Vartotojai praranda pasitikėjimą didžiosiomis technologijomis, todėl į ekonomiką turėtų sugrįžti veržlumas, inovacijos ir vertės kūrimas
Jau tuoj išmušus 2023-iesiems, istorikai gali pranešti liūdną žinią didžiųjų technologijų (angl. Big Tech) gerbėjams ir paskelbti jų eros pabaigą. Panašu, kad ciklas vėl pradės suktis nuo pat pradžių ir sugrįšime į laikotarpį, kuris ir užaugino didžiąsias technologijas. Kuo toliau, tuo labiau toks procesas atrodo nebeišvengiamas, o apie jį liudija ir vartotojų įpročių pasikeitimai, kai vietoje populiariųjų socialinių tinklų ieškoma labiau nišinių sričių, kuriose maksimaliai nebūtų ribojama saviraiška ir išsaugoma demokratija. Tačiau tokius lemtingus posūkius galėjo lemti ir rinkos perdegimas pandemijos metu, ir didžiųjų bendrovių trumparegiškumas.
Taigi, kas lėmė, kad pagaliau atėjo ir didžiųjų technologijų eros pabaiga?
Spėjama, kad prie to prisidėjo ne tik nuolat judantis ciklas, ar vartotojų pamažu apleidžiami socialiniai tinklai, bet ir didžiųjų technologijų keliamas neigiamas poveikis demokratijai ir ekonomikai.
Todėl svarstoma, kad ateinančiais metais sužibės vadinamos „mažosios technologijos“, kai į ekonomiką turėtų sugrįžti veržlumas, inovacijos ir vertės kūrimas – atviroje, konkurencingoje aplinkoje su naujais, fragmentuotais dalyviais[2].
Rodos, didžiųjų technologijų laidotuvės – neišvengiamos. Apie tai liudija ir menkstantis žmonių pasitikėjimas dešimtmečius gyvavusiais ir socialinę kultūrą formavusiais tinklais.
Pavyzdžiui, pirmą kartą nuo įkūrimo, „Meta“ pranešė apie sumažėjusį pelną ir atleido daugiau nei 88 000 darbuotojų. Pokyčių metas atėjo ir socialinei platformai „Twitter“, kurią į savo rankas perėmė Elonas Muskas, o tinklo senbuviai pranešė apie savo pasitraukimą iš jo ir naujų platformų paieškas.
Kaip pažymi „Fox news“, kai kas dar teigia, kad didžiosios technologijos niekada ir neturėjo užimti tokios didelės dalies. Vienas iš iškreiptos rinkos pavyzdžių – JAV penkių didžiųjų technologijų bendrovių pajamos, viršijančios 1,4 trilijono JAV dolerių, yra didesnės nei Ispanijos ar Meksikos BVP.
Konkuruodamos tarpusavyje bendrovės apleido savo galimybes kitose srityse
Nepaisant savo paplitimo ir milžiniškų investicijų, didžiosios technologijos yra tuo pačiu ir labai ribotos. Tokios įmonės jau išpirko daug naujesnių savo konkurentų ir, kontroliuodamos tokį didelį kiekį talentų, galiausiai apribojo savo galimybes kitur.
Pasak „RBC Dominion Securities“ investicijų patarėjo padėjėjos Dorothy Neufeld, pastaruosius 250 metų buvome daugybės inovacijų bangų liudytojais, kurios apėmė laikotarpį nuo pramonės revoliucijos iki žaliųjų technologijų. Anot D. Neufeld, šiuo metu išgyvename šeštąją ir trumpiausią dirbtinio intelekto bangą.
Beveik 80 proc. technologinių įmonių darbuotojų mano, kad didžiosios technologijų bendrovės turi per daug galios. 40 proc. iš tų darbuotojų laikosi pozicijos, kad jos daro daugiau žalos negu naudos ir kad tokios gigantės kaip „Facebook“, „Amazon“, „Alphabet“ ir „Apple“ turėtų būti išskaidytos[2].
Tam, kad ši banga būtų maksimaliai išnaudota, mums reikia kuo daugiau konkurencijos, kad kuo daugiau talentų spręstų kuo daugiau problemų. Tai jau esą vyksta Kinijoje, kuri ketina investuoti daugiau nei trilijoną dolerių į technologijų įmones ir infrastruktūrą, siekdama šioje srityje pralenkti JAV įtaką.
Precedento neturintis technologijų produktyvumo augimas ėmė stoti
Nenuginčysime, kad ankstesni technologijų proveržiai pakeitė žmonijos gyvenimą – jie ne tik gerokai supaprastino kasdienybę, bet ir pagerino gyvenimo lygį bei atnešė precedento neturintį produktyvumo ir gerovės augimą, kuris, pasiekęs savo „aukso amžių“ vieną dieną ėmė ir nustojo toliau augti, ir nebėra toks įspūdingas kaip XX a. pradžioje.
Ar didžiųjų technologijų erą galėjo perkaitinti pandemija, kai visas žmonių gyvenimas buvo paremtas visiška virtualizacija? Juk prasidėjus pandemijai išgyvenome tam tikrą dar vieną revoliuciją – supratome, kad norint dirbti, nebūtina vykti į darbo vietą, kad norint mokytis, taip pat nebūtina išeiti iš namų. Kaip ir norint nusipirkti maisto – nebūtina eiti į parduotuvę – viską galime užsisakyti vos vienu mygtuko paspaudimu per tam skirtas programėles.
