Vėl į viešumą iškilo V. Landsbergio kaip valstybės vadovo klausimas
Seime vėl įsižiebė diskusijos dėl Vytauto Landsbergio, pirmojo atkurtos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, valstybės vadovo statuso. „Valstiečių“ atstovas Rimas Jankūnas įregistravo siūlymą panaikinti prieš dvejus metus priimtą įstatymą, suteikusį šį statusą V. Landsbergiui. Politikas argumentuoja, kad toks sprendimas prieštarauja Konstitucijai ir neturėtų keisti istorinių faktų.
Parlamento vadovas Saulius Skvernelis šią iniciatyvą vertina skeptiškai. Nors jis pats esą nepritaręs 2022 m. priimtam įstatymui, dabar nemato reikalo jį skubiai atšaukti.
„Ir dabar nematau, kad šiandien pagrindinis klausimas yra išbraukti tai, kas buvo anam Seime įteisinta. Kai tavo politinėje darbotvarkėje daugiau nėra ką pasiūlyti, tai siūlai tokius sprendimus. Bet Seimas spręs“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis[1].
Primename, kad prieš dvejus metus konservatorių inicijuotas įstatymas buvo pristatytas kaip istorinės teisybės atkūrimas. Tačiau dalis opozicijos tuomet jį kritikavo kaip bandymą politiškai perrašyti praeitį.
Seime pakurtos aistros dėl V. Landsbergiui suteikto valstybės vadovo titulo anuliavimo
R. Jankūnas argumentuoja, kad toks sprendimas prieštarauja Konstitucijai ir neturėtų būti naudojamas praeities istoriniams faktams koreguoti.
„Įstatymų leidėjas retrospektyviai suteikė valstybės vadovo statusą asmeniui, kuris jo neturėjo eidamas pareigas ir negalėjo įgyti kitu pagrindu“, – teigiama siūlymo aiškinamajame rašte. Jis taip pat remiasi 2002 m. Konstitucinio Teismo nutarimu, kuris nurodo, kad jokios teisinės priemonės negali prilyginti kito asmens prezidento – vienintelio Konstitucijoje įtvirtinto valstybės vadovo – statusui.
Primename, kad 2022 m. Seimas 74 balsų dauguma pritarė įstatymui, kurį inicijavo tuometinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su konservatorių ir Laisvės partijos atstovais. Valdantieji tuomet aiškino, kad tai buvo istorinio teisingumo atkūrimas, tačiau opozicija matė bandymą perrašyti praeitį.
Dėl V. Landsbergio tapimo Lietuvos vadovu reikėtų padėkoti Skverneliui?
Tuo tarpu dar 2022-ųjų birželį Seime titulavus V. Landsbergį atkurtos Lietuvos vadovu, veikiausiai reikėtų prisiminti ir tuo metu opozicijoje buvusių S. Skvernelių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ indėlį į tai, kad tai įvyktų.
Dar tuomet oponavusi S. Skvernelio politinei jėgai ir dabar prie jos sėkmingai prisijungusi Agnė Širinskienė anuomet atskleidė, kad V. Landsbergis valstybės vadovu tapo tik S. Skvernelio partijos dėka.
„Jei norėsite kam padėkoti už vadovo statuso suteikimą V. Landsbergiui – padėkokit Skverneliui ir jo Vardan valdžios.
Jų balsavimas užgarantavo, kad istorija būtų suklastota ir būtų saugus 71 Seimo narys salėje, ko reikia įstatymo priėmimui. Visa likusi opozicija nesiregistravo balsavimui“, – prieš keletą metų rašė A. Širinskienė.
Žmonėms pradeda kilti abejonių dėl S. Skvernelio vykdomos politikos (ne)pavaldumo konservatoriams
Tuo tarpu Lietuvos rinkėjai jau svarsto, kad į valdžią naujoje kadencijoje atėję S. Skvernelio Demokratai yra ne kas kita kaip dar vienas konservatorių projektas, siekiantis žūtbūt juos išlaikyti valdžioje.
Praėjusią savaitę parlamento vadovas paragino skubiai reformuoti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, nes tai yra Lietuvos įsipareigojimas Europos Komisijai – priešingu atveju šalis gali netekti milijardo eurų iš ES fondų.
Savo ruožtu finansų ministras Rimantas Šadžius pasiūlė dvi NT mokesčio versijas: vieną pagal buvusių konservatorių modelį, apmokestinantį būstą nuo vidutinės jo vertės, ir kitą – išplečiant dabartinę mokesčio bazę, bet išsaugant socialinį teisingumą.
Mokesčių reforma esą siekiama ne tik padidinti biudžeto pajamas, bet ir paskatinti NT rinkos judėjimą bei galimą būsto kainų mažėjimą. Artimiausiu metu šie pasiūlymai bus svarstomi koalicijoje ir Seime.
