Jaunų šeimų krizė: ne tik gimsta mažiau nei miršta, bet ir skiriamasi dažniau nei tuokiamasi
Savivaldybių paskatos jaunoms šeimoms kol kas neparodo teigiamų rezultatų – remiantis dabartiniais kai kurių miestų rezultatais, tokiais tempais, šių jau greitai gali ir nebelikti. Gyventojai vis dar vangiai prisiryžta tėvystei, o štai nenutrūkstamas gamtos ciklas negailestingas: kol vieni miršta, naujų gyventojų beveik nebegimsta.
Remiantis Kėdainių rajono savivaldybės duomenimis, 2025 m. balandžio mėnesį iš viso gimė 19 vaikų: 13 berniukų ir 6 mergaitės, kai tuo tarpu mirė net 55 gyventojai[1].
To nebūtų gana, panašu, kad gimstamumo rodikliai greitu metu į viršų nešoktels, mat skyrybų skaičius taip pat gerokai pranoksta naujai sudaromų santuokų kiekį: štai vien per balandį susituokė 6 poros, kai tuo tarpu išsituokė dvigubai daugiau – 12.
Patys kėdainiečiai, panašu, tokiais skaičiais taipogi nesidžiaugė.
„Deja, bet liūdinanti statistika“, – teigė vienas gyventojas.
Tačiau kitas kaipmat jam atrėžė, kad tokie rezultatai – ne tik Kėdainiuose, bet ir visuose Lietuvos regionuose.
„20 metų ir Kėdainių nebeliks“, – antrino kitas.
Nerimą keliančius gyventojų rodiklius deklaruoja ir sostinė Vilnius
Vilniaus rajone, nepaisant augančio deklaruotų gyventojų skaičiaus, aiškiai ryškėja mažėjančio gimstamumo ir didėjančio mirtingumo tendencijos. 2024 metais Vilniaus rajone gimė 775 naujagimiai, o mirė 1 176 gyventojai. 2024 metais užfiksuota mažiau gimimų nei ankstesniais metais – naujagimių skaičius sumažėjo daugiau nei 11 procentų, palyginti su 2023-aisiais. Tuo pat metu rajone augo mirčių skaičius, o natūralioji gyventojų kaita – skirtumas tarp gimusiųjų ir mirusiųjų – buvo neigiama[2].
Šios demografinės tendencijos kelia iššūkių savivaldybei planuojant paslaugas ir ilgalaikę plėtrą. Nors rajonas plečiasi dėl atvykstančių ir čia deklaruotų gyventojų, natūralus prieaugis išlieka nepakankamas, kad kompensuotų visos populiacijos senėjimą.
Atsiliepdama į situaciją, savivaldybė stiprina paramą šeimoms – nusprendė padidinti naujagimių kraitelio vertę bei tėvams skiriamas išmokas. Šia parama esą siekiama paskatinti gimstamumą ir užtikrinti, kad vaikai būtų registruojami vietos civilinės metrikacijos skyriuose, kas tiesiogiai prisideda prie savivaldybės finansavimo ir paslaugų kokybės.
Mažėjantis gimstamumas Vilniaus rajone – ne pavienis atvejis, o visoje šalyje ryškėjanti problema. Tai signalas, kad būtinos platesnės priemonės nacionaliniu mastu – nuo šeimos politikos stiprinimo iki infrastruktūros plėtros, kuri leistų jaunoms šeimoms jaustis saugiai ir tvariai planuoti savo ateitį.
Kauno rajonas demonstruoja geresnius rezultatus nei miestas
Tuo tarpu ir Kaune fiksuojama nepalanki demografinė tendencija – mažėja gimstamumas, o mirtingumas išlieka aukštas. 2024 metais mieste gimė 2 395 kūdikiai, tai beveik šimtu mažiau nei metais anksčiau. O štai mirčių skaičius pernai siekė net 3 825 – tai beveik pusantro tūkstančio daugiau nei gimimų. Toks skirtumas rodo ryškią natūralaus gyventojų mažėjimo kryptį, kurią bent iš dalies dengia tik migracijos procesai[3].
Tuo tarpu Kauno rajonas pateikia priešingą pavyzdį – čia, nors gyventojų skaičius gerokai mažesnis nei mieste, gimstamumo rodikliai yra palyginti aukšti. 2024 metais rajone gimė 1 224 naujagimiai – tai daugiau nei pusė Kauno miesto rezultato. Rajonas išlieka viena jauniausių šalies savivaldybių, kur didžiąją gyventojų dalį sudaro 15–45 metų žmonės, o naujakuriai dažniausiai – jaunos šeimos, kurias traukia gerai išvystyta infrastruktūra, paslaugų kokybė ir patogi vieta.
Visos šalies mastu situacija taip pat kelia nerimą – 2024-aisiais Lietuvoje gimė 25 599 kūdikiai, o mirė net 39 525 žmonės. Jei ne imigrantai, gyventojų skaičius šalyje kasmet pastebimai mažėtų.
Ta pati problema kausto visą ES
2023-aisiais Europos Sąjungoje gimė vos 3,67 mln. kūdikių – tai 5,4 proc. mažiau nei prieš metus, skelbia Eurostatas. Toks sumažėjimas – didžiausias per visą statistikų fiksuojamą laikotarpį nuo 1961-ųjų. Gimstamumo rodiklis siekė tik 1,38 vaiko vienai moteriai – toli nuo būtino 2,1, kad gyventojų skaičius natūraliai nesumažėtų[4].
Tai ne vien skaičių žaidimas – demografinė realybė kelia vis didesnius iššūkius. Mažėjantis gimstamumas reiškia senstančią visuomenę, didėjantį spaudimą pensijų ir sveikatos sistemoms bei augantį darbo jėgos trūkumą. Situacijos nepagerina ir tai, kad vis daugiau šalių riboja imigraciją, kuri iki šiol buvo pagrindinis augimo šaltinis. 2023-iaisiais gyventojų skaičius ES išaugo 1,6 mln., bet tik dėl migracijos.
Skaičiai Lietuvoje – dar liūdnesni. Čia gimstamumo rodiklis siekė vos 1,18 vaiko vienai moteriai – vienas žemiausių visoje Sąjungoje. Prasčiau tik Maltoje ir Ispanijoje. O pirmą kartą moterys vis dažniau tampa vyresnėmis mamomis – vidutinis amžius susilaukiant pirmagimio pakilo iki beveik 30 metų.
