistinę raketą. Neilgai trukus tarptautinei ekspertai įvertino, jog šios raketos nuotolio pakanka, jog būtų pasiekti JAV krantai.
Japonijos gynybos ministerija po įvykio paskelbė, kad Šiaurės Korėjos raketa nukrito jūroje maždaug už 210 km į vakarus nuo Hokaido. Į Šiaurės Korėjos bandymus iškart sureagavo JAV, o Pietų Korėja nurodė imtis griežtesnių atgrasymo priemonių prieš savo kaimynę[8].
Pačios Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Choe Son Hui įspėjo apie dar aršesnį atsaką į bet kokį didesnį JAV karinį buvimą regione.
Per pastaruosius du mėnesius Šiaurės Korėja paleido daugiau kaip 50 raketų, dauguma jų buvo trumpojo nuotolio. Tolimojo nuotolio raketos paleidžiamos rečiau ir kelia tiesioginę grėsmę JAV, nes raketos skirtos branduolinėms galvutėms gabenti į bet kurią JAV žemyninės dalies vietą.
Naujausia tarpžemyninė balistinė raketa (ICBM) buvo paleista iš netoli Šiaurės Korėjos sostinės Pchenjano. Ji pasiekė 6 100 km aukštį pagal pakreiptą trajektoriją ir nuskriejo 1 000 km.
Japonijos gynybos ministras Yasukazu Hamada, įvertinęs turimus duomenis pareiškė, kad Šiaurės Korėjos raketos veikimo nuotolis yra pakankamas, kad ji pasiektų JAV:
„Remiantis skaičiavimais, atliktais atsižvelgiant į trajektoriją, šį kartą balistinės raketos veikimo nuotolis, priklausomai nuo kovinės galvutės svorio, galėjo siekti 15 000 km, o jei taip, vadinasi, JAV žemyninė dalis buvo jos veikimo zonoje“, – pranešė jis[9].
Dėl šio įvykio JAV siekia, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba tarptautiniu mastu pasmerktų naujausią Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos bandymą.
„Siūlysime dar vieną galimybę Tarybai pareikalauti, kad KLDR atsakytų už savo pavojingą retoriką ir destabilizuojančius veiksmus “, – sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield[10].
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pažadėjo šiais metais ir toliau tęsti raketų bandymus. Išorės ekspertai teigia, kad šiemet bus atliktas ir septintasis branduolinis bandymas.
Šiaurės Korėja nepriklauso Tarptautinei atominės energijos agentūrai, todėl užsienio valstybės turi labai mažai konkrečios informacijos apie šalies turimų raketų ir branduolinių galvučių skaičių[11].
Konfliktas Taivano sąsiauryje yra beveik neišvengiamas
Neseniai vykusiame 20-ajame nacionaliniame Kinijos valdančiosios komunistinės partijos suvažiavime, į konstituciją buvo įtraukta nuostata, kad „Taivano klausimo sprendimas ir visiškas tėvynės suvienijimas yra istorinė užduotis, kurios Kinijos komunistų partija niekada neatsisakys“[12].
Prezidentas Xi Jenpingas ne kartą pabrėžė, kad Taivano klausimo sprendimo negalima atidėti kitai kartai. Tai gali reikšti, kad augančias Taivano nepriklausomybės ambicijas, Kinija artimiausiu metu sieks numalšinti karine intervencija.
Šiuo metu Kinija atrodo vis labiau pasitikinti savo galimybėmis sėkmingai „suvienyti“ žemyninę Kiniją ir Taivaną.
„Dabar kaip niekad anksčiau yra tinkamos sąlygos išspręsti Taivano klausimą“, – teigia Kinijos gynybos šalininkas, profesorius Zhang Wenmu.
Sąlyginės Rusijos nesėkmės kare su Ukraina nesutrukdė prezidentui Xi Jinpingui pačiam plėtoti galimos invazijos į Taivaną planus. Priešingai, Kinijos vadovas dabar gali manyti, kad suvienijimas jėga yra būtinas.
Kinijos karinė galia pasiekia piką, o JAV karinis pajėgumas ir visokeriopas įsipareigojimas ginti Taivaną kelia abejonių. Be to, Xi Jinpingas užsitikrino dar vieną kadenciją poste, tad jo politinė įtaka pasiekė viršūnę[13].
Tuo tarpu Taivanas 2024 m. vasarį balsuos prezidento rinkimuose. JAV rinks savo prezidentą tų pačių metų lapkritį. Kinijos komunistų partija gali suvokti šį laiką kaip tinkamą Taivano „suvienijimui“.
Iranas vienija jėgas su Rusija
Pastaraisiais mėnesiais Iranas vis labiau įsitraukia į karą Ukrainoje suteikdamas karinę pagalbą Rusijai. Irano valdžia kurį laiką aktyviai neigė Vakarų šalių ir Ukrainos kaltinimus dėl bepiločių dronų „kamikadzių“ tiekimo Rusijai.
„Kai kurios Vakarų šalys apkaltino Iraną, kad jis padeda tęsti karą Ukrainoje tiekdamas bepiločius orlaivius… mes tikrai suteikėme ribotą skaičių bepiločių orlaivių Rusijai likus keliems mėnesiams iki karo Ukrainoje pradžios“, – mėnesio pradžioje sakė Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahianas[14].
Iranui patvirtinus, kad ginklų tiekimas Rusijai iš tiesų vyko, atskleista ir dar viena paslaptis. Paaiškėjo, kad Iranas ir Rusija susitarė pradėti bepiločių orlaivių gamybą Rusijoje.
Manoma, kad Rusijoje bus gaminama tūkstančiai bepiločių orlaivių naudojant Irano gamybinius komponentus ir brėžinius. Ekspertai spėja, kad gamyba galėtų prasidėti jau po kelių mėnesių, ir tikėtina, kad kitais metais Rusija galėtų naudoti šiuos bepiločius dronus mūšio lauke Ukrainoje.
Tačiau Iranas ne tik remia Rusiją, bet savo ginkluotę stiprina ir pats. Šalies valdžios atstovai neseniai pasiskelbė sukūrę hipergarsinę raketą, galinčią prasiskverbti pro visas įmanomas gynybos sistemas.
Revoliucinės gvardijos aerokosminio padalinio vadas generolas Amirali Hajizadeh pareiškė, kad Irano hipergarsinė balistinė raketa buvo sukurta siekiant kovoti su priešlėktuvinės gynybos skydais ir galės pralaužti visas šiuo metu egzistuojančias priešraketinės gynybos sistemas[15].
Hipergarsinės raketos, kaip ir tradicinės balistinės raketos, galinčios nešti branduolinius ginklus, gali skrieti daugiau kaip penkis kartus didesniu nei garso greičiu. Jos yra ypač manevringos, todėl jas sunkiau susekti ir nuo jų apsisaugoti nei įprastines raketas.
Nors tokios šalys kaip JAV yra sukūrusios patikimas sistemas, skirtas apsisaugoti nuo sparnuotųjų ir balistinių raketų, gebėjimas susekti ir numušti hipergarsinę raketą tebėra klausimas.
