Vaikai pandemijos metu pergyveno dėl šeimos finansinės padėties
Pandemijos pasekmes jau galima vertinti jai pasibaigus, o kai kurios jų – daugiau nei akivaizdžios. Pasekmės ypatingai juntamos kalbant apie vaikų grupę. Būtent vaikai nukentėjo labiausiai – sutriko ugdymo procesas, pasikeitė laisvalaikio leidimo būdai, o naujai atlikti tyrimai parodė ir tai, kad vaikai bei paaugliai ne ką menkiau išgyveno ir stresą dėl finansų šeimose. Vaikams susiduriant su vis didesnėmis psichikos sveikatos problemomis, pastebima, kad sveikatos sistema šiuo klausimu veikia ne taip, kaip turėtų.
Naujas tyrimas, kuriam vadovavo Kolumbijos universiteto ir Weill Cornell medicinos instituto mokslininkai, parodė, kad ekonominiai sunkumai, su kuriais susidūrė šeimos COVID-19 ribojimų metu, labiausiai paveikė vaikų psichikos sveikatą – tai jiems kėlė stresą, liūdesį ir su COVID-19 susijusius rūpesčius[1].
Tyrime, kuriame buvo analizuojami daugiau kaip 6 000 10-13 metų amžiaus vaikų iš 21 JAV miesto duomenys, nustatyta, kad su COVID-19 pandemija susijęs mokyklų uždarymas neturėjo įtakos vaikų psichikos sveikatai, tačiau vėliau paaiškėjo, kad dėl mokyklų uždarymo ir izoliacijos sutrikusios rutinos galėjo kilti nerimas ir depresija.
Licencijuotas klinikinis psichologas Dr. Michaelas Roeske’as teigė, kad finansiniai sunkumai daro įtaką vaikų psichikos sveikatai, o vaikai dažnai labai gerai jaučia stresą namuose. Jis taip pat teigė, kad „Newport Healthcare“, valdanti daugybę psichikos sveikatos gydymo centrų visoje šalyje, pastebi daugiau vaikų, susiduriančių su depresija, nerimu ir savižudybėmis nei anksčiau.
Tam, kad apsaugoti vaikų psichikos sveikatą sunkmečiu, būtina palaikyti amžių atitinkantį bendravimą ir ieškoti pagalbos, jei situacija nepagerėja arba ir toliau blogėja.
Pandemija turėjo lemiamą įtaką vaikų ir jaunuolių savijautai
Taip pat derėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad Amerika apskritai išgyvena paauglių mergaičių psichikos sveikatos krizę[2].
Naujausia JAV Ligų kontrolės ir prevencijos pateikta ataskaita atskleidė, kad paauglystės tarpsnyje esančios mergaitės susiduria su rekordiniu smurto, liūdesio ir savižudybių rizikos lygiu, o tuo tarpu nuo 2017 iki 2020 metų net 20 proc. padaugėjo seksualinio smurto atvejų prieš mergaites.
Tačiau Lietuvos mokslininkai taip pat nustatė, kad pandemija tikrai nepagerino vaikų emocinės būklės. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai išsiaiškino, kad COVID-19 pandemija ir ją lydintys veiksniai turėjo neigiamos įtakos vaikų psichinei sveikatai[4].
Kartu buvo nustatyti ir mokymosi proceso, vaikų emocijų, elgesio, miego kokybės, nerimo lygio pokyčiai.
Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad pandemijos laikotarpiu net 67,9 proc. vaikų jautė emocinės būsenos pokyčius, 47,8 proc. iš jų jautėsi blogiau ir tik 20,7 proc. galėjo pasigirti gera savijauta[4].
Ketvirtadalis JAV gyvenančių tėvų melavo apie savo vaikų COVID-19 testų rezultatus
Tuo tarpu buvo atliktas dar vienas naujas tyrimas, kuris buvo paskelbtas žurnale „Jama Network Open“, atskleidęs, kad pandemijos metu apie 25,9 % JAV tėvų melavo apie savo vaikų COVID-19 testų rezultatus, kad vaikai nepraleistų pamokų ir kitų užsiėmimų[5].
Tyrime dalyvavo 580 tėvų, pranešusių apie „melagingus duomenis ir (arba) taisyklių nesilaikymą“. Vienas iš dažniausiai nurodytų elgesio modelių buvo nuslėpimas informacijos, kad jų vaikas serga COVID, žmogui, kuris buvo šalia jų vaiko, o kitas – leidimas vaikui pažeisti karantino taisykles.
Šiame tyrime buvo daroma prielaida, kad sąmoningas tėvų prisidėjimas prie visuomenės sveikatos priemonių nesilaikymo galėjo prisidėti prie COVID-19 plitimo ir net prie to, kad neva vaikai turėjo būti skiepijami vakcina nuo koronaviruso, kuri nebuvo iki galo ištirta ir patvirtinta jų amžiaus grupėje.
Psichikos problemų turintys vaikai susiduria su prastai veikiančia sveikatos priežiūros sistema
O kad pandemija smogė su visa savo jėga, parodė ir dar vienas tyrimas, atskleidęs, kad daugiau nei 26 % vaikų, apsilankiusių skubios pagalbos skyriuose dėl psichikos sveikatos problemų, per šešis mėnesius pakartotinai apsilankė ligoninėje[6].
Be to, tik maždaug pusei šių vaikų per 30 dienų buvo suteikta tolesnė psichikos sveikatos priežiūra. Žemas tolesnės priežiūros po apsilankymo skubios pagalbos skyriuje rodiklis rodo, kad vaikų psichikos sveikatos priežiūros sistema neveikia.
Tyrimas grindžiamas 28 551 6-17 metų amžiaus vaikais, kurie nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. birželio mėn. lankėsi greitosios medicinos pagalbos skyriuje dėl su psichikos sveikata susijusios skubios pagalbos, imtimi.
Tyrime rekomenduojama skubiai skirti daugiau federalinių investicijų psichikos sveikatos priežiūros darbuotojams kurti ir plėsti bendruomenės paslaugas, kuriose daugiausia dėmesio skiriama prevencijai, ankstyvam psichikos sveikatos poreikių nustatymui ir ankstyvam gydymui.
Psichikos sveikatos specialistų trūkumas lemia ir ilgas psichikos sveikatos paslaugų laukimo eiles Jungtinėse Valstijose, kur 100 000 vaikų tenka tik 14 vaikų ir paauglių psichiatrų.
