Net ir už nuosavą NT turime susimokėti – ar iš surenkamų lėšų pagerėjo gyvenimas?

Tie, kam priklauso, jau turėjo sumokėti NT mokestį

Iki praėjusių metų gruodžio 16 d. gyventojai, kurių turimo nekilnojamojo turto (NT) vertė perkopia 150 tūkst. eurų ribą, į valstybės biudžetą dar turėjo atseikėti ir papildomą mokestį. Šio mokesčio dydis svyruoja nuo 0,5 % iki 3 % sumos, viršijančios nustatytą ribą, o konkretų tarifą nustato savivaldybės. Kai kurie net svarsto – koks tada skirtumas – turėti savo, ar nuomotis, jei vis tiek esi įpareigotas mokėti už naudojimąsi savo turtu?

Šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų arba turinčios neįgalų vaiką, gali pasinaudoti didesne – 200 tūkst. eurų – neapmokestinama riba. Svarbu ir tai, kad sutuoktiniams priklausantis NT vertinamas bendrai: jei turtas registruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jo vertė dalijama pusiau, leidžiant abiem pasinaudoti neapmokestinama suma. Jei NT priklauso tik vienam sutuoktiniui, mokesčio prievolė skaičiuojama pagal visą turto vertę^[1].

Mokestis netaikomas turtui, kuris naudojamas socialinei globai, švietimui, žemės ūkio veiklai ar meno kūrybai, taip pat kapinėse esančiam NT. Kai kuriais atvejais savivaldybės gali suteikti papildomas lengvatas, pavyzdžiui, jei žmogus faktiškai gyvena NT, kuris oficialiai priskirtas kitai paskirties kategorijai. Be to, kai kurios savivaldybės gali sumažinti arba visai panaikinti mokestį komercinės paskirties NT savininkams.

Jei NT perduotas naudotis juridiniam asmeniui ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui, mokestį moka būtent jis. 

Finansų ministras siūlo NT mokesčiu papildyti savivaldybių biudžetus

Tuo tarpu finansų ministras Rimantas Šadžius dar gruodžio mėnesį pasiūlė, kad visos nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pajamos atitektų savivaldybėms. Jo teigimu, tai įprasta praktika pasaulyje, nes NT mokestis yra patikimas vietos valdžios pajamų šaltinis^[2].

Šiuo metu komercinio NT mokestis daugiausia lieka savivaldybėms, o brangaus būsto mokestis keliauja į valstybės biudžetą. Pasak R. Šadžiaus, šią sistemą reikėtų keisti.

Jis taip pat pabrėžė, kad sprendimai dėl NT mokesčio keitimo priklausys nuo visuomenės palaikymo. Anksčiau buvo svarstoma plėsti mokėtojų ratą ir mažinti prabangaus būsto apmokestinimo kartelę.

Iš NT mokesčio surenkamos sumos padidėjo, bet ar tikrai pagerėjo gyvenimas?

Baigiantis 2024-iesiems Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė, kad per praėjusius metus iš gyventojų surinktos įplaukos sieks apie 16,7 milijono eurų nekilnojamojo turto mokesčio – tai yra 20 proc. daugiau nei pernai, kai buvo sumokėta 13,9 milijono eurų. Šį mokestį turi sumokėti gyventojai, kurių turimo NT vertė viršija 150 tūkst. eurų, o deklaracijas jie pildo Elektroninio deklaravimo sistemoje^[3].

Nors, kaip teigiama, gyventojų, kurie privalo mokėti NT mokestį, skaičius šiemet padidėjo tik 1,7 proc., nuo 36 tūkst. pernai iki 36,6 tūkst. šiemet, jų turimo turto vertė išaugo žymiai. Klaipėdos apskrities VMI praneša, kad iki gruodžio 3 d. apie 0,5 mln. eurų jau buvo deklaruota, o penktadalis gyventojų jau pateikė savo deklaracijas.

2023 metais Klaipėdos apskrityje 5 087 gyventojai deklaravo apie 1 mln. 935 tūkst. eurų NT mokesčio sumą. Daugiausiai mokesčio sumokėjo Klaipėdos miesto ir Neringos gyventojai.

