<h2>Bandant stabdyti energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir klimato kaitą, galime tapti dušo vengiančiais murziais?</h2>
<p>Ekonomistai jau kurį laiką perspėja apie tai, kad ekonominė krizė artimiausiu metu vis gilės ir teks susidurti su vis didesniais iššūkiais. Atrodo, kad klimato kaitos problemos bei energetikos krizė įgauna dar iki šiol nematytą pagreitį. Jei seniau girdėjome raginimus dažniau naudotis viešuoju transportu ar remti tvarų verslą, tai dabar jau, nors ir kaip tai skambėtų absurdiškai ir neįtikėtinai, visai rimtai siūloma nustoti praustis ar kuo rečiau kelti koją iš namų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/german_newspaper_says_we_do_not_need_bathing.jpg" alt="" /></p>
<blockquote>
<p>Štai neseniai Vokietijoje buvo pareikšta, jog užtenka praustis vos keturias kūno dalis, o toliau oda išsivalys pati – tereikia kuo rečiau maudytis duše ar vonioje ir su laiku nebejausite tam poreikio.</p>
</blockquote>
<p>Manote, jog tai – tik keistas pokštas? Nepanašu, nes Vokietijos federalinis ekonomikos ministras Robertas Habeckas visiškai rimtai paragino mažiau eiti į pirtis, mažiau praustis ir vengti pliuškenimosi vonioje. Negana to, žiniasklaida jau spėjo išplatinti džiugią žinią, kad kuo mažiau vokiečiai prausis ir taip taupys energiją, tuo geriau bus jų pačių odai ir tai anaiptol nėra nehigieniška[1].</p>
<p>Pasak vokiško leidinio, rečiau prausiantis duše, bakterijos ne tik nekenkia, bet netgi saugo odą nuo egzemos. Bijote dėl nemalonaus kvapo? Net ir tam yra raminantis pasiūlymas – tos pačios bakterijos suvalgys nemaloniai smirdančias daleles, o nesiprausus tris savaites, kvapai tiesiog išnyks ir oda išsivalys savaime.</p>
<p>Vokiečių dermatologė Yael Adler visiškai rimtai tikino skaitytojus[2]:</p>
<blockquote>
<p>„Po trijų savaičių kvapai išnyksta ir odoje prasideda savotiškas savaiminio apsivalymo procesas. Šios gerosios bakterijos turi galimybę tik tada, jei oda bent tris savaites ilsisi nuo dušo."</p>
</blockquote>
<p>Negana to, vokiškame leidinyje siūloma rečiau naudoti muilą ar šampūną ir dažnas maudymasis sulyginamas su nesveika praktika.</p>
<blockquote>
<p>Jei prasidėjus koronaviruso pandemijai mums dvejus metus kalė į galvą, jog reikia kuo dažniau plautis rankas ir net pilti ant savo odos dezinfekcinį skystį, tai dabar jau kalbama atvirkščiai – užmirškite vandenį, muilą ir gyvenkite be įprastos higienos!</p>
</blockquote>
<p>Sakote, negalite? Irgi ne bėda, nes didelį diskomfortą dėl nesimaudymo siūloma panaikinti apsiprausiant tik keturias kūno vietas, kurios labiausiai prakaituoja ar prašosi nuolatinės higienos – tokias kaip pažastys ar lytiniai organai.</p>
<p>Tiesa, neaišku kaip tokie elementarios higienos nesilaikymo patarimai skambės rudenį, jei ir vėl atkeliaus nauja koronaviruso banga, apie kurią vis užsimena ir Lietuvos valdantieji. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/german_dermatologist_says_soap_is_bad_for_skin.jpg" alt="" /></p>
<h2>Žala jau padaryta ir baimės žmonėms įvarytos</h2>
<p>Tačiau jei net jei ruduo ar žiema bus ramesni COVID-19 atžvilgiu, žala žmonėms su nuolatiniais gąsdinimais jau yra padaryta. Štai, pavyzdžiui, net 3 milijonai amerikiečių nesiruošia grįžti į darbo vietas, nes bijo užsikrėsti virusu ir nori išlaikyti socialinę distanciją[3] bei kitus jau mintinai žinomus patarimus, kaip apsisaugoti nuo COVID-19.</p>
<p>Tikriausiai net nereikia abejoti, jog dėl panašių dalykų sunerimusių asmenų apstu visų šalių bendruomenėse. Tik ką jie galvos ir kaip pripras dabar pripras prie kardinaliai priešingų patarimų, t. y., siūlymo užmiršti higieną, nes tai galimai itin sveika?</p>
