Registrų centras atsisakė pateikti duomenis apie sandorius planuojamo Kapčiamiesčio poligono teritorijoje
Viešojoje erdvėje kylant diskusijoms dėl planuojamo karinio poligono Kapčiamiestyje, savo ruožtu 77.lt kreipėsi į Registrų centrą siekiant išsiaiškinti, kiek ir kokių sandorių 2020–2025 metų laikotarpiu, patenkančių į 14,6 tūkst. ha sudarančią karinio poligono teritoriją, buvo sudaryta.
Prašyme buvo aiškiai įvardyta, kad reikalingi tik apibendrinti, nuasmeninti Nekilnojamojo turto registro duomenys, neatskleidžiant fizinių ar juridinių asmenų tapatybės.
Teritorija apibrėžta remiantis Krašto apsaugos ministerijos viešai skelbiamais dokumentais ir Seimui pateiktais teisės aktų projektais, o duomenis buvo prašoma atrinkti pagal Registrų centro taikomą standartinę teritorinių duomenų agregavimo praktiką.
Tačiau 2026 m. vasario 12 d. Registrų centras informavo, kad prašomos informacijos neteiks.
Sprendimą grindžia valstybės saugumo argumentais
Atsakyme Registrų centras nurodė, kad nagrinėjamu atveju negali teikti prašomos informacijos dėl tam tikrų priežasčių.
„Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 2 d. 3 p., teisė gauti informaciją nėra absoliuti ir gali būti proporcingai ribojama, jei informacijos atskleidimas galėtų pakenkti valstybės saugumo ar gynybos interesams.
Panašų reguliavimą nustato ir VIĮ 3 str. 4 d., įtvirtinanti, kad naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises.“ – teigiama komentare.
Registrų centras pažymi, kad karinis poligonas yra Krašto apsaugos ministerijai valdymo teise suteiktas žemės sklypas, kuriame įrengiama kovinio mokymo infrastruktūra ir vyksta pratybos, todėl tai yra karinės paskirties objektas, susijęs su valstybės gynybos planavimu.
„Šiuo metu dar nėra priimtas specialusis įstatymas dėl Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo. Atitinkamai ankstyvas prašomos informacijos atskleidimas galėtų sudaryti prielaidas neteisėtam jos panaudojimui (sukeliant žalą viešajam interesui) ir neatitiktų valstybės interesų užtikrinti atsakingą bei saugų gynybos sprendimų rengimą.
Taigi nėra pagrindo teikti (viešinti) su šiuo objektu susijusią informaciją, kol neatsiras teisinis pagrindas ją viešinti (t. y. kol nebus priimtas įstatymas dėl šio karinio poligono steigimo).“ – nurodoma atsakyme.
Anot institucijos, ankstyvas informacijos atskleidimas galėtų sudaryti prielaidas neteisėtam jos panaudojimui ir neatitiktų valstybės interesų.
Registrų centras nurodė, kad turi teisę laikinai neteikti prašomos informacijos, kol atsiras teisinis pagrindas, nustatantis su minėtu objektu susijusios informacijos teikimo ir viešinimo tvarką.
Už poligono šaudymo teritorijoje esančias sodybas – 52 tūkst. eurų kompensacijos
Šaudymo zonoje esančios gyvenamosios sodybos bus vertinamos taikant palankesnį principą – bus nustatoma atkuriamoji arba lyginamoji turto vertė, o savininkui bus parenkama didesnė suma. Prie jos papildomai bus išmokama 45 minimalių mėnesinių atlyginimų dydžio neturtinė žala – 51,8 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių už vieną sodybą. Ministerija teigia, kad ši išmoka skirta kompensuoti gyventojų patiriamus praradimus ir nepatogumus dėl spartaus poligono steigimo[1].
Miško paskirties sklypų savininkams bus mokama nepriklausomo vertintojo nustatyta rinkos kaina, o papildomai bus pridedama 5 MMA – beveik 6 tūkst. eurų už neturtinius praradimus. Anot ministerijos, taip savininkai nepatirs finansinių nuostolių, o papildoma suma sudarys galimybę įsigyti kitą sklypą.
Mokomojoje poligono dalyje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti gyventi, ar parduoti turtą valstybei. Pardavimo atveju jiems bus taikomas didesnės vertės principas ir papildomai išmokama 22 MMA – apie 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus. Kompensacijos apims žemę, pastatus ir kitą su turtu susijusį turtą.