Tačiau kur tas surenkamas mokestis „nusėda“ – taip ir lieka neaišku – ar kartu su didesne surenkama suma į biudžetą pajutome geresnį gyvenimą? Vargu. Mat kai kurios savivaldybės ir toliau kelia mokesčius savo gyventojams neva tam, kad daugiau įplauktų į vietinį biudžetą ir būtų galima miestiečiams pagerinti gyvenimą (kaip jau nutiko sostinėje, kai buvo priimtas sprendimas kone perpus branginti keliones viešuoju transportu). Tačiau kaip bebūtų, vilniečiai ir toliau skundžiasi visiškai nepralaidžiu miesto eismu, o savo miesto vadą Valdą Benkunską patyliukais net praminė „asfalto meru“, mat visur tik iškasta, išrausta, bet niekas iki galo taip ir nepadaryta.

Tai mūsų ar ne mūsų tas įsigytas turtas?

Kad įsigytų nuosavą NT neretas žmogus paaukoja dalį savo gyvenimo – tam, kad susitaupytų bent jau pradiniam įnašui, jog gautų paskolą banke. Uždirbant tik vidutinį lietuvišką atlyginimą tą padaryti sunku, o turint dar ir mažamečių vaikų – kartais atrodo net ir neįmanoma.

Pasak ekspertų, jei žmogus taupytų 10 % savo pajamų, jam prireiktų daugiau nei 20 metų sutaupyti pradiniam įnašui vidutiniam butui. Tuo tarpu Kauno ir Klaipėdos gyventojai esą sau gali sau leisti didesnį būstą nei vilniečiai^[4].

Pernai metais Lietuvos bankas prognozavo būsto paklausos augimą, mat augo atlyginimai, mažėjo palūkanos ir gerėjo paskolų refinansavimo galimybės. Tačiau didelė dalis gyventojų, laukusių būsto atpigimo, prarado pinigus, nes kainos antrinėje rinkoje pernai metais pakilo 8 %.

Ir štai, kai pagaliau susitapote bent jau tam, kad pavyktų iš banko gauti finansavimą norimam būstui, kas dažnu atveju yra apie 20-30 % nuo bendros būsto kainos, valstybė jūsų paprašo kas metus dar ir susimokėti už tai, kad naudojatės savo turtu (tiesa, tas turto priklausymas, kol būstas įkeistas hipotekos sutartimi, yra labai sąlyginis).

Tautiečiai gausiai perka NT užsienyje, kur siūlomas aukštesnės kokybės būstas už mažesnę kainą

Tuo tarpu mokestinių pančių kankinami lietuviai įsigudrino ir mieliau nekilnojamojo turto dairosi už Lietuvos ribų. Pasirodo, čia, dažnu atveju, NT yra pigesnis, sąlygos geresnės, na, ir geopolitinė aplinka kiek ramesnė. Tarp populiariausių šalių – Ispanija, Graikija ir jos salos.

 Už 150 tūkst. eurų Lietuvoje sunkiai rasite ką nors gero – Vilniuje už tokią sumą siūlomas senas 55 kv. m butas. Klaipėdoje – šiek tiek geresnis variantas, tačiau už tą pačią kainą Ispanijoje galima įsigyti erdvų būstą su vaizdu į jūrą. Pavyzdžiui, Campoamor rajone už 149 tūkst. eurų galima įsigyti 83 kv. m butą su dideliu sodu, baseinu ir tik kelis šimtus metrų nuo paplūdimio.

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad lietuviai nori investuoti į šilto klimato šalis, kur puikus oras lydi visus metus, o kainos patrauklesnės. Ispanija tapo viena populiariausių investicinių krypčių. O svarbiausia – čia įsigijus būstą jame galima ne tik gyventi pačiam, bet ir jį išnuomoti, mat nuomos rinka čia taip pat labai populiari.

O štai už 250 tūkst. eurų jau galima Dubajuje įsigyti moderniai įrengtą butą netoli miesto centro su visomis paslaugomis: SPA, maisto gamyba, namų priežiūra. Palyginus su Lietuva, kur už tokią sumą galima rasti tik vidutinio lygio butą, Dubajus siūlo aukštesnį gyvenimo komfortą. Nors užsieniečiams taikomos specialios taisyklės, tai kompensuoja mažesni mokesčiai ir puikios investavimo galimybės šiame dinamiškame mieste, kuris yra svarbus tarptautinės prekybos ir ekonomikos centras.