Vėluoja mėnesinės, o testas neigiamas: dėl to gali būti kaltas stresas
Moters menstruacinis ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas. Tačiau neretai vėluojančios menstruacijos šį ciklą išderina ir sukelia stresą ar atvirkščiai – džiaugsmingą viltį, nes pirmiausia pagalvojama apie nėštumą. Tačiau mėnesinės gali vėluoti ne tik dėl nėštumo, bet ir dėl daugelio kitų priežasčių, tad svarbu apsvarstyti jas visas ir įsitikinti, ar dėl to nėra kalti kiti veiksniai[1].
Menstruacijos laikomos vėluojančiomis, jei neprasideda per kelias dienas po numatomos datos. Stresas yra viena iš dažniausių vėluojančių menstruacijų priežasčių.
Kai moteris patiria stresą, jos organizmas išskiria kortizolį – hormoną, kuris gali sukelti mėnesinių ciklo pokyčius. Kortizolio kiekis gali paveikti ir kitų hormonų, įskaitant estrogeną ir progesteroną, kurie reguliuoja menstruacinį ciklą, gamybą. Sutrikus šiems hormonams, moteriai gali vėluoti mėnesinės.
Beje, svarbu suvokti, jog reikėtų atsižvelgti ne tik į fizinį stresą (pavyzdžiui, staiga pradėtą ypač stiprų sportavimą), bet ir į savo emocijas. Mat emocinis stresas taip pat gali turėti didžiulės įtakos menstruacijų vėlavimui. Pavyzdžiui, jei moteris išgyvena sunkų laikotarpį, jai gali sutrikti ciklas. Ir visai nesvarbu, kokio pobūdžio stresas tai bebūtų – darbo praradimas, skyrybos, artimojo netektis ar tiesiog didelė baimė dėl tam tikrų situacijų. Žmogaus organizmas yra pakankamai jautrus stresui, todėl svarbu stengtis suvaldyti savo emocijas ir pasistengti vengti stresinių situacijų.
Pradingusios menstruacijos yra vienas iš pirmųjų nėštumo ženklų
Nėštumas yra dar viena dažna vėluojančių menstruacijų priežastis[2]. Nors kai kurios moterys reguliariai sulaukia kraujavimo net ir būdamos nėščios, dauguma jų nebepatiria mėnesinių iki pat nėštumo galo ir dar ilgai po gimdymo. Būtent todėl didelė dalis moterų pradeda įtarti, jog laukiasi, jei ima vėluoti menstruacijos ir prieš tai turėjo lytinių santykių.
Nėštumo testas yra paprastas ir veiksmingas būdas nustatyti, ar moteris yra nėščia. Nėštumo testą geriausia atlikti tada, kai mėnesinės vėluoja jau kelias dienas, nors kai kurie testai gali nustatyti nėštumą net prieš numatomą menstruacijų dieną.
Nėštumo testas padeda nustatyti žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) buvimą moters šlapime. HCG yra hormonas, kurį gamina placenta po to, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi gimdoje. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis hCG kiekis moters organizme sparčiai didėja, todėl jau po kelių savaičių po implantacijos įmanoma sužinoti, jog gimdoje vystosi nauja gyvybė.
Nėštumo testai būna dviejų formų: šlapimo testai ir kraujo tyrimai. Paprastus nėštumo testus, kurie nėštumą nustato iš šlapimo, galima įsigyti vaistinėse ir juos paprasta naudoti. Kita vertus, kraujo tyrimus atlieka sveikatos priežiūros specialistai ir jie yra tikslesni bei parodo nėštumą anksčiau nei paprasti testai.
Be vėluojančių mėnesinių, yra ir kitų požymių, kuriuos moteris gali (tačiau nebūtinai) patirti, jei ji laukiasi. Pagrindiniai nėštumo požymiai yra šie:
- pykinimas ir vėmimas,
- krūtų jautrumas ir padidėjimas,
- nuovargis,
- dažnas šlapinimasis,
- galvos svaigimas,
- nuotaikų kaita.
Tačiau jei nėštumo testai yra neigiami, nėra jokių kitų sveikatos problemų ir moteris jaučiasi puikiai, tai gali reikšti, kad iš tiesų nėra jokios aiškios vėlavimo priežasties. Svarbu pažymėti, kad yra visiškai normalu, jog retkarčiais ciklas nedirba kaip itin tikslus laikrodis. Moterų kūnai nepanašūs į kompiuterius, net menki rutinos pokyčiai gali turėti įtakos mėnesinių ciklui.
Jei moteris nėra nėščia, bet jai vėluoja mėnesinės, tai gali būti tik laikinas, vienkartinis nuokrypis. Tačiau jei vėlyvas menstruacijas lydi kiti simptomai, pvz., gausus kraujavimas ar pilvo skausmas, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti, ar nėra rimtų sveikatos problemų.
Jei mėnesinės vėluoja 2 savaites ar ilgiau, to priežastis gali būti hormonų disbalansas
Kita dažna vėlyvųjų menstruacijų priežastis – hormonų disbalansas[3]. Jį gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS), skydliaukės sutrikimus ir menopauzę.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) yra būklė, kai kiaušidės gamina perteklinius androgenus – vyriškus hormonus, kurie gali trukdyti ovuliacijai ir sukelti hormonų disbalansą. Moterims, sergančioms PCOS, gali pasireikšti nereguliarios mėnesinės, gausus kraujavimas ir kitos su menstruacijomis susijusios problemos.
