Nuo liepos bedarbių laukia pokyčiai: nedarbo išmoka bus skaičiuojama kitaip
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad nuo 2026 m. liepos 1 d. keičiasi nedarbo socialinio draudimo išmokų sistema. Pagrindinis tikslas – glaudžiau susieti išmokas su žmogaus mokėtomis įmokomis ir tuo pačiu paskatinti greičiau grįžti į darbo rinką.
Vienas esminių pokyčių – išmokos struktūra. Mažės fiksuotoji dalis, kuri nepriklauso nuo buvusių pajamų, ir didės kintamoji dalis, kuri tiesiogiai susieta su žmogaus uždarbiu. Tai reiškia, kad daugiau gaus tie, kurie daugiau uždirbo ir mokėjo didesnes įmokas.
Konkrečiai, kintamoji išmokos dalis didinama: pirmus tris mėnesius ji sieks 45 proc. buvusių draudžiamųjų pajamų, vėliau mažės iki 35 proc. (4–6 mėn.) ir 25 proc. (7–9 mėn.). Iki šiol šie procentai buvo mažesni.
Tuo pačiu mažinama pastovioji dalis – ji kris iki 15 proc., kai dabar siekia 23,27 proc. Ministerija pabrėžia, kad taip sistema tampa labiau „uždirbta“, o ne vienoda visiems.
„Kuriama didesnė paskata bedarbiams grįžti į darbo rinką: nauji nedarbo draudimo išmokų dydžiai lems stipresnę socialinę apsaugą pirmaisiais trimis nedarbo mėnesiais, tačiau vėlesniais mėnesiais nedarbo draudimo išmoka mažės kiek sparčiau nei dabar“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Įvedamas minimalus dydis ir lubos – keičiasi realios išmokų ribos
Kartu su struktūros pokyčiais įvedamas ir aiškus minimalus nedarbo išmokos dydis. Jis bus lygus 5 bazinėms socialinėms išmokoms (BSI). 2026 metais tai sudaro 370 eurų (kai BSI – 74 eurai).
Iki šiol mažiausia išmoka buvo susieta su minimalia mėnesine alga ir siekė apie 268 eurus. Tai reiškia, kad mažas pajamas turėję žmonės po reformos gaus didesnę minimalią apsaugą.
Taip pat nustatomos ir „lubos“ – maksimali išmoka negalės viršyti 70 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tai riboja labai didelių išmokų augimą ir išlaiko sistemos balansą.
Papildomai numatyti pokyčiai priešpensinio amžiaus žmonėms. Jei iki pensijos likę mažiau nei 5 metai ir žmogus turi bent 20 metų stažo, išmokos mokėjimas bus pratęstas ne 2, o 6 mėnesiais. Tai reiškia, kad bendra išmokos trukmė gali siekti iki 11 mėnesių ar daugiau.
Ministerija aiškiai įvardija šio sprendimo tikslą – skatinti vyresnius žmones nepasitraukti į išankstinę pensiją, kuri mažina būsimas pajamas, o likti darbo rinkoje.
Keičiasi darbo stažo skaičiavimas ir pakartotinio kreipimosi dėl nedarbo išmokos taisyklės
Svarbūs pokyčiai palies ir tai, kaip skaičiuojamas nedarbo draudimo stažas. Nuo liepos į stažą nebebus įtraukiamas laikotarpis, kai žmogus jau gauna nedarbo išmoką. Kitaip tariant, išmokos gavimo laikas nebeprisidės prie ateities teisės į naują išmoką.
Taip pat trumpinamas laikotarpis, per kurį vertinamas stažas. Nuo šiol reikės turėti bent 12 mėnesių stažo per paskutinius 24 mėnesius. Iki šiol buvo vertinami 30 mėnesių, tad sistema tampa griežtesnė ir labiau orientuota į neseną darbo patirtį.
Keičiasi ir pakartotinio kreipimosi tvarka. Jei žmogus jau buvo gavęs išmoką, jis ją galės gauti dar kartą tik tuo atveju, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios bus sukaupęs bent 12 mėnesių naujo stažo. Tai reiškia, kad sistema nebeleidžia dažnai „sugrįžti“ prie išmokų be realaus darbo laikotarpio.
Kartu atsiranda lankstumo dėl išmokos atnaujinimo. Jei išmokos mokėjimas buvo nutrauktas, ją bus galima atnaujinti neribotą skaičių kartų, jei žmogus vėl registruojasi Užimtumo tarnyboje. Išimtis – jei tuo metu jau atsiranda teisė į naują išmoką.
Šie pokyčiai rodo aiškią kryptį: valstybė siekia, kad nedarbo sistema būtų labiau susieta su realiu darbu ir įmokomis, o išmokos – laikina, bet stipri pagalba, o ne ilgalaikė alternatyva darbui.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.
