Arktyje fiksuojamas ledo tirpsmo sulėtėjimas: mokslininkai stebisi, bet spėlioja ar tai laikina
Mokslininkai pranešė, kad per pastaruosius du dešimtmečius Arktyje ledo tirpsmas smarkiai sulėtėjo ir nuo 2005 metų statistiškai reikšmingo jo ploto mažėjimo nebefiksuojama. Šis atradimas juos nustebino, nes per tą laiką iškastinio kuro deginimas ir anglies dioksido emisijos toliau augo, sulaikydamos vis daugiau šilumos atmosferoje[1].
Pasak tyrimo autorių, natūralūs vandenynų srovių svyravimai, ribojantys ledo tirpimą, tikriausiai iš dalies kompensavo nuolatinį pasaulinės temperatūros kilimą. Vis dėlto jie pabrėžė, kad tai laikina pauzė, o artimiausiais 5–10 metų ledo tirpimas greičiausiai atsinaujins dvigubai greitesniu nei ilgametis vidurkis tempu.
Ledo plotai vis tiek išlieka kritiškai sumažėję ir situacija nėra pagerėjusi
Mokslininkai pabrėžia, kad ši tendencija nereiškia Arktyje vykstančio atsigavimo. Rugsėjo mėnesį, kai ledas pasiekia savo metinį minimumą, jo plotas yra perpus mažesnis nei 1979 metais, kai prasidėjo palydoviniai matavimai. Jie primena, kad klimato krizė yra „neabejotinai reali“, o būtinybė imtis neatidėliotinų veiksmų nesumažėjo[2].
Natūralūs pokyčiai, lemiantys šį sulėtėjimą, greičiausiai susiję su kelių dešimtmečių trukmės Atlanto ir Ramiojo vandenynų srovių svyravimais, kurie keičia į Arktį patenkančio šilto vandens kiekius. Vis dėlto prognozuojama, kad šio amžiaus pabaigoje Arktis gali tapti beveik be ledo, o tai turėtų itin skaudžių pasekmių tiek vietos gyventojams ir ekosistemoms, tiek pasaulinei klimato kaitai, nes atviri vandenys sugeria daugiau šilumos nei atspindi ledas.
Tyrimui vadovavęs Markas Englandas, tuo metu dirbęs Ekseterio universitete, pripažino: „Tai stebina, ypač kai vyksta diskusijos, ar pasaulinis atšilimas spartėja. Prieš 10–15 metų, kai ledo nykimas buvo itin greitas, buvo kalbama apie Arktį be ledo jau iki 2020-ųjų. Dabar natūralus kintamumas tą nykimą beveik panaikino. Tai suteikė mums šiek tiek daugiau laiko, bet tai tik laikina pauzė — kai ji baigsis, žinios nebus geros.“
Mokslininkai sutaria, kad klimato kaitos realybė nesikeičia ir būtina skubi reakcija
Tyrimas, publikuotas žurnale Geophysical Research Letters, rėmėsi dviem nepriklausomais duomenų rinkiniais nuo 1979 metų iki dabar. Buvo nagrinėta kiekvieno mėnesio ledo apimtis, ir sulėtėjimas fiksuotas visais atvejais. Mokslininkai taip pat lygino rezultatus su tūkstančiais klimato modelių simuliacijų.
Paaiškėjo, kad toks sulėtėjimas nėra labai retas reiškinys — per šimtmetį jis turėtų pasikartoti kelis kartus. Visos simuliacijos taip pat rodė, kad po šios pauzės ledo nykimas vėl spartėja. Londono universiteto koledžo profesorė Julienne Stroeve priminė, kad „klimato rodikliai, tiek pasaulinės temperatūros, tiek ledo apimtys, dėl vidinio klimato kintamumo gali likti beveik nepakitę kelerius metus iš eilės“.
Jos analizė rodo, kad nuo 1979 iki 2024 metų kas išmetamas vienas CO₂ tonas prilygo maždaug 2,5 kvadratinių metrų rugsėjo mėnesio ledo praradimui. Tuo tarpu Šiaurės Anglijos universiteto profesorius Andrew Shepherdas pabrėžė, kad ledas ne tik mažėja ploto, bet ir storio prasme: „Mūsų duomenys rodo, kad nuo 2010 metų vidutinis spalio mėnesio storis sumažėjo po 0,6 centimetro kasmet.“