Skydliaukės sutrikimai, tokie kaip hipotirozė ir hipertiroidizmas, taip pat gali sukelti hormonų disbalansą ir dėl to gali vėluoti mėnesines. Hipotirozė yra nepakankama skydliaukės veikla, dėl kurios gali sulėtėti moters hormonai ir todėl vėluoja menstruacijos. Kita vertus, dėl hipertiroidizmo (per didelio skydliaukės aktyvumo), gali paspartėti moters hormonų gamyba, o tai irgi sukelia menstruacijų ciklo sutrikimus.
Menopauzė yra dar vienas veiksnys, galintis sukelti hormonų disbalansą. Artėjant menopauzei, moters organizmas gamina mažiau estrogenų ir progesterono, todėl menstruacijų ciklas tampa nereguliarus. O prasidėjus menopauzei mėnesinės išvis pranyksta ir moteris tampa nebevaisinga.
Kitos priežastys, kodėl vėluoja menstruacijos – labai įvairios
Deja, dėl vis nepasirodančių mėnesinių gali būti kalti ir daug kitų dalykų, o vienas iš jų – svorio pokyčiai. Didelis svorio kritimas gali sutrikdyti subtilią hormonų pusiausvyrą moters organizme, o tai gali lemti nereguliarias ar išvis pranykusias menstruacijas. Tai ypač aktualu, jei svorio kritimas buvo greitas ir didelis. Nereguliarus ciklas arba pradingusios mėnesinės dažniau kamuoja moteris, turinčias per mažą svorį arba turinčias mažą kūno masės indeksą (KMI).
Verta paminėti, jog tam tikri vaistai, įskaitant kai kuriuos kontraceptikus, irgi gali paveikti mėnesinių ciklą. Netgi yra tokių kontraceptikų, kuriuos geriant menstruacijų išvis nebūna ir tai yra normalu. O tuo tarpu antidepresantai, antipsichoziniai ir priešuždegiminiai vaistai gali sutrikdyti normalų menstruacinio ciklo funkcionavimą to visiškai nesitikint. Tokiu atveju vertėtų pasitarti su ginekologu arba vaistus išrašiusiu gydytoju, kad būtų nuspręsta, ar reikėtų pakeisti medikamentus, o gal tiesiog susitaikyti su esama padėtimi.
Be to, gimdos problemos irgi gali sukelti reikšmingus moters menstruacinio ciklo sutrikimus. Pavyzdžiui, fibroma yra ne vėžinis darinys, kuris išsivysto gimdos sienelėje. Jų dydis gali būti nuo itin mažų iki didelių ir gali sukelti stiprų kraujavimą, užsitęsusias mėnesines ir dubens skausmą. Kita vertus, endometriumo polipai yra mažos išaugos, susidarančios gimdos gleivinėje. Šie augliai taip pat gali sukelti stiprų kraujavimą, nereguliarias mėnesines ir skausmą. Jei moteris nuolat kenčia nuo mėnesinių ciklo sutrikimų ir įtaria, kad ji gali turėti miomų ar endometriumo polipų, ji turėtų kuo skubiau kreiptis į savo gydytoją.
Natūralūs būdai, padedantys pagreitinti mėnesines
Jei vėluoja mėnesinės arba atvirkščiai – vargina ilgas sirgimas, egzistuoja įvairios natūralios priemonės, kurios gali padėti sureguliuoti menstruacinį ciklą. Žinoma, prieš imantis tokių veiksmų pirmiausia reikėtų įsitikinti, jog tikrai nėra jokių sveikatos problemų ar nėštumo ir pasitarti su savo gydytoju. Tačiau keli natūralūs būdai pagreitinti mėnesines yra šie:
- Imbieras. Imbieras buvo naudojamas šimtmečius, siekiant padėti reguliuoti menstruacinį ciklą ir sumažinti menstruacijų skausmą. Manoma, kad imbiero arbatos ar imbiero papildų vartojimas gali padėti paskatinti mėnesinių atsiradimą.
- Vitaminas C. Jis yra galingas antioksidantas, galintis padėti reguliuoti hormonų disbalansą ir sukelti menstruacijas. Valgant maistą, kuriame yra daug vitamino C, pavyzdžiui, citrusinius vaisius, braškes ir paprikas, arba vartojant vitamino C papildus, galima tikėtis, jog pagaliau pasirodys vėluojančios menstruacijos.
- Nakvišų aliejus. Jame gausu gama linoleno rūgšties (GLA), nepakeičiamos riebalų rūgšties, kuri padeda reguliuoti hormonus ir menstruacinį ciklą. Jis gali padėti tiek vartojant nakvišų aliejaus papildus, tiek ir tepant aliejų.
Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar šiuo metu nėra patiriama per daug streso ir ar mityba yra išties pakankama, jog aprūpintų kūną visomis reikiamomis medžiagomis. Kartais viskas, ko reikia, kad grįžtų pradingusios mėnesinės – tai tinkami mitybos įpročiai ir stresinių situacijų vengimas. O jeigu menstruacinis ciklas taip ir negrįžta į savas vėžes, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju. Jis galės nustatyti pagrindinę priežastį ir paskirti tinkamą gydymą.
