Iš valdžios – smūgis medikams
Lietuvos medikai skundžiasi, jog tiesiog fiziškai nebesugeba apdoroti visų pakeitimų ir pokyčių, kuriuos jiems nuolat pažeria aukščiausios valdžios atstovai. Medikai skundžiasi, bet jų skundai taip ir lieka neišgirsti, o prie nuolatinių reformų chaoso jiems dar pridedami ir nauji grasinimai baudomis.
Prieš kelis mėnesius gydytojų bendruomenė viešai iškėlė klausimą dėl žalos išieškojimo už kompensuojamus vaistus. Gydytojai šiurpsta, kad pagal naują ir labai ydingą vaistų kompensavimo tvarką jie patys turės sumokėti baudas už neva valstybei padarytą žalą, jei netyčia išrašys kompensuojamą vaistą, kuris staiga buvo išbrauktas iš kompensuojamų vaistų sąrašo.
Baudas gydytojams jau numatoma įtvirtinti ne tik SAM direktoriaus įsakymu, bet ir įstatymu. Su šia situacija taikstytis nebenorintys medikai stoja į kovą su valdžia, o jų pusę noriai palaiko ir opozicija.
Gydytojų niekas nebesiklauso
Pastaruosius metus medikų bendruomenė jaučiasi neišgirsta. Tai teigia ir Lietuvos diabeto asociacijos vadovė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos prezidentė Vida Augustinienė, pasigendanti skaidrumo valdžios institucijų ir pacientų organizacijų bendradarbiavime.
Ji pabrėžia, kad sveikatos apsaugos srityje nuolat vyksta permainos, tačiau pačių medikų nuomonių apie pasikeitimus klausiama nėra. Medikė teigia, kad buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos metais, medikai buvo tiesiog išbraukti iš gyvenimo. Pasak V. Augustienės, situacija ir dabar nėra geresnė: gydytojai yra kviečiami dalyvauti, teikti pastabas, tačiau problema – paprastai į jas niekas neatsižvelgia[1].
O tai ypač aktualu valdžiai numačius įgyvendinti plačią sveikatos apsaugos reformą. Kaip jau minėta, vienas iš paskutinių pokyčių, ypač piktinančių medikų bendruomenę – žalos valstybei atlyginimo tvarka, kurią Seimas planuoja įtvirtinti įstatymu.
Jeigu gydytojas išrašytų pacientui kompensuojamuosius vaistus nežinodamas, kad šie jau išbraukti iš kompensuojamųjų sąrašo, gydymo įstaigai ir pačiam medikui grėstų baudos – tektų padengti valstybės patirtą žalą arba tiesiog išrašyto vaisto kainą[3].
Gydytojai baiminasi, kad nebegalės tinkamai atlikti savo darbo
Kompensuojamuosius vaistus išrašantys šeimos gydytojai pripažįsta, jog priėmus pokyčius, jie bijos pacientams skirti vaistus.
„Bendruomenė jaučiasi nesaugi, matydama tokius projektus, ir turėdama patirtį santykio su ligonių kasomis“, – nurodo Medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.
Vytautas Kasiulevičius, Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio šeimos gydytojas taip pat nevengia kritikos.
„Ar tai mes, gydytojai, pavogėme valstybės lėšas? NE. Ar mes dėl tokių netyčinių veiksmų gavome kokią nors finansinę naudą? NE. Ar visose Lietuvos viešojo sektoriaus srityse dėl klaidos darbuotojas baudžiamas finansinėmis bausmėmis ir tos bausmės įtvirtinamos įstatymu? NE“, – piktinasi medikas[3].
Šeimos gydytoja Alma Astafjeva teigia, kad „dabartinė sistema sukurta taip, kad sisteminės klaidos leistų regresuoti į gydytoją, o projektas tik dar labiau sustiprina pojūtį, kad regresas bus jau ir įstatymo lygmenyje“.
„Pavyzdžiui, aš išrašiau blogai kompensuojamą vaistą, nepatikrinau tų tvarkų. Darbdavys gali ateiti ir sakyti „Alma, susimokėk“, – teigia šeimos gydytoja.
Opozicija mato akivaizdžias problemas ir teikia savo pataisas
Sveikatos reikalų komitetas pataisas atidavė svarstyti Seimui, tačiau ir dalis valdančiųjų, ir gausus būrys opozicijos atstovų pripažįsta, kad problemos daugiausia yra sisteminės, ne dėl medikų kaltės, o pagrindinė bėda esą – netobula e. sveikata[4].
„Negana to, kad ji stringa, bet ir priėmus pakeitimus, dėl kompensuojamų vaistų, medikas gali nesužiūrėti, kad to vaisto nebeliko, kad atsirado kitas“, – kalba Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė.
