Nepamirškite: pelno mokestis mokamas net už turtą įsigytą iš užsienio bendrovės

Lietuvos piliečiams atliekant sandorius su užsienio įmonėmis nereikėtų pamiršti pelno mokesčio

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai girdimos diskusijos apie ženkliai augantį lietuvių susidomėjimą nekilnojamu turtu užsienyje. Karo grėsmė, vidaus politika ar tiesiog permainų noras tautiečius skatina domėtis namais bei apartamentais Kipre, Maltoje, Graikijoje, Ispanijos žemyninėje dalyje ar turistų pamėgtose jos salose.

Tačiau dalis gyventojų ir toliau siekia įgyvendinti savo svajonę įsigyti NT ar bent jau žemės sklypą jam ir čia, Lietuvoje. Tokie pirkimo-pardavimo sandoriai ne visada sudaromi tik su lietuviškomis ar Lietuvoje registruotomis įmonėmis, pirkimai gali vykti ir su užsienio šalių subjektais.

Tuomet galima susidurti su problemomis, apie kurias vis garsiau kalba į informacijos stygiaus pinkles pakliuvę piliečiai bei pati Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Dabar, kai šalyje vis dar tęsiasi pajamų deklaracijos bei mokesčių mokėjimo laikotarpis, VMI primena, jog perkant būstą ar žemę iš užsienio subjektų, pirkėjams yra taikomas 15 proc. siekiantis pelno mokesčio tarifas. Skirtingi mokesčiai gali galioti ir lietuviams, ieškantiems būsto svetur.

Perkant žemę iš Estijos bendrovės lietuviams teks sumokėti pelno mokestį

VMI primena, kad dalis Lietuvos gyventojų turi susidarę klaidingą nuomonę dėl prievolės mokėti pelno mokestį: jis yra mokamas ne tik juridinių asmenų, bet kai kuriais atvejais – ir fizinių.

Gyventojai irgi turėti mokėti pelno mokestį tokiais atvejais, jeigu įsigijo nekilnojamąjį turtą arba žemės sklypą, esantį Lietuvoje iš užsienyje registruotos įmonės. Tada gyventojas turi sumokėti 15 proc. pelno mokestį, bet turi teisę sumažinti mokėtiną sumą užsienio bendrovei. Analogiška situacija būtų ir tuomet, kai būtų skaičiuojamas vadinamasis mokestis prie šaltinio (angl. withholding tax). Jis būtų taikomas ir Lietuvos įmonei, kuri įsigytų nekilnojamą turtą Ispanijoje ir jį parduotų ispanui. Tam tikrą mokestį tektų mokėtų ir lietuviui, perkant būstą Ispanijoje iš lietuvių bendrovės, veikiančios mūsų šalyje.

Ši informacija daliai gyventojui, net jau ir anksčiau sudariusiems sandorius su užsienio subjektais, nėra plačiai žinoma, nors tai ilgainiui gali reikšti ir finansines klaidas bei nuobaudas – pavyzdžiui, už pelno mokesčio nesumokėjimą Lietuvoje yra taikomi delspinigiai, o jų greitai gali prisikaupti ne vienas tūkstantis.

Vis dėlto, Lietuvos įstatymai iš tiesų numato, jog gyventojai turi prievolę nurodyti, deklaruoti ir sumokėti pelno mokestį, kai perka NT esantį Lietuvoje, tačiau tai daro iš užsienio įmonės, kuri nėra užregistravusi savo nuolatinės buveinės būtent mūsų šalyje.

15 proc. pelno mokesčio tarifas galioja tiek perkant būstus, tiek ir žemės sklypus. Šis pelno mokestis turi būti išskaičiuotas sumokėjimo įmonei momentu ir deklaruojamas pateikiant FR 0313 formą. Forma yra pateikiama mokesčių administratoriui, o pelno mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 15 d. pasibaigus mėnesiui, kurį buvo padarytas mokėjimas užsienio įmonei.

Taigi, jeigu Lietuvos pilietis iš Estijos įmonės perka žemės sklypą, o Estijos įmonė, pagal sutartį gyventojui parduoda Lietuvoje esantį žemės sklypą už 20 tūkstančių eurų, šios įmonės turto pardavimo pajamos laikomos pelno mokesčio baze ir yra apmokestinamos.

