Kompiuteriai gadina fizinę ir psichinę sveikatą
Nors kompiuterinis raštingumas yra būtinas įgūdis šiuolaikiniam žmogui, tačiau vaikams ilgai naudojantis kompiuteriu be suaugusiųjų priežiūros gali kilti rimtų fizinių, socialinių ir psichologinių problemų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kompiuteriai stipriai veikia vaikų ugdymosi kokybę, laisvalaikį, socialinius ryšius ir sveikatą, tik, deja, ne visada teigiamai.
Yra daug kompiuterinių programų, kurios padeda ugdyti vaikų matematinius, loginio mąstymo, kalbos ir kitus įgūdžius. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mokėjimas naudotis kompiuteriu pagerina jų pažintines funkcijas ir pasirengimą mokyklai. Žaisdami kompiuterinius žaidimus vaikai taip pat ir mokosi. Socialiniai tinklai padeda plėsti pažinčių ratą, susipažinti su naujais žmonėmis, tačiau trikdo socialinius įgūdžius ir tarpasmeninius santykius, nes virtualus bendravimas neprilygsta gyvam bendravimui.
Pernelyg ilgas sėdėjimas prie kompiuterio riboja vaikų fizinį aktyvumą, didina nutukimo, regos sutrikimų, nugaros problemų bei tunelinio riešo sindromo vystymosi riziką.
Atlikti tyrimai atskleidžia baisią tiesą – vaikai nuolatos leidžiantys laiką prie televizoriaus ar kompiuterio, turi daugiau psichologinių problemų.
Mokslininkai teigia, kad daugiau nei dvi valandas per dieną prie kompiuterio praleidžiantiems vaikams tikimybė patirti įvairių psichologinių problemų padidėja net 60 procentų. Dažnas ir ilgas buvimas prie kompiuterio sustiprina dėmesio ir aktyvumo sutrikimo simptomus.
Tyrimais nustatyta, kad pernelyg didelis įsitraukimas į virtualų bendravimą ar žaidimus su keletu vartotojų vienu metu, gali stiprinti vienišumo jausmą ar depresyvumą bei iškreipti vaiko gebėjimą atskirti tikrovę nuo simuliacijos.
Be to, internetas yra pilnas pornografijos. Taigi prieiga prie seksualumą demonstruojančios medžiagos jauname amžiuje taip pat gali sutrikdyti vaiko psichologinę sveikatą [1].
Silpnėja kalbiniai, vizualiniai bei girdimosios atminties gebėjimai
Tarpdisciplininė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto ir Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos mokslininkų komanda dvejus metus tyrė ilgalaikį ekranų poveikį 2–14 metų Lietuvos vaikų psichinei ir fizinei sveikatai.
Tyrime dalyvavo daugiau nei 900 vaikų ir jų tėvų, buvo apklausta daugiau nei 400 sveikatos priežiūros specialistų. Tyrimo rezultatų duomenys rodo, kad laiko prie ekranų trukmė reikšmingai siejasi su vaikų ir paauglių raida, pažintiniais gebėjimais, noru mokytis ir mokymosi pasiekimais.
„Ekranų laiką ne tik galima, bet ir būtina riboti. Ilgesnis ekranų naudojimas siejasi su prastesne mokyklinio amžiaus vaikų fizine, emocine ir psichikos sveikata, su mokymosi noru ir pasiekimais, – sakė tyrimo vadovė, VU Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Roma Jusienė.
Anot jos, daug laiko prie ekranų praleidžiantys ikimokyklinio amžiaus vaikai turi mažesnius savarankiškumo, kalbinius ir jausmų pažinimo gebėjimus, o pradiniame mokykliniame amžiuje mažėja jų girdimosios atminties ir vizualiniai – motoriniai gebėjimai.
„Pastebėjome didžiulį poreikį didinti šeimos gydytojų ir kitų sveikatos specialistų bei ugdytojų kompetencijas apie ekranus turinčių įrenginių perteklinio naudojimo žalą fizinei ir psichikos sveikatai“, – pabrėžė mokslinio tyrimo vadovė.
R. Jusienė atkreipė dėmesį, kad sveikatos specialistai, kuomet į juos kreipiamasi dėl vaikų somatinių skundų (pilvo, galvos skausmų, pykinimo ir pan.), antsvorio, miego, nerimo sutrikimų, būtinai turėtų klausti vaikų ir jų tėvų apie naudojimosi ekranais įpročius bei rekomenduoti rūpintis tinkamais savo bei vaikų ir paauglių skaitmeniniais įgūdžiais.
Rekomenduojama prie ekranų praleisti nuo 1 iki 3 valandų per dieną
Vidutinė leistina arba rekomenduojama ekranus turinčių informacinių technologijų prietaisų naudojimo trukmė yra:
- ikimokyklinio amžiaus vaikams – iki 1 val. per dieną;
- pradinio mokyklinio amžiaus vaikams – iki 2 val. per dieną;
- jaunesniems paaugliams – iki 3 val. per dieną.