<p>Nors dabar tai skamba kaip menkai įtikimas anekdotas, ar visiškas absurdas, tačiau problema iš tiesų egzistuoja. Visas pasaulis vis labiau supranta, jog keičiantis klimatui, o dar ir įvedant negailestingas sankcijas Rusijai, kažkam teks kentėti bei susispausti. Ir panašu, jog šiuo atveju labiausiai norima atsisukti į paprastus žmones, o ne didžiuosius verslus.</p>
<p>Tik kodėl reikia visa tai pateikti per neva mokslinę prizmę – neaišku. O galbūt todėl, kad toks pateikimas jau suveikė visame pasaulyje prakalbus apie koronaviruso krizę?</p>
<blockquote>
<p>Galbūt įsivaizduojama, jog žmonės noriau taupys vandenį, jei kokie nors ekspertai jiems pasakys, kad tai naudinga sveikatai, vietoj to, kad tiesiog rėžtų tiesą į akis ir pasakytų, kad išteklių taupymas – vykstančio karo ir vis labiau nustekentos Žemės neišvengiama pasekmė.</p>
</blockquote>
<h2>Baimė dėl žiemos skatina raginimus taupyti visomis įmanomomis kryptimis</h2>
<p>Tiesa, siūloma taupyti ne tik vandenį. Europos Komisija (EK) ir Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) jau pradėjo raginti gyventojus kiek įmanoma mažiau važinėti automobiliais, rinktis viešąjį transportą ir apskritai geriau bent tris dienas per savaitę dirbti iš namų. Tokie raginimai buvo įrašyti į parengtą 9 punktų planą, pavadinimu „Atlieku savo vaidmenį“.</p>
<blockquote>
<p>Ekspertai aiškina, jog tai padėtų mažinti Europos šalių priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, o drauge pateikiamas ir paaiškinimas, kaip tai sumažins kiekvienos šeimos išlaidas.</p>
</blockquote>
<p>Tikinama, jog namų ūkis per metus sutaupys vidutiniškai daugiau nei 450 eurų arba daugiau nei 37,5 euro per mėnesį[4]. Toks taupymas taip pat išlaikys europietiškose saugyklose milijardus kubinių metrų dujų, kurių tikrai prireiks atėjus šaltajam sezonui.</p>
<blockquote>
<p>Žinoma, taupymui ir išteklių suvartojimo mažinimui neužteks vien dirbti iš namų ar užmiršti nuosavus automobilius. Taip pat siūloma nenaudoti kondicionieriaus, o žiemą gyventi šalčiau, t. y., prisukti šildymą bent vienu laipsniu. O jei negalite skirtis su savo automobiliu, tuomet turėtumėte važiuojant į darbą prigriebti ir savo kolegas.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/people_should_avoid_driving_personal_cars.jpg" alt="" /></p>
<p>Be to, rekomenduojama kelionių metu nejungti kondicionieriaus. O ir taip praleidžiant nemažą dalį laiko keliuose, juose prabūti dar ilgiau, nes taupymo sumetimais reikėtų važiuoti bent 10km/val. mažesniu greičiu. EK ir TEA tikina, jog tai puikus taupymo būdas, nes taip per mėnesį sutaupysite „net“ 5 eurus.</p>
<h2>Nepanašu, jog Europa turi aiškų planą</h2>
<p>Nors dėl kruvinų Rusijos veiksmų daugelis šalių suskubo įvesti įvairius ekonominius ribojimus Rusijai ir nori nutraukti Europos priklausomybę nuo Rusijos importo bei reaguoti į kylančius energijos rinkos iššūkius, tačiau nepanašu, jog Europa turi aiškų planą, kaip tai padaryti. Liuksemburgo energetikos ministras Cloude Turmes sakė:</p>
<blockquote>
<p>„Jeigu kitai žiemai norime užpildyti savo dujų saugyklas, tam padės kiekvienas dabar sutaupomas kubinis metras dujų.“</p>
</blockquote>
<p>Kitaip tariant, Europa vis dar nežino kaip užpildyti saugyklas, o bene vienintelis būdas, kurį kol kas mato – tai didelio masto visų Europoje gyvenančių žmonių taupymas. Ir nepanašu, jog tai – tik trumpalaikis sprendimas šiems metams, nes kalbama ir apie ilgalaikes Europos perspektyvas.</p>
<blockquote>
<p>Tad vykdant taupymo politiką, ji pasijaustų kiekvienam – nuo šaltesnių namų už lango vyraujant speigui, iki retesnių išvykų į darbą arba retenybe tapusio prausimosi.</p>
</blockquote>
<p>Žinoma, pakentėti dėl noro išgelbėti klimatą ar pamokyti Rusiją gal ir visai verta. Tačiau ar tokie veiksmai iš tiesų gali turėti itin didelį atgarsį ir nesukels dar didesnių problemų – jau kitas klausimas.</p>
