„Nike“ krečia skandalas: Anglijoje raginama boikotuoti prekės ženklą dėl išsityčiojimo iš tautinių ženklų

PasaulisG. B.
Suprasti akimirksniu
Marškinėliai
Naujieji Anglijos futbolo komandos marškinėliai. Stop kadras

„Nike“ sulaukė Anglijos futbolo sirgalių pykčio

„Palikite mūsų vėliavą ramybėje!“ Taip socialiniuose tinkluose piktinasi Anglijos futbolo sirgaliai po to, kai „Nike“ ant naujųjų nacionalinės rinktinės marškinėlių tradicinį baltą foną su raudonu Švento Jurgio kryžiumi pakeitė ant marškinėlių apykaklės nugaros pusės skirtingomis spalvomis išsiuvinėtas spalvotas kryžius[1].

Amerikiečių sporto aprangos milžinė „Nike“ pristatė šių metų Europos futbolo čempionatui skirtas Anglijos rinktinės aprangas, tačiau tradicinis baltas kryžius baltame fone, naudojamas nuo XIII a., pakeistas į mėlyną ir violetinę spalvas.

„Nike“ ir Anglijos futbolo asociacija (FA) aiškino tokį vėliavos pakeitimą tuo, kad naujieji marškinėliai primena komplektaciją, kurią 1966 m. pasaulio čempionatą laimėjusi rinktinė dėvėjo per treniruotes.

„Nuo 2012 m. esame išdidūs FA partneriai ir suprantame Švento Jurgio kryžiaus reikšmę bei svarbą, todėl niekada neketinome įžeisti, atsižvelgdami į tai, ką jis reiškia Anglijos sirgaliams. Kartu su FA norėjome pagerbti 1966 m. didvyrius ir jų pasiekimus. Rankogalių apvadai sukurti pagal 1966 m. Anglijos pasaulio čempionato nugalėtojų dėvėtą treniruočių aprangą, tai mėlynos ir raudonos spalvos derinys, kurį vainikuoja violetinė spalva. Tų pačių spalvų vėliavos interpretacija yra ir ant apykaklės nugaros“, – sakoma „Nike“ pranešime[2].

Tačiau su tokiu paaiškinimu nesutiko sirgaliai, paraginę boikotuoti „Nike“ ir naujuosius marškinėlius po to, kai milijonai žmonių pasipiktino šiais pokyčiais. Per trumpą laiką daugiau nei 16 000 žmonių pasirašė internetinę peticiją, kurioje reikalaujama atsisakyti šių marškinėlių ir juos perdaryti.

Buvę garsūs futbolininkai taip pat išreiškė savo nuomonę. Peteris Shiltonas, 125 kartus žaidęs už nacionalinę rinktinę, sakė, kad tai nepriimtina:

„Jei ketinate ant komandos uniformos kabinti Švento Jurgio kryžių, tiesiog naudokite tradicines spalvas“.

Davidas Seamanas teigė, kad jo kartos futbolininkai tikrai nebūtų dėvėję tokios aprangos: 

„Kas toliau, tris liūtus ant herbo pakeis trimis spalvotomis katėmis? Palikite Švento Jurgio kryžių ramybėje! Esu tikras, kad jei prieš gaminant būtų pasitarta su berniukais, jie būtų pasakę „ne“ šiam planui“.

Į šias diskusijas įsitraukė net politikai. Leiboristų partijos lyderis Keiras Starmeris sakė, kad komandos aprangos ženklų tikrai nereikia keisti:

„Esu didelis futbolo gerbėjas. Einu į Anglijos, vyrų ir moterų, rungtynes, o vėliavą naudoja visi. Ji vienija… Tiesiog turime ja didžiuotis. Manau, kad jie tiesiog turėtų persvarstyti tai ir pakeisti ją atgal. Net nesu tikras, ar jie gali tinkamai paaiškinti, kodėl, jų manymu, pirmiausia reikėjo ją pakeisti“.

Sureagavo net Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas:

„Akivaizdu, kad man labiau patinka originalas, o kai kalbama apie mūsų nacionalines vėliavas, neturėtume su jomis žaisti, nes jos yra pasididžiavimo, tapatybės ir to, kas mes esame, simbolis. Jos yra tobulos tokios, kokios yra“, – sakė ministras pirmininkas[3].

Tai jau ne pirmas kartas, kai „Nike“ sulaukia kritikos dėl Anglijos futbolo marškinėlių. Po moterų pasaulio futbolo čempionatą bendrovė sulaukė kritikos, kai nepardavė vartininkės Mary Earps vilkėtos uniformos, nors ji net tapo „Auksinės pirštinės“ laimėtoja. Vėliau „Nike“ pripažino, kad „neaptarnavo tų sirgalių, kurie norėjo parodyti savo aistrą ir palaikymą rinktinės vartininkėms“.