Remiantis tokiu technologinių sprendimų staigiu išpopuliarėjimu, rodėsi, kad toliau į visą šį dar menkai pažįstamą pasaulį žengsime jau nebe nedrąsiais žingsneliais, bet šuoliuosime į jį tiesiog šviesmečiais. Taip ir buvo manyta, o produktyvumas, matuojamas pagal dirbtų valandų skaičių, smarkiai išaugo 2020-2021 metų laikotarpiu[4]. Visgi, pastaruosius du ketvirčius produktyvumo rodikliai pradėjo mažėti.
Apie masinius atleidimus bei sumažėjusias pajamas kalba ir nuo šiuolaikiško gyvenimo neatsiejami gigantai
Dar prieš kelis metus, rodos, buvo sunku suvokti, kad nepakankamomis pajamomis skųsis tokie senbuviai kaip „Walt Disney CO.“, kurie įžengę į technologijų sritį pastebi sumažėjusias pajamas.
Apie nuosmukį dar visai neseniai pranešė ir srautinio transliavimo platforma „Netflix“, per pirmuosius tris šių metų mėnesius praradusi apie 200 tūkst. vartotojų, kurie skundėsi menkstančia pasiūla.
Masiškai darbuotojus atleidžia ir į E. Musko rankas perimta socialinė platforma „Twitter“. Tiesa, toks masinis darbuotojų atleidimo vajus prasidėjo po to, kai „SpaceX“ įkūrėjas nusprendė gerokai patampyti savo darbuotojų nervus ir pasiūlyti jiems visiškai neaiškias darbo sąlygas arba, su jomis nesutikus, tiesiog pasiūlyti jiems išeiti iš darbo.
Visgi, manymas, kad pandemijos metu įvairioms įmonėms pradėjus diegti naujas technologijas, jos padidins mūsų našumą ir automatizuos įvairiausias paslaugas, galiausiai nuėjo perniek.
Žmonėms sugrįžus į darbus, našumas padidėjo tik laikinai, tada sekė atleidimų iš darbo bumas, mat kartu su įprasto gyvenimo grįžimu, išnyko ir dalis naujos paklausos. Štai, rodos, puikiai pritaikytas hibridinis darbas (dalį laiko dirbant iš darbovietės ir dalį – iš namų), produktyvumą taip pat gali pakelti tik laikinai – galiausiai jis vis tiek taps toksiškas darbo vietos kultūrai, kurioje pradės stigti bendradarbiavimo ir darbuotojų įsitraukimo[4].
Didžiosios bendrovės vis menkiau investuoja į savo ateitį, o tai reiškia, kad jos tuo pačiu atveria duris ir savęs išstūmimui iš rinkos
Kita priežastis, dėl kurios didžiosios kompanijos dabar susiduria su sunkumais yra ta, kad augančios palūkanų normos sutelkė investuotojus į trumpalaikį pelningumą, o į tai sureagavo tokios bendrovės kaip „Amazon“, „Alphabet“, „Meta“ ir „Snap“[6].
Vienas neseniai iš „Meta“ išėjęs darbuotojas net teigė, kad „šūdinas vakarėlis pagaliau baigėsi“.
Prognozuojama, kad šioms bendrovėms sumažinus savo tolimus užmojus ir sutelkus savo dėmesį į pagrindinę veiklą, galima tikėtis padidėjusio pažeidžiamumo dėl išorės iššūkių. Pavyzdžiui, didžiosios bendrovės vis menkiau investuoja į savo ateitį, o tai reiškia, kad jos tuo pačiu atveria duris ir savęs išstūmimui iš rinkos.
Technologijų milžinės, siekiančios pagerinti savo efektyvumą, gali prarasti verslesnius darbuotojus, o įmonės, kuriose žmonės dirba su „saugiais“ projektais, dažniau tampa menkiau novatoriškos.
Kita vertus, anot reklamos agentūros „GroupM“ pasaulinio verslo žvalgybos prezidento Briano Wieserio, tokios bendrovės kaip „Alphabet“ ir „Meta“ gali savo išlaidas sumažinti 20 proc. ir dėl to nepajusti jokio pastebimo poveikio artimiausio laikotarpio finansiniams rodikliams be didesnio trumpalaikio pelningumo[6].
Technologijų milžinės artimiausiu metu taip pat gali turėti daugiau pranašumų prieš vėlyvosios stadijos pradedančiąsias įmones, siekiančias su jomis konkuruoti. Kadangi tokių pradedančiųjų įmonių finansiniai resursai senka, senbuvės gali jaustis šiek tiek stabiliau.
Gali nutikti ir tai, kad šių bendrovių vadovybėse regėsime iki tol, rodės, neįmanomus pokyčius. Vienas iš buvusių „Snap“ darbuotojų netgi prognozuoja, kad greitu metu galimai matysime pasaulį, kuriame Evanas Spiegelis „nebegalės dirbti su naujomis idėjomis“. Taip gali nutikti ir su kitų stambių socialinių platformų vadovais.