<h2>Laukia skurdesnis stalas, ant kurio bus sunku išvysti iki šiol buvusius įprastus produktus</h2>
<p>Daugelio neaplenks ne tik būtinybė taupyti vandenį, dujas, kurą bei kitus išteklius, bet ir teks atsisakyti iki šiol įprastų maisto produktų ar paslaugų. Maisto kainos pasaulyje auga taip greitai, jog tiesiog muša rekordus[5] tiek savo kaina, tiek ir nesustojančiu brangimu jau daug mėnesių iš eilės.</p>
<blockquote>
<p>Jau net imta kalbėti apie tai, kad mėsa, kava, šokoladas ir net prieskoniai gali tapti prabangos preke.</p>
</blockquote>
<p>Tai lems ne tik ekonominė krizė, bet ir klimato pokyčiai, žmonių kiekis Žemėje, noras išsaugoti tam tikras gyvų sutvėrimų rūšis arba atvirkščiai – būtinybė ieškoti alternatyvų, suvokiant, jog augant žmonių kiekiui neįmanoma drauge smarkiai didinti ir gyvulininkystės. Apskritai, ekspertai jau ilgą laiką kartoja, jog mėsa – labai Žemę stekenantis maisto produktas[6]:</p>
<blockquote>
<p>„Gyvulininkystė sukuria 14,5 proc. pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o raudonos mėsos gamyba sudaro 41 proc. visų šių emisijų. Pasaulinė jautienos gamyba sukuria beveik tokį patį emisijų kiekį kaip Indija – šešta didžiausia ekonomika pasaulyje. O vienam valgomam gramui jautienos baltymų reikia 20 kartų daugiau žemės nei daug baltymų turinčioms kultūroms, pavyzdžiui, pupelėms.“</p>
</blockquote>
<p>Tačiau drauge perspėjama, jog mėginant ieškoti alternatyvų, vis kylant net ir būtiniausių maisto produktų kainoms bei stebint pasaulio suirutę dėl kruvinų Rusijos veiksmų Ukrainoje, nemažos dalies gyventojų laukia nepilnavertė mityba ar net badas. Ir akivaizdu, jog kiekvieną mėnesį išgirstant vis daugiau nerimą keliančių žinių bei nesibaigiant Rusijos agresijai, laukia dar sunkesni laikai.</p>
<blockquote>
<p>Pavyzdžiui, nuo balandžio 28 dienos Indonezija nusprendė uždrausti visą kepimo aliejaus eksportą, nors iki šiol ji buvo pati didžiausia tokio produkto eksportuotoja pasaulyje. Taip pasielgta siekiant suvaldyti augančias kainas Indonezijoje, aliejaus stygių šioje šalyje ir drauge norint įgelti Rusijai.</p>
</blockquote>
<p>Manoma, jog Indonezijos veiksmai smarkiai padidins maisto kainas Rusijoje, nes būtent ji importuodavo maždaug net 1 mln. tonų aliejaus per metus[7]. Tačiau džiūgauti tokiu sprendimu vargu ar norėsis, žinant, jog drauge veikiausiai dar labiau šoktels produktų kainos visame pasaulyje, taip aštrinant pasaulinę galimo bado krizę[8].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/russia_war_in_ukraine.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rusija nutraukė dujų tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai</h2>
<p>Ir deja, nepanašu, jog artimiausiu metu galėsime tikėtis lengvesnio rytojaus. Vien Rusijos klausimas kol kas tik dar labiau aštrėja ir neatslūgsta, kad ir kokių priemonių imasi kitos šalys. Be to, net ir Rusija stengiasi įgelti kitoms šalims, vis grasindama įvairiomis sankcijomis ar netgi jas įvykdydama.</p>
<blockquote>
<p>Paskutinis jos žingsnis – visiškas dujų tiekimo nutraukimas Lenkijai ir Bulgarijai, kol šios nepradės mokėti už dujas rubliais[9].</p>
</blockquote>
<p>Lenkijai tai nėra didelis smūgis, nes šalis tikina gebanti pilnai apsirūpinti ištekliais nesiremdama į Rusiją, tačiau Bulgarija turi pakankamai dujų vos mėnesiui. Jei Rusija sugalvotų panašių veiksmų imtis ir prieš kitas valstybes, tai neabejotinai kirstų ne tik pačios agresorės, bet ir kitų valstybių ekonomikai.</p>
<p>O siekiant suvaldyti visas pasaulio ekonomines bei klimato problemas ir priversti Rusiją užbaigti karą Ukrainoje, pradeda atrodyti, kad politikai ir ekonomistai patys nebežino, ko imtis ar nuo kurio galo pradėti „lopyti“ pasaulį. Kai kurie pasiūlymai jau netgi kelia visuomenei juoką arba atvirkščiai – verčia susiimti už galvos ir bijoti dėl ateities.</p>
<p> </p>