Šiuo scenariju, taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą, pelno mokestis sudarys 3 tūkst. eurų. Šią pinigų sumą į biudžetą sumokėti turi ne kas kitas, bet būtent už žemės sklypą Estijos įmonei mokėjęs gyventojas. Tą jis padaro elektroniniu būdu pateikdamas jau minėtą FR 0313 formą^[1].

Jeigu Lietuvos pilietis iš lietuvių bendrovės perka NT ar žemės sklypą svetur, taip pat būtina pasidomėti vietos įstatymais ir galimais papildomais tokio sandorio apmokestinimais.

Dalis NT pirkėjų apsigauna: nežinodami apie savo teises pardavėjui sumoka daugiau

Tačiau Lietuvoje fiziniams asmenims taikomas pelno mokestis nėra tik papildoma našta NT iš užsienio įmonės perkantiems. Kartu tai gali būti ir derybinis arkliukas, diskutuojant perkamo būsto ar sklypo kainą – juk pirkėjas, išskaičiavęs ir sumokėjęs tarifinį pelno mokestį iš savo kišenės, gali reikalauti mokėti mažesnę pinigų sumą pardavėjui.

Vis dėlto, tokiu atveju būtina žinoti šio įstatymo subtilybes ir kaip tuo pasinaudoti. Priešingu scenarijumi, galima susidurti su tokiomis problemomis, kurios užklupo uostamiesčio priemiesčio naujakurius.

Šalies žiniasklaidą neseniai pasiekė istorija iš Klaipėdos priemiesčio Ketvergių, esančių visiškai netoli pušų slėnio^[2]. Šioje vietovėje naujieji gyventojai dar tik kuriasi, tačiau teritorija plečiasi, yra sparčiai apgyvendinama, nors kainos čia ir yra nemenkos.

Prieš keletą metų Ketvergiuose žemės sklypus pardavinėjo estų bendrovė, bet praėjus daugiau kaip dvejiems metams, žmonėms pradėjo eiti laiškai iš VMI. Juose teigiama, kad naujieji Ketvergių bendruomenės gyventojai nesumokėjo pelno mokesčio.

Patys žmonės nieko apie tokią būtinybę net nežinojo, o dabar jau yra prislėgti tūkstančius siekiančių delspinigių. Reikės sumokėti ir pelno mokestį, kurio suma, priklausomai nuo pirkto sklypo sumos, gali skirtis nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.

Sutrikę, netikėtos mokesčių naštos užspausti žmonės net kreipėsi į sklypus pardavinėjusią Estijos bendrovę, tačiau estai atsakė, kad mokesčius jie moka savo šalyje, o visa kita – jau nebe jų reikalas. Gyventojai piktinasi, kad apie pelno mokestį VMI informavo tik po kelių metų, kai jie jau tapo skolininkais, turės sumokėti pajamų mokestį, bet kartu, jau yra sumokėję pilną pirkto sklypo sumą pardavėjui. Kartu, gyventojai pastebi, jog apie šį mokestį jiems nepranešė ir notarai, kur vyko pirkimo-pardavimo sandoriai.

VMI teigimu, atvejai, kai užsienio bendrovė Lietuvoje pardavinėja turtą ir neregistruoja čia veiklos yra reti, bet žmonės tokiu atveju iš tiesų turi pervesti mažiau pinigų pardavėjui. Kita vertus, sandoris vyksta tarp pardavėjo ir pirkėjo, o kitos, trečiosios institucijos nėra įgalintos pirkėjo informuoti apie jo laukiančius papildomus mokesčius ar kitas įstatymines išlygas.

VMI teigia, kad apie skolas gyventojams pranešta po kelių metų todėl, kad būtent tiek laiko trunka gauti duomenis iš notarų ir kitų institucijų. O Notarų rūmai atsako, kad notarai, teikdami teisines paslaugas klientui, atlieka daug funkcijų skirtų užtikrinti sandorio teisėtumą, tad joks notaras neteikia dar ir konsultacijų mokesčių mokėjimo klausimais.