„Nike“
„Nike“ susiduria ir su daugiau skandalų: darbuotojams nemoka atlygio. Shubham Mittal/Unsplash nuotrauka

„Nike“ skandalų būta ir daugiau: milijardinė kompanija kaltinama dėl darbuotojų išnaudojimo

Pernai rugsėjį vykusio metinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu „Nike“ patyrė didelį spaudimą dėl to, kad nuo 2020 m. atsisako mokėti daugiau nei 4000 siuvėjų. Jiems neišmokėta per 2,2 mln. dolerių darbo užmokesčio ir kitų išmokų[4].

Investuotojai, žmogaus teisių grupės, profesinės sąjungos ir vartotojai jau kuris laikas reiškia susirūpinimą dėl to, kad „Nike“ tapo korporacija, kuri nepadeda užtikrinti darbuotojų, kurių dauguma yra skurdžiose šalyse gyvenančios, neretai vienišos moterys ir motinos, neturinčios kito išsilavinimo ar sugebėjimų, gerovės.

Kambodžoje uždarius gamyklą 2020 m. liepą buvo atleisti 1284 „Ramatex“ priklausančio „Violet Apparel“ fabriko darbuotojai, kuriems nebuvo išmokėta 1,4 mln. dolerių teisėtai priklausančių išmokų. Nepaisant neginčijamų nuotraukų ir dokumentinių įrodymų, rodančių, kad „Nike“ gaminiai pagaminti šiame fabrike, bendrovė tai neigia.

O Tailande esančiame fabrike daugiau kaip 3000 daugiausia Birmos darbuotojų migrantų buvo atsisakyta mokėti teisėtai priklausantį darbo užmokestį už 2020 m. pandeminį laikotarpį, kuris, kaip teigė Tailando teismas, yra mokėtinas. Šiuo atveju „Nike“ pasiteisino, kad darbininkai savanoriškai atsisakė darbo užmokesčio, kuris dabar siekia daugiau kaip 800 000 JAV dolerių.

Daugiau nei 50 pirmaujančių žmogaus teisių organizacijų ir profesinių sąjungų iš viso pasaulio, įskaitant „Human Rights Watch“, „Oxfam“ ir „Workers United“, paskelbė išsamų pareiškimą dėl „Violet Apparel“ bylos ir paragino „Nike“ visiškai išspręsti abu pažeidimus. Vis tik, „Nike“ jau daugiau nei trejus metus atkakliai atsisako mokėti darbuotojams, kas jiems priklauso.

Didžiausi „Nike“ investuotojai, kurių daugelis anksčiau niekada viešai nesiėmė spręsti tokių klausimų, dabar taip pat prisijungė prie raginimo sumokėti darbuotojams 2,2 mln. dolerių, kuriuos jie yra skolingi ir paskelbė viešą laišką.

Konkurencija
Remiant sporto komandas, „Nike“ ir „Adidas“ nuolat konkuruoja. CHUTTERSNAP/Unsplash nuotrauka

Sporto prekių ženklai nuolat konkuruoja dėl milžiniškų sutarčių ir reklamos tarptautiniuose sporto renginiuose

O sumokėti senas skolas „Nike“ tikrai turi iš ko. Vokietijos futbolininkai nuo 2027 m. vilkės būtent bendrovės „Nike“ marškinėlius. Apie tai praėjusią savaitę pranešė šalies futbolo asociacija, nutraukdama dešimtmečius trukusią partnerystę su „Adidas“[5].

Juk „Adidas“ ir Vokietijos futbolo rinktinės bendradarbiavimas prasidėjo dar 1950 m., kai komanda pirmą kartą laimėjo Pasaulio futbolo čempionatą, tačiau dabar, pagal naują sutartį su Vokietijos futbolo asociacija (DFB), kuri galios iki 2034 m., nuo 2027 m. ant Vokietijos marškinėlių švies būtent „Nike“ logotipas.

Iš tiesų, sporto komandų, tiek klubinių, tiek nacionalinių rinktinių, rėmimas yra didžiulis abiejų šių gamintojų pardavimų variklis.

2019 m. „Nike“ namų marškinėliai, skirti JAV nacionalinei moterų rinktinei, laimėjusiai pasaulio futbolo čempionatą, tapo perkamiausiais tiek vyrų, tiek moterų futbolo marškinėliais, parduotais per vieną sezoną, o bendros kompanijos pajamos pirmąjį ketvirtį po turnyro išaugo 10 proc[6].

Remdamos komandas bendrovės prisideda prie daugelio garsių sporto renginių. Pavyzdžiui, „Nike“ yra žinoma kaip pagrindinė NBA lygos drabužių, avalynės ir uniformų tiekėja. 2018 m. Pasaulio futbolo čempionate „Adidas“ rėmė tokias šalis kaip Vokietiją, Argentiną, Ispaniją, Belgiją, Kolumbiją, Egiptą, Iraną, Japoniją, Meksiką, Maroką, Švediją. Abi bendrovės visada varžosi, kuri iš jų rems daugiau komandų tokiuose renginiuose kaip FIFA čempionatai ar olimpinės žaidynės.