LTG baigė tyrimą: avarijas lėmė skirtingos priežastys
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) baigė tirti dvi gegužę įvykusias geležinkelio avarijas ir nustatė jų priežastis. Bendrovės duomenimis, incidentą Jiesioje sukėlė geležinkelio stoties budėtojo veiksmai, o Gudžiūnuose nuo bėgių nuriedėjusius vagonus – techninis ašidėžės defektas. Bendra avarijų padaryta žala viršija 11,5 mln. eurų.
LTG teigimu, tyrimo metu buvo tikrinamos įvairios galimos incidentų versijos – vertinta geležinkelio infrastruktūros ir riedmenų techninė būklė, priežiūros procesai, organizaciniai bei žmogiškieji veiksniai, taip pat nagrinėta galimo išorinio poveikio tikimybė[1].
Galutinės išvados parodė, kad Jiesioje avariją nulėmė geležinkelio stoties budėtojo veiksmai. Tuo metu Gudžiūnuose incidentą sukėlė sugedusi ašidėžė, kuri subyrėjo ruože, kuriame tuo metu buvo išjungta automatinė riedmenų kontrolės sistema. Pasak bendrovės, atliktas tyrimas leido ne tik nustatyti konkrečias avarijų priežastis, bet ir įvertinti, kokių papildomų priemonių reikia siekiant sustiprinti eismo saugumą.
Žmonės nenukentėjo, tačiau nuostoliai – milijoniniai
Pirmoji avarija įvyko gegužės 1-ąją Gudžiūnų stotyje Kėdainių rajone, kur nuo bėgių nuriedėjo keli skaldą gabenę krovininiai vagonai. Kitą dieną Jiesioje nuo bėgių nuriedėjo iš Palemono į Duisburgą vykęs lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai.
Nors per abu incidentus žmonės nenukentėjo, jų padariniai buvo reikšmingi. Sutriko tiek keleivinių, tiek krovininių traukinių eismas, buvo apgadinta geležinkelio infrastruktūra, o dalį eismo teko laikinai riboti.
LTG skaičiuoja, kad preliminari abiejų avarijų padaryta žala, į kurią įskaičiuotos infrastruktūros remonto išlaidos ir reputaciniai nuostoliai, viršija 11,5 mln. eurų. Po incidentų bendrovė sudarė specialią komisiją, kuri išsamiai analizavo abiejų avarijų aplinkybes ir priežastis.
Numatytos papildomos saugumo priemonės ir šimtamilijoninės investicijos
Po tyrimo LTG pradėjo įgyvendinti trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių planą, kuris jau pristatytas ir Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijai.
Artimiausiu metu bendrovė stiprins riedmenų techninę kontrolę, peržiūrės veikimo algoritmus, diegs papildomas kontrolės grandis bei organizuos papildomus darbuotojų mokymus ir instruktažus. Ilgalaikėje perspektyvoje planuojama modernizuoti geležinkelio kelius ir kitą kritinę infrastruktūrą, atnaujinti signalizacijos bei valdymo sistemas, plėsti automatines riedmenų kontrolės technologijas ir diegti signalizacijos sistemas europinės vėžės ruože nuo Kauno iki Lenkijos sienos.
LTG vertinimu, iki 2030 metų saugumo sprendimams ir geležinkelio infrastruktūros modernizavimui gali prireikti daugiau kaip 800 mln. eurų investicijų. Bendrovė taip pat pranešė, kad po avarijų visi infrastruktūros atnaujinimo darbai jau baigti – Gudžiūnuose pakloti nauji ilgabėgiai, o Jiesioje visiškai atkurtas tiek keleivinių, tiek krovininių traukinių eismas.
LTG vadovas: geležinkeliams būtinos šimtamilijoninės investicijos
Vis dėlto, nepaisant to, kad reikalingos tokio dydžio investicijos, keleiviams esą dėl to nerimauti nereikėtų, sako laikinasis „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės vadovas Arūnas Rumskas[2].
Anot jo, geležinkeliai ir dabar išlieka saugūs, tačiau artimiausiais metais tam tikruose ruožuose gali būti taikomos papildomos kontrolės priemonės ar eismo ribojimai, kol bus įgyvendinti suplanuoti infrastruktūros atnaujinimo darbai.
Pasak A. Rumsko, didžiąją dalį reikalingų investicijų tikimasi gauti iš valstybės biudžeto, o likusią finansavimo dalį LTG planuoja padengti savo lėšomis. Bendrovės atliktas tyrimas po gegužę įvykusių avarijų taip pat padėjo įvertinti svarbiausias rizikas ir numatyti priemones, kurios ateityje turėtų padėti išvengti panašių incidentų.