Iki dviejų metų amžiaus vaikams iš viso nerekomenduojama naudotis jokiais ekranus turinčiais informacinių technologijų prietaisais, išskyrus atvejus, kuomet būtina palaikyti vaizdo ryšį su artimu šeimos nariu.
„Mažiausią mokymosi motyvaciją ir žemiausius mokymosi pasiekimus turi vaikai, kurių aplinkoje nėra nustatytų taisyklių. Be to, pernelyg stiprų įsitraukimą naudojantis internetu, dėl kurio nukenčia kitos kasdieninės vaikų veiklos ir mokymasis, programuoja ir „palankus” tėvų požiūris. Jeigu tėvai mano, kad interneto naudojimas neturi neigiamų pasekmių vaiko sveikatai, jų vaikams probleminio interneto naudojimo rizika kaip tik yra didesnė”, – pabrėžė profesorė dr. R. Jusienė[2].
Loginis mąstymas yra įgyjamas ir ugdomas
Nuo seniausių laikų žmogaus mąstymo formavimosi etapų bei pirmykščio mąstymo pobūdžio klausimai buvo aktualūs, tokie išliko ir iki šių dienų. Apie juos plačiai diskutuojama mokslinėje literatūroje.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad mąstymas yra tik vienas – ir tai yra loginis mąstymas. Karlas Marksas savo laiške Kugelmanui rašė: „Kadangi pats mąstymo procesas išauga iš tam tikrų sąlygų, kadangi jis yra natūralus procesas, tai tikras realus mąstymas gali būti vienas ir tas pats, skirdamasis tik laipsniu, priklausomai nuo jo vystymosi brandumo, vadinasi, ir nuo mąstymo organo vystymosi.“
Taigi loginis žmogaus mąstymas yra ne įgimtas, o įgyjamas turtas.
Gebėjimas mąstyti abstrakčiai atsiranda sulaukus pradinio mokyklinio amžiaus, maždaug 7–8 metų. Logika vystosi palaipsniui tobulėjant pačiai asmenybei. Tačiau reguliarios treniruotės ir mankšta duoda teigiamus rezultatus ugdant loginį mąstymą.
Logikos pamokėlės yra įtrauktos ir į ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo programas. Ugdymo įstaigose vaikai mokomi spręsti įvairaus sudėtingumo logines užduotis ir pratimus. Tačiau specialistai pabrėžia, kad ir tėvai neturėtų pamiršti savarankiško mokymosi namuose, mat vystant vaikų loginį mąstymą, galima patobulinti intelektualinius vaiko įgūdžius[3].
Matematika yra visų mokslų pagrindas, kuris stiprina loginį mąstymą
Tikriausiai ne vienas iš mūsų besimokęs ar besimokantis matematikos esame pasvarstę, ar mums šio mokslo reikės, ar panaudosime visa tai, ko išmokstame. Deja, tik nedaugelis moksleivių supranta, kad būtent matematika yra visų mokslų pagrindas. Specialistai teigia, kad puikiai ją įvaldžius, galima daryti sėkmingus verslo sprendimus, formuoti įmonių ekonominius procesus, ugdyti lyderius, optimizuoti veiklas ir t. t.
Pasak KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanės Bronės Narkevičienės, matematika suteikia galimybę logiškai mąstyti, gebėti mokytis ir suprasti vykstančius procesus bet kurioje srityje.
Gebėjimai mokytis ir logiškai mąstyti yra daug pranašesni už gebėjimus ieškoti atsakymų į klausimus tik internete. Stiprūs matematikos pagrindai ugdo kūrybišką, kritiškai mąstančią ir logiškus sprendimus priimančią bei greitai besimokančią visuomenę.
Mokslininkės teigimu, mokantis matematikos yra lavinamas analitinis mąstymas, kuris ugdo gebėjimą tyrinėti ir pažinti mus supantį pasaulį.
„Jei sugebėsime suprasti matematiką, tai galėsime ne tik tinkamai argumentuoti bei priimti loginius sprendimus, bet ir galėsime ją taikyti realiai gyvenime pasitaikančioms problemoms spręsti,“ – tikino docentė pabrėždama, kad ateityje matematika įgis dar didesnę reikšmę, nes jau dabar ji tampa vis svarbesniu veiksniu įvairiose pramonės ir verslo šakose, mat beveik visur reikalingos kiekybinių duomenų analizės ir jų apdorojimo gebėjimai.
„Dažniausias žodis, kurį šiandien girdime visose švietimo ir verslo srityse, yra „STEM“. Turime ugdyti visus moksleivius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos („STEM“) srityse, kad būtume konkurencingi XXI amžiaus gyventojai“, – sako KTU docentė[4].
