IRIS² – Europos atsakas „Starlink“: ES kuria 348 palydovų tinklą, pirmieji pakils 2029 m.

Europos Sąjunga kuria savo palydovinio ryšio tinklą IRIS², kuris turėtų sumažinti priklausomybę nuo „SpaceX“ sistemų „Starlink“ ir „Starshield“. Tinklą sudarys 348 palydovai, o pirmieji jų turėtų būti paleisti 2029 m. Klausimas, kas kontroliuoja kariuomenių naudojamus palydovus, iškilo po pranešimų, kad Ukrainos kariuomenės „Starlink“ terminalai nustoja veikti, kai juos nešantys dronai skrenda greičiau nei 160 km/h. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis Elonui Muskui priminė, kad europiečiai, kaip klientai, „atidžiai stebi“ bendrovę.

Ukrainos „Starlink“ ribojimai atgaivino diskusiją apie priklausomybę

„Euronews“ duomenimis, ryšys nutrūkdavo, kai imtuvai judėdavo greičiau nei 160 km/h, kaip būna su dronais. Paslauga iš dalies atkurta, tačiau greičio riba liko. E. Muskas socialiniame tinkle X neigė, kad apribojimą nurodė jo bendrovė, ir teigė, kad „Starshield“ tiesiogiai kontroliuoja JAV vyriausybė. Abi sistemas kuria „SpaceX“, tačiau „Starlink“ skirtas privatiems ir verslo klientams, o „Starshield“ – vyriausybėms ir kariuomenėms.

„Ei, Elonai Muskai, didysis vyre, ar vėl žaidi politiką su savo produktais? Kaip tavo Europos klientai, mes atidžiai tave stebime“, – X tinkle rašė R. Sikorskis. Lenkija apmokėjo didelę dalį Ukrainos terminalų. Apie greičio ribojimus ir jų poveikį Ukrainos dronams 77.lt jau rašė straipsnyje apie „Starlink“ ir „Starshield“ greičio ribą Ukrainoje.

IRIS² sudarys 348 palydovai dviejose orbitose

ES savo palydovinį tinklą kuria maždaug šešerius metus. Pavadinimas IRIS² yra trumpinys nuo angliškų žodžių „Infrastructure for Resilience, Interconnectivity and Security by Satellite“ – palydovinė atsparumo, sujungiamumo ir saugumo infrastruktūra. Europos Komisijos teigimu, tinklas užtikrins saugų ir patikimą ryšį Europoje ir už jos ribų, padės apsaugoti Europos skaitmeninę nepriklausomybę ir leis vyriausybėms, gelbėjimo tarnyboms bei piliečiams išlikti prisijungusiems net atokiose vietovėse ar krizių metu.

Tinklą sudarys 330 palydovų žemojoje Žemės orbitoje ir 18 – vidutinėje. Dar 66 papildomi palydovai skirti gynybai, saugumui ir gelbėjimo tarnyboms stiprinti. Komisijos skaičiavimu, tai padidins viešojo sektoriaus naudotojams skirtą saugų pajėgumą 60 proc. ES ir 54 proc. visame pasaulyje. Šifravimui bus naudojamos kvantinės technologijos per Europos kvantinio ryšio infrastruktūrą „EuroQCI“. Pirmiausia tinklu naudosis valstybės, kariuomenės ir svarbios tarnybos, vėliau – ir privatūs asmenys. Pirmosios paslaugos turėtų būti diegiamos palaipsniui nuo 2029 ar 2030 m. „Euronews“ duomenimis, sistema taip pat turėtų užpildyti mobiliojo ryšio spragas Europoje ir Afrikoje.

Daugiausia palydovų pagamins jauna Belgijos bendrovė

Palydovus IRIS² tinklui gamina kelios bendrovės. „Euronews“ duomenimis, didžiausią dalį tieks ne didelis koncernas, o 2018 m. įkurta Belgijos bendrovė iš Šarlerua, kuri pagamins 264 palydovus žemajai orbitai. Užsakymo vertė, bendrovės teigimu, siekia 2,4 mlrd. eurų, palydovai turėtų būti pristatyti iki 2030 m. Jie bus gaminami naujoje gamykloje Šarlerua, kur nuo 2027 m. planuojama per metus pagaminti iki 500 palydovų. „Airbus“ pagamins mažiausiai 66 karinio ryšio palydovus, kurie turėtų būti parengti 2029 m. Taip paskirstytas visas 330 palydovų žemosios orbitos segmentas.

