Norvegijos parduotuvėms gresia didžiulės baudos už atsisakymą priimti grynuosius
Nuo gegužės 1 d. Norvegijoje įsigaliojus naujam reglamentui, mažmenininkai spaudžiami priimti grynuosius pinigus – kitaip jiems gresia didelės baudos, siekiančios iki 25 mln. kronų (apie 2,3 mln. dolerių). Pagal atnaujintą Finansinių susitarimų įstatymą visos parduotuvės ir prekybos vietos nuo šiol teisiškai privalo priimti grynuosius pinigus, o vyriausybė teigia, kad tai labai svarbu visuomenės saugumui ir socialinei įtraukčiai.
„Galimybė atsiskaityti grynaisiais pinigais užtikrina saugumą ir prieinamumą, ypač tiems, kuriems trūksta skaitmeninių mokėjimo sprendimų arba kuriems jie yra nepatogūs“, – sakė vaikų ir šeimų reikalų ministrė Lene Vågslid. Ji pabrėžė, kad grynieji pinigai taip pat atlieka svarbų vaidmenį nacionalinėje parengtyje ekstremalioms situacijoms[1].
Nors įstatymas įsigaliojo praėjusių metų spalį, dėl šį mėnesį naujai įdiegto vykdymo užtikrinimo mechanizmo jo nesilaikymas brangiai kainuoja. Įmonės gali būti nubaustos iki 4 % metinių pajamų arba 25 mln. kronų bauda, priklausomai nuo to, kuri suma yra mažesnė.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba prižiūrės, kaip laikomasi reikalavimų, ir pateiks išsamias gaires, padėsiančias įmonėms suprasti savo įsipareigojimus.
Įstatymo šalininkai, įskaitant Centro partiją, pabrėžia nesenus pavyzdžius, pavyzdžiui, plataus masto elektros energijos tiekimo sutrikimus Pietų Europoje, dėl kurių milijonai žmonių negalėjo atlikti elektroninių mokėjimų. Buvusi teisingumo ministrė Emilie Enger Mehl, kuri pasisakė už šį teisės aktą, grynuosius pinigus pavadino „pagrindine pasirengimo ekstremalioms situacijoms dalimi“.
„Tai taip pat susiję su įtraukimu“, – pridūrė E. Mehl. „Daug vyresnio amžiaus žmonių ir kitų sunkiai naudojasi skaitmeniniais sprendimais. Jiems reikia grynųjų pinigų, kad galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.“
Nuo gegužės 1-osios Lietuvoje – atsisveikinimas su smulkiais centais kasoje
Nuo gegužės 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo nauja atsiskaitymo tvarka – galutinė prekių ir paslaugų kaina kasoje apvalinama iki artimiausio 0,05 arba 0,10 euro. Taip siekiama sumažinti vieno ir dviejų centų monetų naudojimą, kurios vis rečiau grįžta į apyvartą – žmonės jas dažniausiai kaupia namuose. Apvalinimas taikomas tik bendrai pirkinių sumai ir tik tada, kai dalis ar visa suma mokama grynaisiais – jei grynieji pateikiami paskutiniai[2].
Pavyzdžiui, jei galutinė suma yra 10,14 Eur, ji bus apvalinama iki 10,15 Eur, o jei 10,12 Eur – iki 10,10 Eur. Pačios prekių kainos nesikeičia. Vieno ir dviejų centų monetos išlieka teisėta mokėjimo priemone, tačiau kasininkai jų neprivalo priimti, jei pateikiama daugiau nei 50 vienetų vienu kartu.
Visgi baiminamasi, kad dalis pirkėjų dar nesupranta, kodėl kasos čekyje suma pakinta. Lietuvos bankas pabrėžia, kad tai nėra kainų kėlimas – ilgainiui viskas išsilygina tiek pirkėjų, tiek prekybininkų naudai.
Be to, gyventojai kviečiami atsikratyti smulkių monetų – jas galima nemokamai išsikeisti į proginę monetą, skirtą Lietuvos gynybai.
Grynieji pinigai ir toliau išlieka pagrindiniu mokėjimo būdu euro zonoje
Europos centrinio banko (ECB) 2024 m. atliktas mokėjimų požiūrio tyrimas rodo, kad grynieji pinigai tebėra dažniausiai naudojamas mokėjimo būdas euro zonoje – jais atliekama 52 % operacijų, nors jų sumažėjo nuo 59 % 2022 m. Nors skaitmeniniai mokėjimai tampa vis populiaresni, grynieji pinigai ir toliau dominuoja atliekant mažos vertės ir asmenines operacijas[3].
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Maltoje ir Slovėnijoje, ir toliau labai pasikliaujama grynaisiais pinigais, o kitose, pavyzdžiui, Nyderlanduose ir Suomijoje, populiarėja atsiskaitymai negrynaisiais pinigais.
Nepaisant to, kad vis dažniau pereinama prie skaitmeninių sprendimų, 62 proc. vartotojų vis dar mano, kad galimybė naudotis grynaisiais pinigais yra būtina. Šis skaičius nuo 2022 m. padidėjo, o tai rodo, kad grynieji pinigai vertinami ne tik dėl patogumo, bet ir dėl atsparumo techninių sutrikimų metu. Tais atvejais, kai sutrinka skaitmeninių mokėjimo sistemų veikimas, grynieji pinigai tarnauja kaip patikima atsarginė priemonė, užtikrinanti privatumą ir geresnę išlaidų kontrolę.
Tačiau kai kuriems vartotojams tampa vis sunkiau gauti grynųjų pinigų: 2024 m. 13 proc. vartotojų nurodė, kad jiems kyla sunkumų išsigryninant grynuosius pinigus, o 2022 m. tokių vartotojų buvo 10 proc. Tokiose šalyse kaip Belgija susiduriama su dar didesnėmis problemomis dėl grynųjų pinigų prieinamumo.
ECB pabrėžia, kad svarbu užtikrinti nuolatinę prieigą prie grynųjų pinigų infrastruktūros, nes šios galimybės išsaugojimas yra labai svarbus siekiant finansinės įtraukties ir suteikiant vartotojams galimybę pasirinkti pageidaujamą mokėjimo būdą.
