Norvegijos valdžiai atsibodo LGBT: vėliavos per paradą nebekels

PasaulisG. B.
Suprasti akimirksniu
LGBT
Norvegijos parlamentas neiškels LGBT vėliavos. Ian Taylor/Unsplash nuotrauka

Norvegijoje LGBT vėliavų prie parlamento pastato nebus

Norvegijoje šių metų gėjų parado metu vaivorykštės vėliava nebus iškelta prie Stortingo – šalies parlamento rūmų. Parlamento sekretoriato atstovai teigia, kad toks sprendimas priimtas vadovaujantis nuostata, jog Stortingas neiškelia šios ar kitų ne valstybinių vėliavų per bet kokias šventes arba minėjimus[1].

Pernai prie Stortingo rūmų LGBT vėliava taip pat nebuvo keliama, o kilus viešai diskusijai buvo teigta, kad yra remiamasi teisės aktais, kurie buvo priimti 2019 m. Nuo tada, vienintele išimtimi šiuo klausimu tapo 2022 m., kai LGBT vėliavos buvo iškeltos minint homoseksualumo dekriminalizavimo 50-ąsias metines.

2019 m. Norvegijos parlamento dauguma iš dalies pakeitė šalies vėliavos įstatymą. Po pokyčių, ant savivaldybių ir kitų valstybinių pastatų galima iškelti tik Norvegijos ir samių – vietinių gyventojų – vėliavas.

Kitokia tvarka galioja Lietuvoje. LGBT bendruomenės naudojama vaivorykštės vėliava Lietuvoje yra pakabinta prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kuriai vadovauja Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, tokia vėliava kabo ir prie šios partijos deleguotos ministrės Ewelinos Dorbowolskos vadovaujamos Teisingumo ministerijos.

O šiais metais, homoseksualams rengiantis „Pride“ mėnesiui, Norvegijos Alesundo miesto meras nusprendė LGBT vėliavas uždrausti iškelti ir ant mokyklų pastatų[2].

Panašūs sprendimai yra priimami ir kitose pasaulio vietose. Pavyzdžiui, Hamtramko miesto, esančio Amerikoje, Mičigano valstijoje, valdžia uždraudė ant valstybinių pastatų kabinti vėliavas su LGBT simbolika.

Įvertinus miesto, kuriame absoliučią gyventojų daugumą sudaro katalikai lenkai ir musulmonai, kultūrinius-religinius įsitikinimus, Hamtrako administracija nusprendė uždrausti ant valstybinių pastatų kabinti LGBT vėliavas. Privačių namų gyventojai ir toliau gali elgtis savo nuožiūra.
LGBT
Homoseksualai birželį minės „Pride“ mėnesį. Tristan B./Unsplash nuotrauka

Vaivorykštės vėliavos nepageidaujamos ir prie ambasadų

Prieš keletą metų net kelioms Jungtinių Valstijų ambasadoms užsienyje buvo neleista iškelti vaivorykštės spalvos LGBT bendruomenės vėliavos. To neleista padaryti JAV ambasadoms, veikiančioms Izraelyje, Vokietijoje ir Brazilijoje.

O prieš keletą mėnesių JAV prezidento Joe Bideno pasirašytame didžiuliame vyriausybės finansavimo pakete yra nuostata, draudžianti virš JAV ambasadų iškelti LGBT vėliavas[3].
Draudimas buvo vienas iš daugelio šalutinių klausimų, įtrauktų į milžinišką 1,2 trilijono JAV dolerių vertės paketą, skirtą vyriausybei finansuoti iki rugsėjo mėnesio.

Vėliau Baltieji rūmai pareiškė, kad sieks rasti būdą, kaip panaikinti draudimą iškelti šias vėliavas prie ambasadų.

JAV demokratai ir respublikonai jau daugelį metų diskutuoja dėl LGBT vėliavų kabinimo prie JAV ambasadų. Pirmą kartą jos buvo iškeltos prezidento Baracko Obamos valdymo laikotarpiu, o 2019 m. jas uždraudė Donaldo Trumpo administracija. J. Bideno administracija šią praktiką vėl atkūrė 2021 m[4].

Perėja
LGBT spalvomis nudažyta perėja Vilniuje vertinama itin prieštaringai. ELTA nuotrauka

Ne tik vėliavos: Norvegijoje vaivorykštės spalvomis uždrausta dažyti perėjas

Vis daugiau pasaulio vietų yra apribojamas ne tik LGBT vėliavos iškėlimas. Pavyzdžiui, Norvegijos valdžia yra oficialiai uždraudusi savivaldybėms dažyti pėsčiųjų perėjas vaivorykštės spalvomis, kurios įprastai naudojamos išreiškiant palaikymą LGBT bendruomenės nariams.

Kaip išaiškino Norvegijos susisiekimo ministerija, tokios ryškiaspalvės perėjos neatitinka kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų ir neturėtų būti laikomos norma.

Norvegijos valdžia nustatė, kad visas kelių ženklinimas privalo būti ant nespalvoto paviršiaus, tad ryškiaspalvės linijos tarp baltų perėjos juostelių neatitinka reikalavimų ir yra nelegalios.
Be to, spalvotos perėjos gali sukelti pavojingų situacijų ir nelaimingų atsitikimų, kadangi daugeliui jos sukelia klausimų, ar tai išvis tikra perėja.
Ministerija net pabrėžė, kad avarijų atveju net nėra aišku, kaip traktuoti eismo įvykį ir kas turėtų nešti atsakomybę už nelaimingą incidentą, kai šis įvyko reglamento neatitinkančioje perėjoje.

Praktika dažyti perėjas vaivorykštės spalvomis prasidėjo po 2022 m. įvykusių Oslo šaudynių. Po jų vaivorykštės spalvomis pirmiausia išdažyta važiuojamoji dalis netoli įvykio vietos. Vėliau LGBT perėjos atsirado Bergene, Harstade ir daugelyje kitų miestų.

Tokią perėja galima aptikti ir Lietuvoje, tiesa, mūsų šalyje ji kelia aistras ir nesutarimus. Lietuvoje vaivorykštės spalvų perėja yra Vilniuje, Pylimo gatvėje.

Perėja prie LGBT bendruomenės centro vaivorykštės piešiniu buvo nudažyta dar 2018 metais. Tai padaryta Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją proga. Vis dėlto, perėja beveik kiekvienais metais sulaukia įvairių išpuolių.

Paskutiniu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismas asmeniui, kuris šią perėją uždažė tamsiais dažais, dėl viešosios tvarkos pažeidimo skyrė 4 000 eurų bauda.

Policija buvo nurodžiusi Vilniaus savivaldybei pašalinti eismo taisyklių neatitinkančią perėją. Pareigūnai savo raginimą motyvavo tuo, jog perėja yra eismo reguliavimo priemonė.

Vis dėlto, 2022 metais teismas šį įpareigojimą atmetė ir nurodė, kad policijos pretenzijos buvo nepagrįstos ir esą pateiktos ne pagal kompetenciją.

Ši perėja buvo nudažyta LGBT bendruomenei draugiškų organizacijų ir individualių rėmėjų lėšomis, o vėliau ji buvo atnaujinama jau savivaldybės finansais.