Globalios išlaidos karui jau pasiekė kelių trilijonų ribą
Remiantis Švedijos analitinio centro atlikta analize skelbiama, kad 2022 m. bendros pasaulio karinės išlaidos augo ir pasiekė rekordinę 2,24 trilijono JAV dolerių ribą.
Kaip nurodoma Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) atliktoje ataskaitoje, esminė priežastis, kodėl karinės išlaidos išaugo taip sparčiai, yra Rusijos ir Ukrainos karas, pradėtas praėjusių metų vasarį.
Nors karinės išlaidos augo visame pasaulyje ir globaliu mastu padidėjo 3,7 proc., tačiau Europoje jos padidėjo net 13 proc., o tai yra staigiausias metinis padidėjimas per mažiausiai 30 metų[1].
Po brutalios Rusijos invazijos į Ukrainą dalis Europos valstybių suskubo rūpintis savo krašto apsauga ir padidino savo karines išlaidas. Tokie didžiausi išlaidų padidėjimai ypač pastebimi tapo šalyse, esančiose arčiausiai agresorės Rusijos: Suomijoje – 36 proc., Lietuvoje – 27 proc., Švedijoje – 12 proc. ir Lenkijoje – 11 proc.
Vis dėlto, remiantis SIPRI ataskaita, tarp valstybių, kurios ginkluotei išleido daugiausiai lėšų, lyderiauja ne Rytų ar Šiaurės Europos šalys, tačiau JAV ir Kinija. Ženklią dalį bendrų pasaulio karinių išlaidų sudaro ir Rusija. Šioms trims šalims iš viso teko net 56 proc. visų pasaulio išlaidų.
Tuo tarpu Ukraina tarp daugiausiai ginkluotei išleidžiančių valstybių lyderių neatsirado, nors šalies karinės išlaidos 2022 m. pasiekė 44,0 mlrd. dolerių ribą. Tai buvo didžiausias vienerių metų šalies karinių išlaidų padidėjimas, kada nors fiksuotas SIPRI ataskaitoje.
Ekspertai teigia, kad karinių išlaidų augimas signalizuoja apie neramius laikus
SIPRI analitikai teigia, kad 2022 m. bendras pasaulio karinių išlaidų augimas galėjo būti ir dar didesnis, tačiau jį pristabdė infliacija, daugelyje šalių augusi iki pavojingo ir krizę signalizuojančio lygio.
O toks spartus karo išlaidų augimas, anot SIPRI Karinių išlaidų ir ginkluotės gamybos programos vyresniojo tyrėjo Nano Tiano reiškia tai, kad pasaulis tampa vis nesaugesnis.
„Valstybės didina karinę galią reaguodamos į blogėjančią saugumo aplinką, kuri, jų manymu, artimiausiu metu nepagerės“, – teigia N. Tiano[2].
Jo kolegas, mokslų daktaras Diego Lopezas da Silva teigia, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, ilgalaikėje perspektyvoje negrįžtamai paveikė Europos vyriausybių sprendimus dėl karinių išlaidų.
„Kelios vyriausybės jau kelerius metus planavo didinti išlaidas. Todėl galime pagrįstai tikėtis, kad artimiausiais metais karinės išlaidos Vidurio ir Vakarų Europoje ir toliau didės“, – sako D. Lopezas da Silva.
Tuo tarpu SIPRI Karinių išlaidų ir ginklų gamybos programos tyrėjas Lorenzo Scarazzato pažymi, kad susirūpinimas dėl saugumo Europoje buvo jaučiamas jau seniau.
„Nors 2022 m. vasario mėnesį įvykusi plataus masto invazija į Ukrainą neabejotinai turėjo įtakos 2022 m. sprendimams dėl karinių išlaidų, susirūpinimas dėl Rusijos agresijos augo daug ilgiau. Daugelis buvusių Rytų bloko valstybių nuo pat 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą, daugiau nei dvigubai padidino savo karines išlaidas“, – pabrėžia SIPRI tyrėjas.
Didelė JAV išlaidų karui dalis atitenka Ukrainos paramai
Tačiau dalis valstybių karines išlaidas didina ne tik savo reikmėms, tačiau ir skirdamos milžinišką paramą šiuo metu aktyviai kariaujančiai Ukrainai. Tarp tokių valstybių yra ir JAV, Ukrainai suteikusi milijardinę karinę paramą ir, regis, toliau besirengianti remti šią šalį iki pabaigos.
O paramos mastai iš tiesų gali stulbinti. Pavyzdžiui, Ukrainos pajėgos iš partnerių dažniausiai prašo 155 mm. kalibro haubicų sviedinių. Skelbiama, kad JAV ukrainiečiams jau išsiuntė daugiau kaip 1,5 mln. tokių šovinių, o iki karo pabaigos šis skaičius gali ne tik padvigubėti, tačiau ir išaugti galbūt net dešimtis kartų.
155 mm. kalibro šovinys yra labai didelė kulka, sudaryta iš keturių dalių: detonuojančio sprogdiklio, sviedinio, sviedinio užtaiso ir įprastinio užtaiso[3].
Jie paklausūs yra dėl to, kad gali būti ir įvairiai patobulinami: jie gali būti pripildyti sprogstamosios medžiagos, juose gali būti naudojamos tikslaus nukreipimo sistemos, jie gali pramušti šarvus.
