Ekstremalios gamtos sąlygos verčia griebtis mokslo
Tikriausiai ne vienas mūsų yra pasvajoję apie galimybę valdyti orą: turėdami tokią galią, kiek panorėję galėtume džiaugtis saulės voniomis, o perkaitus, atsivėsinti gaiviu lietumi ir pamatyti šokančias snaiges. Žinoma, tokie svaičiojimai mažai ką keičia, o mes patys esame priversti prisitaikyti prie savo gyvenamosios vietos klimato juostai būdingų orų.
Vis tik, pasaulis itin sparčiai modernėja ir tobulėja, todėl, gal ir nereikia stebėtis, kad milijardinės sumos yra skiriamos moksliniams tyrimams ir bandymams, kurių pagalba būtų sukuriami dirbtiniai orų reiškiniai, pavyzdžiui, lietus ar griaustinis. Nors tai vis dar skamba kaip fantastinė istorija ar filmo scenarijus, iš tiesų, kai kuriose pasaulio vietose tokios inovacijos galėtų turėti milžinišką teigiamą įtaką, pavyzdžiui, Vidurio Rytuose, kur kenčiama nuo didžiulių kaitrų ir sausrų ar užterštu oru slegiamuose megapoliuose.
Įvertindami galimą naudą, Jungtiniai Arabų Emiratai (JAE) nusprendė finansuoti studijas, kurių pasekoje siekiama sukurti kiek drėgnesnius orus. Tam pasirinkta pritaikyti elektra varomus dronus, kurie galėtų sukurti į gausų lietų panašias orų sąlygas. Iš tiesų, tokie bandymai jau nėra naujiena: mokslininkai jau ankščiau bandė sukurti dirbtinį lietų, pasitelkdami dinamitus ir sidabro jodidą. Toks medžiagų darinys yra paleidžiamas į debesis specialių lėktuvų ir ginklų pagalba.
Vis tik, Dubajuje atliekami bandymai veikiau kliaunasi dronų pagalba. Dar neseniai JAE hidrometeorologijos stotis pastebėjo itin gausius kritulius dykumoje. Pasirodo, tai buvo ne kas kitas, kaip dar vienas bandymas. Debesis sudaro vandens lašeliai, o dronuose esantys elektros krūviai skatina tuos mažus lašelius susiburti ir kondensuotis į didesnius, kurie galiausiai tampa pakankamai dideli, kad nukristų kaip lietus[1].
Vis tik, JAE klimato terpėje, kur įprastai vyrauja didelis karštis menkų lietaus lašų nepakanka. Būtent tam, šiuo metu vystoma technologija, kuri leistų vandens lašelius išdidinti tiek, kad net ir trumpas lietus spėtų atgaivinti žemę bei augmeniją. Šiai turtingai šaliai to tikrai reikia: per metus čia iškrenta tik apie 10,2cm. kritulių, nors šalis pasižymi vienu didžiausiu vandens suvartojimu pasaulyje.
Kinijai prisireikus vandens, statoma dirbtinė lietaus sistema
Orų manipuliavimo įrankiai ne naujiena ir Kinijai. Šalyje aktyviai išbandomos pažangios, nors pakankamai finansiškai prieinamos gynybinės sistemos, kurios leistų sukurti itin efektyvią orų keitimo programą. Tibeto plynaukštėje, netoli vieno didžiausių gėlo vandens rezervuarų pasaulyje, kur suteka ne vieną didžiausia regiono upė, planuojama įrengti kurą deginančią sistemą, kuri paskatintų iškrintančių kritulių kiekį visame regione. Pats regionas, iš esmės yra ganėtinai sausas: per metus čia iškrenta vos kiek daugiau nei 10cm. kritulių.
Jei pasiseks, šie bandymai taps didžiausiu tokio tipo projektu pasaulyje ir neabejotinai padės pamatą analogiškiems planams. Nutiesti vamzdynai gali sudaryti 1,6 kvadratinių kilometrų tinklą, dydžiu prilygstančių Aliaskai ir ženkliai lenkiančių Ispaniją[2].
