Giraitės ginklų gamykla didina ginkluotės gamybos apimtis
Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuva susizgribo didinti ginkluotės gamybos apimtis. Vienintelė Lietuvoje veikianti ginkluotės gamykla Kauno rajone, Giraitėje įsikūrusi AB „Giraitės ginkluotės gamykla“ savo pajėgumus padidins daugiau kaip trečdaliu.
Kovo mėnesio pabaigoje buvo paleisti kapsuliavimo ir šovinių užtaisymo įrenginiai. Planuojama, jog jie bendrovės gamybos apimtis padidins iki 35 procentų.
„Šiandieninis pirmojo gamybos plėtros etapo užbaigimas – bendrovės kelerių metų kryptingo darbo rezultatas. Džiaugiamės sėkmingu jo įgyvendinimu ir gamybos apimčių padidinimu. Rinkos tendencijas stebime nuolatos ir tikimės ateityje dar labiau efektyvinti gamybą“, – sakė AB „Giraitės ginkluotės gamyklos“ direktorius Aleksandras Nikonovas.
Įrenginiai įsigyti siekiant įgyvendinti gamyklos akcininko lūkesčių rašte iškeltą tikslą ieškoti galimybių didinti gamybos apimtis ir investuoti į šovinių gamybą[1].
Siūloma naikinti draudimą LEZ teritorijose gaminti ginklus
Tuo tarpu Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kartu su grupe Seimo narių siūlo atšaukti draudimą Laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) verstis ūkine komercine veikla, susijusia su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu. Šis draudimas galioja nuo 1995 metų.
„Geopolitinė ir ekonominė situacija šalyje nuo to laiko pasikeitė, norime plėsti ir stiprinti lietuvišką gynybos pramonę, todėl įstatyme numatyti ribojimai neteko prasmės“, – mano A. Armonaitė.
Pasak ministrės, Lietuvoje veikiančiuose LEZ būtų galima leisti kurtis tiek lietuviškoms, tiek užsienio kapitalo įmonėms, gaminančioms įvairių tipų ginkluotę[2].
Lietuvoje išaugo ir pačių ginklų paklausa
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje smarkiai išaugo ir pačių ginklų poreikis. Smarkiai padidėjo profesionalios kareiviškos ekipuotės, pusiau automatinių ginklų, pistoletų, dujinių balionėlių paklausa.
Lietuvoje esantys ginklų pardavėjai guodėsi, kad iššluotos lentynos ir sandėliai, o ir pasipildyti ginklų aruodų negalima, nes tiekėjai taip pat susiduria su sunkumais gaunant norimų prekių.
Ginklų parduotuves valdančios įmonės „Survival“ direktorius Vaidotas Janušonis sako, kad daugelio gamintojų ir prekybininkų atsargos dabar pirmiausia važiuoja į Ukrainą: gabenamos šarvinės liemenės, plokštės, balistiniai šalmai.
„Akivaizdu, kad reikia didinti gamybos apimtį, bet neaišku, kada tuo užsiimančios gamyklos galės aprūpinti visus. Su skirtingais gamintojais kalbame kasdien, jie sako gaunantys šimtus užklausų iš įvairiausių valstybių“, – portalui sakė V. Janušonis.
Ginklų parduotuves Vilniuje, Plungėje ir Rokiškyje turinčios įmonės „Oksalis“ vadovas Gytis Misiukevičius sako, kad per savaitę buvo nupirkti visi parduotuvėse buvę pusiau automatiniai ginklai ir labai daug pistoletų.
Lietuvos ginklų savininkų asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 94–95 tūkst. ginklų savininkų, tarp jų patenka medžiotojai, sportininkai, apdovanotieji vardiniais ginklais, turintys ginklus savigynai, taip pat ir Šaulių sąjungos nariai, kuriems suteikta teisė turėti karinės paskirties ginklą[3].
Karas Ukrainoje išaugino ginkluotės sektoriaus poreikį
Vis dėlto Lietuva su siūlymais LEZ teritorijose leisti kurtis ginklus gaminančioms įmonėms jau kone paskutinė šoko į užsikūrusios ginkluotės gamybos traukinį.
Prasidėjus karui Ukrainoje, visame pasaulyje ginklus gaminančioms įmonėms atėjo savotiškas aukso amžius, mat jų gaminamos produkcijos kiekis ženkliai išaugo.
Didžiausi pasaulio ginklų gamintojai didina raketų paleidimo įrenginių, tankų ir amunicijos gamybą, nes pramonė siekia atitikti išaugusius ginkluotės poreikius.
Europoje itin dideliu mastu didinamos ginkluotės gamybos apimtys. Daugelio tarptautinių ginklų gamintojų, įskaitant Vokietijos Rheinmetall AG RHM +0,73 % ir Švedijos Saab SAABF 7,03 % AB, akcijos pakilo tikintis didelių užsakymų.
„Rheinmetall“, viena iš didžiausių Europos ginklų ir amunicijos gamintojų, praėjusią savaitę sutiko nupirkti Ispanijos konkurentą, kad padidintų savo ginkluotės gamybos pajėgumus. Jos generalinis direktorius sakė, kad kitais metais tikisi didelių naujų sutarčių.
JAV ir Azijoje taip pat stengiamasi padidinti gamybą. Pentagonas skyrė Ukrainai daugiau nei 17 mlrd. dolerių[4].
Europa nori didinti savo karinį mobilumą
Gynybos specialistas Lukas Leone sako, kad Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė Europos kariuomenės silpnybes ir trūkumus – nuo pralaidžios oro gynybos iki nepakankamo amunicijos tiekimo. Tai taip pat skaudžiai priminė apie silpnąją vietą, dėl kurio pastaraisiais metais nerimavo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos planuotojai: sunkumus gabenant karinę įrangą visame Europos žemyne.
JAV armijos generolas leitenantas Benas Hodgesas, tuo metu buvęs aukščiausiuoju JAV armijos vadu Europoje, ketverius metus stengėsi pagerinti karinį mobilumą, tvirtindamas, kad gynybos įranga turėtų judėti taip pat lengvai, kaip ir žmonės Europos Sąjungos be sienų Šengeno erdvėje.
2018 m., kai generolas Hodgesas išėjo į pensiją, NATO sukūrė dvi naujas vadovavimo struktūras – vieną Europos logistikai ir kitą siuntoms per Atlantą.
Europos Sąjunga, vengianti tiesioginio įsitraukimo į mūšį, bet siekianti padėti savo ginkluotosioms pajėgoms veikti efektyviau, taip pat pradėjo daug dėmesio skirti kariniam mobilumui.
Olandijos vadovaujamame ES Europos gynybos agentūros projekte dabar taip pat dalyvauja ES nepriklausančios NATO narės Norvegija, Kanada ir JAV[5].