Pasak Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgitos Sejonienės, e. sveikata net neturėtų leisti išrašyti kompensuojamų recepto, jeigu ten tas preparatas ar medicinos pagalbos priemonė nėra kompensuojama.
Kilus dideliam medikų pasipiktinimui, socialdemokratai net registravo naujas pataisas, kuriomis žalos atlyginimas gydymo įstaigoms būtų panaikintas. Iš projekto taip pat išimta nuostata, kad du kartus pažeidimus padariusiai gydymo įstaigai grėstų netekti paslaugų finansavimo.
„700 eurų per mėnesį uždirbantis gydytojas turės iš savo lėšų grąžinti 5 000 eurų, jeigu dėl nežinojimo išrašė vaistus, kurie buvo pašalinti iš kompensuojamų vaistų sąrašo – tokią tvarką įstatyme siūlo įtvirtinti Vyriausybė“, – piktinasi socialdemokratai.
Pasak socialdemokratų, chaosas dėl nuolat keičiamo kompensuojamų vaistų ir medicininių priemonių sąrašo bei naujų vaistų kodų verčia gydytojus jausti nuolatinę grėsmę, kad bus nubausti išieškant žalą.
„Vietoj problemos sprendimo norima ją pagilinti. Faktiškai tai bus bausmė už pastangas suteikti pacientui efektyvesnę pagalbą. Gydytojus norima paversti nusikaltėliais, neva jie, skirdami vaistus, „neteisėtai pasisavina pinigus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)“. Tvarka – kasdien absurdiškesnė: pvz., jeigu vaistas buvo paskirtas iki gruodžio 1 d., gausi jį ir toliau, bet jeigu atvykai konsultuotis po gruodžio 1 d., to vaisto nebegalima skirti“, – paaiškina Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė[5].
Dar vieną pasiūlymą Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnės pavaduotojas Aurelijus Veryga ir šios frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Jie siūlo atsisakyti planuojamos įstatyme įteisinti nuostatos, kad gydytojai turėtų iš savo kišenės grąžinti pinigus už neteisėtai išrašytus ir išduotus vaistus ir medicinos pagalbos priemones.
„Valstybė turi atsisakyti medikus tiesiogiai paliečiančios baudimo kultūros. Pastarųjų mėnesių įvykiai, kuomet įstaigos iš medikų bandė išieškoti žalas dėl neteisingai išrašytų vaistų, demonstruoja kaltės ir bausmių kultūrą. Tai neprideda pasitikėjimo medikų bendruomene ir kuria visuotinės baimės atmosferą“, – sako pasiūlymą parengę buvę sveikatos apsaugos ministrai A. Veryga ir R. Šalaševičiūtė[6].
Jų nuomone, klaidų išrašant vaistus ir medicinos pagalbos priemones galima būtų išvengti tinkamai sutvarkius elektroninę vaistų išrašymo sistemą, kurioje nebūtų galimybės išrašyti kompensuojamą vaistą, jei jo kompensacija yra pasikeitusi ar vaistas yra išbrauktas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo.
Primename, kad valdantieji siūlo įstatyme įrašyti, kad gydytojai turi „grąžinti dėl neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl už šias paslaugas neteisėtai pateiktų apmokėti sąskaitų, dėl neteisėtai išrašytų ir išduotų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių neteisėtai gautas PSDF biudžeto lėšas“.
A. Dulkys laikosi savo
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį susitiko su medikų ir gydymo įstaigų organizacijomis aptarti gydymo įstaigų priežiūros ir medicinos darbuotojų licencijavimo aktualijų.
Susitikimo metu ministras akcentavo, kad reikia stiprinti sveikatos priežiūros institucijų konsultacinę funkciją, taip didinant pagalbą medikams ir įstaigoms bei užtikrinant kokybiškas paslaugas pacientams.
Susitikimo metu ministras taip pat pabrėžė, kad šiai dienai daugelis kitose srityse veikiančių priežiūros institucijų yra itin sustiprinusios savo konsultacinę funkciją ir pirmiausia kelia tikslą padėti organizacijoms bei asmenims, o ne juos nubausti[7].
„Aktyviai stipriname medikų minkštuosius gebėjimus, tokius kaip bendravimas su pacientais, tačiau nuošalyje neturi likti ir priežiūros institucijų minkštieji gebėjimai. Kalbu apie konsultacijas. Reikia pakeisti susiformavusią tradiciją, kad pirmiausiai baudžiu, o paskui aiškinu, kas blogai buvo padaryta. Baimė sulaukti sankcijų mažina gydymo įstaigų ir medikų lankstumą, dėl to galop nukenčia pacientai. Laikas pradėti diskusijas, kaip priežiūros institucijos gali padėti tiek medikams, tiek gydymo įstaigoms vykdyti keliamus reikalavimus“, – sakė A. Dulkys.