Kita vertus, pats projektas net pačioje Kinijoje vertinamas nevienareikšmiškai, mat yra siejamas su kariuomene bei gali paveikti ne vieną vietos bendruomenę. Žiniasklaidoje skelbiama, kad orų modifikavimo sistemos galimybėmis komunistinės Kinijos kariuomenės pajėgos domisi jau kuris laikas ir jeigu, bent jau šiuo metu, orų kontrolę pasitelkti siekiama gerais tikslais, tokia galia gali tapti ir tam tikru ginklu, meteorologines priemones pasitelkiant kovai su kaimynais[3].
Projektui sėkmingai startavus, būtų galima tikėtis sugeneruoti papildomus 10 milijardų kvadratinių kubų kritulių, kurie net 7% viršytų Kinijos suvartojamą metinį vandens kiekį. Vis tik, tokio lygio technologija gali turėti ir neigiamos įtakos vietos ekosistemoms, sukelti potvynius ar net nuošliaužas. Neaišku, ar tokiam įrenginiui pritaria ir buvo konsultuotasi su artimiausiais Kinijos kaimynais: Nepalu, Indija, Mianmaru. Vis tik, kol kas nerimauti dar anksti: neaišku ar sistema apskritai veiks, ar taps tik dar vienu grandioziniu, bet nenusisekusiu projektu.
Dirbtiniai debesys kovoja su užterštu oru ir stabdo potvynius
Orų manipuliacijos pasitelkiamos ne tik kovojant su sausromis, bet ir su oro užterštumu. Tailando sostinė Bankokas garsėja ne tik kaip turistų traukos centras, bet ir kaip vienas labiausiai užterštų pasaulio miestų. Miesto valdžia nusprendė imtis kraštutinių priemonių: kurti dirbtinius debesis iš kurių krintantys krituliai pagerintų oro užterštumo situaciją.
Stebėtis nereikėtų, mat Tailandas tikrai nėra naujokas tokiuose neįprastuose sprendimuose: šalyje lietaus gamybos industrijai net įkurtas atskirtas departamentas. Tiesa, kiek su kitokia susiduria Indonezijos gyventojai, kuriems lietaus jau tikrai pakanka, tad orų manipuliavimo įranga naudojama krituliams stabdyti.
Indonezijos technologijų agentūrą BPPT naudoja gana kontraversišką metodą: į debesis paleidžia druskų mišinį. Druskos ir vandens lašeliai konkuruoja tarpusavyje, tad lietus laikinai gali būti sustabdytas. Problema yra ta, kad dalis mokslininkų tikina, jog lietus iš esmės nėra sustabdomas, krituliai tik kaupiasi, o vėliau, jų gali iškristi ir dvigubai daugiau[4].
Apskritai, patyrę mokslininkai, nors ir su susidomėjimu stebi bandymus valdyti orą ir sukurti tam tikrus gamtos reiškinius, vis tik atsargiai vertina tokias praktikas. Spėliojama, ar, pavyzdžiui, kritulių sulaikymas, vėliau negali kainuoti labai brangiai: krituliai pradės kristi sniego ar ledo pavidalu. Be kita ko, druskos ar kitų cheminių medžiagų paleidimas į atmosferą gali pakenkti ir vietinio derliaus kokybei, ir neigiamai paveikti vietos augmeniją bei gyvūniją.
Ar gamtos reiškinių valdymas ilgalaikėje perspektyvoje pasirodys veiksmingas, kol kas nėra aišku. Nors žaidimai su gamta ir jos galybe atneša savitų pavojų ir rizikų, prastėjanti globali klimato situacija bei ekstremalūs orai verčia žmoniją imtis net ir itin kontraversiškų sprendimų, kurių pasekmių, kol kas dar negalime, o gal ir nenorime suprasti.
