Draugystė reikalinga visiems iš mūsų
Nėra tokio, kuris keliautų per gyvenimą visiškai vienas. Mes visi esame socialios būtybės, nors ir labai skirtingos.
Yra žmonių, šalia kurių nuolat gali jaustis esąs įkvėptas ir pakylėtas. Tokie žmonės dažniausiai yra optimistai, kuriems nėra neperkandamų, neįveikiamų problemų, dilemų, situacijų. Nors, aišku, visko pasitaiko, tačiau optimistai visada randa vienokią ar kitokią išeitį iš keblios ar nemalonios padėties. O jei dar tai nuspalvina šviesiomis spalvomis, net ir pats supranti, kad kamuojančią bėdą tikrai galima tiesiog lengvai ir paprastai išspręsti.
Šalia draugo optimisto galiausiai ir pats tokiu ilgainiui tampi. Kai šalia yra puikus ir motyvuotas žmogus, į jį nejučiomis ir pats imi lygiuotis. Juk reikia iš kažkur pasisemti pozityvo, teigiamų emocijų. O jų niekada netrūksta būtent optimistui, kuris visada geba palaikyti ir įkvėpti. Ilgainiui ir pats tampi optimistu, kuris taip pat gali įkvėpti ir palaikyti kitus. Tokiu būdu paskleidžiama daug daug gėrio aplink. Ir visa tai yra taip galinga, taip milžiniška, kad visai negaila įdėtų pastangų vardan kitų gerovės. Verta, puiku ir šaunu!
„Optimistinis požiūris į ateitį – tai tikrumas, kad norimi rezultatai bus pasiekti, arba tikėjimas, kad ateityje mūsų laukia teigiami veiksmai, išgyvenimai, patirtys. Kitaip tariant, tikintis tam tikrų neigiamų įvykių, svarbu kiekvieną baimę ar kliūtį atremti teigiamu „priešnuodžiu“, taip atkuriant emocijų ir minčių pusiausvyrą.“ [1]
Optimisto nykštys visada iškeltas aukštyn
Taip parodoma, kad viskas yra gerai. Toks draugas – gyvas pavyzdys, kaip reikia ir kaip verta į viską žvelgti pozityviai ir pakylėtai. Juk iš visko galima pasimokyti, viską suprasti kaip unikalią, tau vienam šiuo metu skirtą pamoką. O galima tai priimti ir kaip lengvą, visiškai neužgaulų moralą. Tam ir esame čia, kad galėtume džiaugtis gyvenimu.
Su kuo galima garsiai pasijuokti? Su kuo patiriama smagiausių ir įsimintiniausių nuotykių? Tik su draugu optimistu! Bet… Kaipgi jis pats nepavargsta skleisti to pozityvumo ir iš kur pas jį tiek energijos? Negi jam nėra blogų dienų? Yra! Bet jis to nesureikšmina ir net neima rimtai galvon. Jam visos patirtys yra išgyvenamos lengvai ir paprastai, vadovaujantis žymiuoju posakiu: „Ir tai praeis…“
„Pozityvioji psichologija neskelbia, jog reikia visiškai paneigti savo jausmus ir tuoj pat „mesti iš galvos blogas mintis“. Jei liūdna arba norisi verkti – paliūdėkite. Bet optimistai neliūdi ilgai. Prastai susiklosčius aplinkybėms, jie bando surasti optimistinę situacijos interpretaciją arba išeitį.“ [2]
Ir labai svarbu tai, kad su optimistu nereikia apsimetinėti tuo, kuo iš tiesų nesi
Jis tave permato kone kiaurai. Bet kokia tavo savijauta yra jam kuo puikiausiai suprantama. Turėti tokį draugą šalia – didelė vertybė, tačiau būna ir taip, kad susipyksti, po to labai gailiesi, gal net pernelyg daug kandžių replikų buvo praleista draugo pusėn… O tada jau gėda taip, kad net ausys kaista, o ir akių nėra kur dėti… Nesmagu, nejauku ir tikrai nemalonu. Ir draugystė tampa kažkokia dirbtinė, netikra… Ir kaip dabar susigrąžinti draugo pasitikėjimą? Tokiais atvejais yra tik vienas kelias – laisvai, nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėti, išsipasakoti ir tada turėtų gerokai palengvėti. Visada ir visur yra vertinamas nuoširdumas. O klysti galima, kartais net ir reikia, tam, kad išmoktum būtent tau skirtą gyvenimo pamoką. Ir tik ją išmokęs suprasi, ką turėjai, ko netekai ir kaip sunkiai visa tai susigrąžinai.
Žinoma, draugų skaičiuoti gal ir nereikia, bet jei turi draugą, o dar ir optimistą, laikyk jį kuo arčiau savęs. Nebūtina, kad jis tau būtų tik atrama ar uostas, kur visad gali sugrįžti, pasiguosti ar išsiverkti. Toks draugas – kur kas daugiau. Taip, su juo norisi ir išsikalbėti, ir pašmaikštauti, ir paverkti, ir patirti tikros draugystės skonį. BET nepamiršk – ir jam reikia tokio ištikimo draugo peties. Gal ir jam būna vieniša, slogu ar labai neramu. Grąžink jam tą „skolą“, kada pats buvai išgelbėtas iš nedėkingų, nenusisekusių ir painių situacijų. Išklausyk ir suprask jį, įsigilink, nesmerk, nuramink. Kad ir tyla. Ji taip pat būna iškalbinga.
„Niekada nepamirškime, kad visi esame vertybės, puoselėjame tokius gebėjimus, savybes, kurioms niekas kitas negali prilygti. Būkime vieninteliai ir nepakartojami. Kitaip jauskimės, kitaip galvokime, kitaip elkimės, kitaip gyvenkime. Gyvenkime geriau. Šis teigiamas požiūris į save, kitus ir gyvenimą, mums padeda nesustoti ir toliau siekti savo tikslų.
Mes – optimistai – svajones paverčiam tiesa. Aš tikiu galimybe gyventi čia ir dabar laimingai. O Tu?“ [3]