Vokietijai atstovauja Brėmeno kosmoso bendrovė OHB. Rugpjūčio 31 d. ji su palydovų operatoriumi SES pasirašė beveik 1 mlrd. eurų vertės sutartį dėl 18 palydovų vidutinei orbitai. Paleidimo metu vienas palydovas svers apie 2,6 tonos. OHB vadovas Marco Fuchsas programą vadina svarbiu žingsniu Europos nepriklausomybės link.

Rodiklis	Duomenys
Palydovų iš viso	348
Žemoji orbita	330
Vidutinė orbita (OHB)	18
Papildomi gynybos palydovai	66
Belgijos bendrovės užsakymas	264 palydovai, 2,4 mlrd. eurų
Pirmieji paleidimai	2029 m.

Šaltiniai: „Euronews“, Europos Komisija.

Vokietija kuria ir savo karinį palydovų tinklą

Nepriklausomai nuo IRIS², Vokietijos kariuomenė planuoja savo palydovų tinklą SATCOMBw 4. Jo galutinėje stadijoje žemojoje orbitoje turėtų skraidyti triženklis palydovų skaičius, o kaina siektų 8–10 mlrd. eurų. Pradinė iki 40 palydovų konsteliacija turėtų pradėti veikti 2029 m., visu pajėgumu – nuo 2030 m. Kariuomenės kosmoso komisaras generolas majoras Arminas Fleischmannas laikraščiui „Handelsblatt“ sakė, kad norima turėti „skraidančius „Fritzbox“ maršrutizatorius“ kosmose. Tinklas pirmiausia aprėps rytinį NATO flangą. Gynybos ministras Borisas Pistoriusas dar 2025 m. rugsėjį paskelbė, kad iki 2030 m. kariniams kosmoso projektams bus skirta 35 mlrd. eurų.

Dėl sutarties varžosi Brėmene įsikūrusi bendra įmonė „OHB Rheinmetall Space Networks“: OHB atsakytų už palydovus, „Rheinmetall“ – už antžemines stotis ir galinius įrenginius. Sprendimas dar nepriimtas, jis gali būti paskelbtas apie metų sandūrą. Iki šiol Vokietijos kariuomenė naudoja du savo geostacionarius palydovus „COMSATBw-1“ ir „COMSATBw-2“, paleistus 2009 ir 2010 m. maždaug 36 000 km aukštyje. Jų įpėdinius gamina „Airbus“, jie turėtų būti perduoti orbitoje 2029 m. Vokietijos dalis IRIS² projekte jau anksčiau kėlė ginčų: 2023 m. gruodį Federalinė ekonomikos ministerija dalyvaujančioms bendrovėms išsiuntė griežtą laišką, reikalaudama skubiai išsiaiškinti Vokietijos pramonės dalyvavimą ir jos dalį sukuriamoje vertėje.

Kliūtis – raketų trūkumas

Ar 2029 m. terminas bus įvykdytas, neaišku. Pasak žiniasklaidos, iš pradžių pirmieji palydovai turėjo pakilti dvejais metais anksčiau. Ekspertai didžiausia kliūtimi laiko raketų paleidimus. Europa remiasi raketa „Ariane 6“, skraidančia nuo 2024 m., tačiau paleidimų skaičius ribotas. Šiemet „Ariane 6“ pakilo keturis kartus, iš jų tris kartus – su „Amazon Leo“ palydovais. Ši JAV bendrovės palydovinio interneto paslauga taip pat siekia konkuruoti su „Starlink“, o „Amazon“ yra užsakiusi mažiausiai 18 „Ariane 6“ paleidimų. Rugpjūtį Komisija vienu iš kitų žingsnių įvardijo paleidimo paslaugų IRIS² tinklui pirkimą.