Šie šoviniai sukurti buvo prancūzų, dar Pirmojo pasaulinio karo metais. Antrojo pasaulinio karo metais JAV kariai jau naudojo savo kurtą 155 mm. versiją, kuri galiausiai tapo ir NATO standartu.
Remiantis preliminariais skaičiavimais, šiuo metu kasdien Ukrainoje yra iššaunama nuo 6 000 iki 8 000 155 mm. šovinių.
Pentagonas dabar net įslaptino medžiagą, kiek šių šovinių JAV Ukrainai suteikia su kiekvienu naujai patvirtintu karinės paramos paketu. Tačiau manoma, kad vien ilgai lauktam ukrainiečių pavasario kontrpuolimui gali prireikti dar 7-9 tūkstančių 155 mm. kalibro šovinių. Didžiąją dalį jų vėl, neabejotinai, suteiks būtent JAV.
Išlaidas karui didina ir Lietuva, kartu siekianti užkurti ir šalies karo pramonę
Lietuvoje karo išlaidų klausimas taip pat yra aktualus. Praėjusių metų eigoje šalies gynybai papildomai buvo skirta 446,1 mln. eurų arba net 37 proc. pradinio biudžeto[4].
Ne daugiau kaip 50 proc. biudžeto skirta personalui, o ne mažiau kaip 20 proc. – ginkluotės, karinės technikos įsigijimui ir jos atnaujinimui. Lietuva atitiko ir minimalius NATO reikalavimus susijusius su 2 proc. BVP skyrimu gynybai.
Be to, Lietuva aktyviai prisidėjo ir prie karinės pagalbos Ukrainai. Mūsų šalis Ukrainai perdavė milijonus šaudmenų, tūkstančius ginklų ir šimtus karinės technikos vienetų.
Skelbiama, kad vien perduotų šaudmenų, granatų, minų ir įvairios kitos amunicijos skaičius, 2023 m. vasario duomenimis, siekė beveik 9 mln. vienetų. Karinė technika apima 18 vienetų 105 mm. kalibro haubicų, 62 šarvuotus transporterius M113, 2 sraigtasparnius Mi-8 ir kelis šimtus vienetų kitos karinės įrangos[5].
Lietuvos karinė materialinė parama Ukrainai, vasario mėnesio duomenimis, siekė 409,2 mln. eurų, o bendros Lietuvos paramos Ukrainai vertė siekė beveik milijardą. Šiais metais Lietuva dar bent 40 mln. eurų investuos Ukrainos ginklų įsigijimams, o 2 mln. eurų pervers į Jungtinės Karalystės administruojamą tarptautinį fondą sunkiosios ginkluotės įsigijimams finansuoti.
Tuo tarpu pernai lapkritį Lietuvos Seimas priėmė ir naują 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Krašto apsaugos ministerijai (KAM) numatytos lėšos sudarė 1 774,6 mln. eurų.
Pasitelkusi tokį biudžetą KAM sieks užbaigti anksčiau pradėtus ginkluotės atnaujinimo ir įsigijimo projektus. Bus siekiama baigti šarvuotų visureigių pirkimo sandorius, bus tęsiami reaktyvinių salvinių sistemų, 155 mm haubicų, vidutinio siekio mobilių radarų, artilerinių radarų, prieštankinės ginkluotės įsigijimai.
O kartu Lietuva nori gaminti ir daugiau ginklų. Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja ir diskusijas dėl Lietuvos gynybos pramonės plėtros bei ragina daugiau dėmesio skirti gynybos ir saugumo technologijų vystymui, taip pat stipresnio ryšio tarp civilinių ir gynybos tyrimų bei inovacijų užtikrinimui.
„Nuo nepriklausomybės atgavimo nacionalinė gynybos pramonė nebuvo vertinama kaip svarbi sudedamoji šalies saugumo ir gynybos dalis. Atitinkamai Lietuvos gynybos pramonei nebuvo skiriamas deramas dėmesys. Gynybos pramonė nebuvo matoma ir kaip vienas iš būdų šalies ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti. Praktiškai visa Lietuvos gynybai reikalinga ginkluotė ir technika buvo ir yra įsigyjama iš užsienio gamintojų“, – teigia valstybės vadovas[6].
G. Nausėdos teigimu, norint pasiekti reikšmingų pokyčių, šiuo metu svarbu imtis permainų valdysenos, teisinės aplinkos gerinimo, įsitraukimo į tarptautines gamybos grandines srityse.
Prezidentas pripažįsta, kad modernios ginkluotės ir technikos gamyba yra brangi, o Lietuva nėra ir nebus pajėgi pasigaminti visą reikiamą ginkluotę ir techniką sau, tačiau akcentuoja, kad šalyje netrūksta potencialo atskirose srityse: pavyzdžiui, dalį Lietuvos gamintojų dronų ar antidroninių sistemų jau naudoja Ukrainos kariai.
„Tokių sėkmės istorijų reikia daug daugiau, o pradėjusiems žengti pirmuosius žingsnius reikia valstybės paramos. Turime užauginti ne tik sėkmingai užsienio rinkose konkuruojantį, bet ir valstybės saugumo ir gynybos poreikius atliepiantį gynybos pramonės verslą“, – teigia prezidentas G. Nausėda.
