Atliekų perdirbimas žengia dar toliau: olandai iš žmonių plaukų kuria audinius
Apsilankius kirpykloje ar tiesiog iš šepečio traukiant po šukavimo likusius plaukus, veikiausiai daugeliui net nekyla klausimų, kur reikėtų juos dėti. Tiek kirpėjai, tiek mes patys tiesiog išmetame plaukus kaip niekam nereikalingas atliekas. Tačiau olandai nusprendė į žmonių plaukus pažiūrėti kitaip. Jie siūlo tokias atliekas prikelti antram gyvenimui, panaudojant jas įvairių drabužių gamyboje[1].
Olandų startuolis „Human Material Loop“ skatina dar labiau susimąstyti apie nuolatinį tinkamų naudoti medžiagų švaistymą bei jų sukuriamą taršą. Esą žmogaus plaukai puikiai padeda išlaikyti kūno šilumą, tačiau yra negailestingai išmetami į konteinerius, vietoj to, jog būtų panaudojami kaip vilna ar kitos vertingos medžiagos. Pasak kompanijos atstovų, vilnonį paltą ar megztinį ateityje galėtų pakeisti iš žmogaus plaukų pagaminti drabužiai.
„Human Material Loop“ tikisi sėkmingai pakeisti mados industriją, paversdami žmogaus plaukus ne niekam nereikalingomis atliekomis, o tekstile. Kol kas kompanijai jau pavyko pagaminti paltų, megztinių ir švarkų prototipus, kuriems panaudojo daugybę plaukų. Kompanijos atstovai tikisi, jog vieną dieną jais susidomės drabužių įmonės ir ims pirkti alternatyvių medžiagų ritinius, jog pačios kurtų išskirtinius dizainus.
Žmogaus plaukų drabužiai – idėja, gimusi per COVID-19 pandemijos įkarštį
Zsofia Kollar, viena iš šio startuolio įkūrėjų teigia, jog ją jau seniai žavėjo plaukų, kaip audinio potencialas. Pasak moters, ją traukė su plaukais susijusios žmonių emocijos, kurios kaip mat pasikeičia, vos tik plaukai atsiduria šiukšliadėžėje:
„Kaip mes rūpinamės savo plaukais, bet kai jie nukirpti, mes jais bjaurimės.“
Nors plaukai moterį domino jau senokai, tačiau apie tekstilės gamybą iš surinktų žmogaus plaukų ji susimąstė tik per užklupusią COVID-19 pandemiją. Pasak Z. Kollar, tuo metu ji patyrė dizainerišką tapatybės krizę ir nusprendė ištaisyti plaukų pramonės atliekų problemą.
Kiekvieną minutę JAV ir Kanados salonai pagamina ~400 kg atliekų. Kai plaukai lieka be deguonies, pavyzdžiui, šiukšlių maiše, užkasti sąvartyne, jie esą išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios prisideda prie klimato kaitos. „Human Material Loop“ duomenimis, 72 milijonai kilogramų žmonių plaukų atliekų kasmet patenka į Europos sąvartynus, o tai atitinka septynių Eifelio bokštų svorį.
„Tai didelis, gausus atliekų srautas, kuriam šiuo metu nėra tinkamo sprendimo“, – sakė Z. Kollar. Ji taip pat pridūrė, jog dauguma šalių šias atliekas degina, o daugelis alternatyvių sprendimų esą nėra ekologiški arba netinkami naudoti platesniu mastu.
„Human Material Loop“ plaukus gauna iš Nyderlandų, Belgijos ir Liuksemburgo salonų, naudojant nukirptus arba nukritusius plaukus, nes juose nėra branduolinės DNR, su kuria būtų galima identifikuoti asmenį. Kompanija kuria dokumentų grandinę, kad būtų galima atsekti, iš kur gaunama medžiaga ir kur ji keliauja.
Žmogaus plaukai tampa paprastais siūlais, prie kurių tikisi pripratinti visus pirkėjus
Z. Kollar teigia, jog plaukų audinio naudojimas nesiskiria nuo megztinio mezgimo bet kokia kita medžiaga. Trumpi plaukai susukami kartu ir paverčiami ištisiniu siūlu, kad susidarytų verpalai, o po to dažomi grynais pigmentais. Ji pridūrė, kad didindama gamybą bendrovė gali nudažyti verpalus ar audinį, priklausomai nuo to, kuris būdas efektyvesnis.
Pirmasis prototipas buvo megztinis, kuris priminė vilnonį. Z. Kollar aiškino, jog tokį variantą pasirinko ne šiaip sau:
„Man reikėjo sukurti produktą, kuris žmonėms galėtų būti pažįstamas, o megztinis buvo vienas iš labiausiai įmanomų prototipų, kuriuos galėjome pagaminti, bet kartu ir labiausiai pažįstamas.“
Nuo to laiko įmonė išbandė kitus prototipus, įskaitant striukę, prikimštą plaukų, kad būtų užtikrinta šilumos izoliacija. Ją išbandė atšiauriomis sąlygomis per ekspediciją į Akonkagvą – aukščiausią Argentinos kalną.
