Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad gyventojai, patiriantys laikinų ar ilgiau trunkančių finansinių sunkumų, dėl finansinės pagalbos gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Parama siejama su socialine pašalpa, kompensacijomis už būsto šildymą ir vandenį bei išmokomis šeimoms, auginančioms vaikus.
Valstybės parama derinama su paskatomis įsidarbinti
„Valstybė padeda gyventojams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais. Socialinė pašalpa, kompensacijos už būsto šildymą ir vandenį bei šeimoms, auginančioms vaikus, mokamos išmokos padeda užtikrinti būtiniausius poreikius ir sumažinti finansinę naštą. Taip pat yra stiprinamos paskatos įsidarbinti, kad žmonės galėtų lengviau grįžti į darbo rinką ir užsitikrinti tvaresnes pajamas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Socialinė pašalpa ir papildoma parama pradėjus dirbti
Socialinė pašalpa priklauso, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį nuo 2026 m. sausio 1 d. neviršija 256,3 Eur. Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui, taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus, nuo 20 iki 40 proc.
Konkretų socialinės pašalpos dydį lemia besikreipiančio asmens šeimos sudėtis, vaikų skaičius, darbo užmokesčio dydis, jeigu dirbama, ir kiti veiksniai. Preliminarų teisės į pašalpą vertinimą galima pasitikrinti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) esančioje Socialinės pašalpos skaičiuoklėje, o prašymą pateikti savivaldybei arba SPIS sistemoje.
Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs, gali gauti papildomą socialinę pašalpą 12 mėnesių laikotarpiui: 3 pirmus mėnesius mokama 100 proc., 4-6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Prašymas teikiamas savivaldybei arba per SPIS sistemą.
Kompensacijos už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį
Skiriant kompensacijas vertinamas asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį. Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, jeigu su tiekėjais sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, kai teismas nėra priteisęs skolą.
Kompensacija už būsto šildymą nepasiturintiems gyventojams mokama tada, kai šildymo išlaidų dalis viršija 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių, tai yra 2026 m. 466 Eur kiekvienam šeimos nariui, arba 3 VRP dydžių, tai yra 699 Eur, vienam gyvenančiam asmeniui. Apskaičiuojant šią kompensaciją, iš pajamų atimami šie dydžiai pagal šeimos narių skaičių, o pajamų vertinimo tvarka išlieka tokia pati kaip ir socialinei pašalpai.
Kompensacija už geriamąjį vandenį skiriama, kai šios išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Pavyzdžiui, vienas gyvenantis asmuo, kurio pajamos per mėnesį yra 810 Eur, už geriamąjį vandenį mokėti turėtų ne daugiau kaip 16,2 Eur, o likusi suma būtų kompensuojama. Kompensacija už karštą vandenį taikoma tada, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. pajamų, o tokio paties dydžio pajamų pavyzdžiu kompensuojamos karšto vandens išlaidos, viršijančios 40,5 Eur.
Preliminari teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją nustatoma Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) esančioje Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklėje. Dėl šių kompensacijų taip pat kreipiamasi į savivaldybę arba per spis.lt.
Nuo 2026 m. birželio keisis paramos gavimo sąlygos
2026 m. birželio 1 d. įsigalios Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus ir apskritai gauti piniginę socialinę paramą. Pakeitimai susiję su būsto ploto normatyvais, piniginių lėšų normatyvu, vienų vaikų tėvų padėtimi ir vaikų su negalia šeimomis.
Nustatyti atskiri būsto ploto normatyvai pagal būsto tipą, o vieno ir dviejų butų namuose gyvenantiems asmenims normatyvas didinamas nuo 60 iki 90 kv. m. Dvigubai padidinamas ir piniginių lėšų normatyvas, todėl nepasiturintys gyventojai nepraras teisės į paramą vien dėl didesnės sukauptos finansinės pagalvės.
Palankesnės sąlygos taikomos tėvams, vieniems auginantiems vaikus: 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos jie turės teisę gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas, kai tėvystė nenustatyta ir (ar) išlaikymas nepriteistas. Taip pat palankesnės sąlygos numatytos auginantiems vaikus su negalia, nes į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Vaiko pinigų papildoma išmoka, nemokamas maitinimas ir kita savivaldybių pagalba
Papildoma 76,22 Eur dydžio išmoka prie išmokos vaikui mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų. Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant mokymąsi profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Nepasiturinčia šeima laikoma šeima, auginanti arba globojanti 1 ar 2 vaikus, kurios vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 466 Eur, tačiau į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos. Papildoma išmoka vaikui gausiai šeimai skiriama nevertinant šeimos gaunamų pajamų, o vidutinės šeimos mėnesio pajamos skaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų pajamas arba, jei tai neleidžia gauti išmokos, pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių pajamas.
Visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs mokykloje skiriami nevertinant šeimos pajamų, todėl teikti prašymų nereikia. Vyresnių klasių mokiniai teisę į nemokamus pietus, nemokamą maitinimą mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose ir 148 Eur dydžio paramą mokinio reikmenims įsigyti turi tada, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,5 Eur.
Iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti skiriama ir kita socialinė parama, įskaitant vienkartines, tikslines, periodines ar sąlygines pašalpas bei skolų už būstą apmokėjimą. Dėl šios paramos kreipiamasi į gyvenamosios vietos savivaldybę.
Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.