Z. Kollar prasitarė, jog puikiai suvokia, kad dabartiniai pirkėjai nebūtų sužavėti žmogaus plaukų drabužiais: „Mes žinome, kad dauguma žmonių dar nėra pasiruošę nešioti žmogaus plaukus ant savo kūno“. Tačiau dizainerė aiškino, kad ši idėja gali išplisti visuomenėje, kaip dar vienas būdas, siekant tvarumo, nes atliekos prikeliamos antram gyvenimui, o žmogaus plaukai esą yra neįtikinėtinai patvari bei puikiai šildanti medžiaga.
Žmogaus plaukų tekstile nori sužavėti įvairius drabužių gamintojus
Tiesa, žmogaus plaukus sugalvojęs panaudoti startuolis neketina pardavinėti drabužių. „Human Material Loop“ pagrindinis tikslas – pasiūlyti žmogaus plaukus kaip alternatyvią medžiagą, kurią būtų galima naudoti įvairių drabužių gamyboje. Kompanijos atstovai tikisi, jog ilgainiui šia idėja susižavės daug drabužių gamintojų, kurie pirks neįprastą tekstilę ir kurs naujoviškus, žaliajam kursui puikiai tinkančius drabužius.
Bet šiuo metu žmogaus plaukų audinys yra brangesnis už vilną ar kitus produktus, tad, kaip dažnai būna su žaliuoju kursu, renkantins tokią alternatyvią medžiagą tektų sumokėti kur kas didesnes sumas. Tačiau Z. Kollar tikina, jog ateityje, kai tik bus pasiektos didesnės gamybos apimtys, žmogaus plaukų kaina taptų konkurencinga vilnai.
Siekant atkreipti dėmesį į taršą ir kitas problemas, kuriamos įvairios keistenybės
Pastaraisiais metais noras perdirbti įvairias medžiagas ar mažinti taršą tarytum peraugo į visiškai naują lygmenį. Jei seniau aplinkosauginiai reikalai buvo sprendžiami tiesiog rūšiuojant atliekas, kuriant mažiau išmetamųjų dujų paleidžiančius automobilius ar stebint, jog įvairios gamyklos pernelyg neterštų aplinkos, dabar į tai žiūrima visai kitu kampu. Pasaulyje sugalvojama vis daugiau itin keistų idėjų, kurios esą turėtų prisidėti prie Žemės gelbėjimo.
Pavyzdžiui, visai neseniai buvo pristatytas pirmasis iš plastiko pagamintas maistas. Vanilinius ledus primenančių, tačiau iš plastiko atliekų pagamintų ir iš tiesų nevalgomų ledų kūrėja tvirtino, jog tokiu būdu norėjo skatinti diskusiją apie maisto ateitį bei plastiko taršos krizę[2].
O tvarumą skatinanti įmonė „Gumdrop“ susivienijo su mados prekės ženklu „Explicit“ ir Amsterdamo miesto taryba, kad sukurtų pirmuosius batus iš perdirbtos kramtomosios gumos. Net 20% „Gumshoe3“ batų pado sudaro guma, kuri buvo surinkta nuo Olandijos gatvių grindinio. Kadangi pati kramtomoji guma yra pagaminta iš sintetinės gumos, išradėjams pavyko gan lengvai ją paversti perdirbamu junginiu, tinkančiu naudoti sportiniuose bateliuose[3].
Taip pat tikriausiai esate girdėję apie kalbas, jog žmonėms reikėtų mažiau praustis, taip taupant vandenį. Kad dėl reto prausimosi nekamuotų nemalonūs kvapai, būtų galima pasinaudoti išrastais probiotiniais drabužiais, kuriuos suaktyvina prakaitas. Dizaineris Rosie Broadhead ir mikrobiologas Christopheris Callewaertas sukūrė triko primenančius drabužius, kurių audinyje yra probiotinių bakterijų. Jos esą padeda sumažinti kūno kvapą, skatina ląstelių atsinaujinimą ir netgi pagerina imuninę sistemą. Tokius drabužius irgi reikia plauti kur kas rečiau nei įprastai, tad sutaupomas ne tik maudynių, bet ir drabužių plovimo vanduo.
Tai tik keletas išradimų, tačiau jų neabejotinai yra dar daugiau, o ateityje išgirsime apie vis naujus ekologiškesnės ateities išradimus. Galbūt greitu metu bus sukurti drabužiai, dėl kurių išvis nebereikės maudytis, arba dėvėsime perdirbtus maisto likučius? Nors tai skamba beprotiškai, tačiau tvarumo projektams įgaunant vis didesnį pagreitį, o jų kūrėjams karštligiškai ieškant naujų išeičių, tai gali tapti visai netolima ateitimi.
