Konservatoriai vėl prisiminė neįgyvendintą Civilinės partnerystės projektą
Seimo konservatoriai siūlo į pavasario sesijos darbų programą įtraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris anksčiau sukėlė daug politinių ginčų. Vis dėlto parlamento vadovas Saulius Skvernelis skeptiškai vertina šią iniciatyvą, pabrėždamas, kad nei jo vadovaujami demokratai „Vardan Lietuvos“, nei kiti koalicijos partneriai rinkimų kampanijos metu neįsipareigojo jos palaikyti. Jis teigė, kad šio klausimo frakcijoje nesvarstė ir nemato perspektyvų, jei siūlomas įstatymo projektas nesiskirs nuo anksčiau atmesto varianto.
Konservatorių teigimu, Civilinės sąjungos įstatymas yra aktualus ne tik tos pačios lyties poroms, bet ir visiems kartu gyvenantiems žmonėms, todėl jo priėmimas išspręstų ilgai atidėliotą žmogaus teisių klausimą. Nors kai kurie centro-kairės koalicijos nariai pritaria partnerystės įstatymo priėmimui, jis nebuvo įtrauktas į Vyriausybės programą[1].
„Nei mes, nei kolegos socialdemokratai, nei „Nemuno aušra“ tokio įsipareigojimo rinkėjams nesame suteikę. (…) Šio klausimo frakcijoje tikrai nesvarstėme, o už kitas frakcijas kalbėti negaliu“, – teigė S. Skvernelis.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis teigė, kad šis klausimas pavasario sesijoje veikiausiai nebus svarstomas, kol Seimas nepatvirtins būsimų mokestinių pakeitimų. Ankstesnės kadencijos Seime Civilinės sąjungos įstatymo projektas perėjo du balsavimo etapus, tačiau galutinio pritarimo taip ir nesulaukė. Jo tikslas – reglamentuoti nesusituokusių, tačiau bendrą gyvenimą kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek neturtinius santykius.
M. Maldeikis įsitikinęs, kad Civilinės partnerystės projektui beliko įveikti vieną vienintelį laiptelį
Tuo tarpu vienas iš tokios programos iniciatorių, konservatorius Matas Maldeikis kartu su savo kolegomis Seime Jurgita Sejoniene ir Artūru Valinsku esą siūlo pabaigti tą vieną likusį balsavimą, mat Civilinės sąjungos projektas jau sėkmingai praėjęs du balsavimus, tad likęs tik vienas – paskutinis[2].
„Yra likęs vienas balsavimas, o darbus reikia pabaigti, nes šio įstatymo priėmimo laukia tūkstančiai žmonių, užtikrinant jiems galimybę įteisinti meile pagrįstus bendrystės santykius – tiek heteroseksualios, tiek homoseksualios poros. Viliuosi, kad prie mūsų iniciatyvos jungsis ir kiti kolegos ir iš kitų frakcijų.
Civilinė sąjunga, kaip ir kiekvienas žmogaus teisių klausimas negali būti siejamas su jokiais kitokiais pragmatiniais tikslais: geresniais rinkimų rezultatų siekiais, mainomas į palaikymą kitoms reformoms ar delsiamas todėl, kad bijoma atnaujinti debatą dėl tos pačios lyties asmenų sąjungų.“ – savo feisbuko paskyroje rašė M. Maldeikis.
Politikas taip pat pridūrė, kad „kolegos socialdemokratai“ dėl neva sudėtingų santykių valdančiojoje koalicijoje esą šiai dienai nesiima lyderiauti sprendžiant Civilinės sąjungos klausimus ir sieja jį su kitų reformų palaikymu.
Kaip tikras „konservatorius“ M. Maldeikis pabrėžė, kad TS-LKD kaip tikra moderni europinė jėga turėtų lyderiauti žmogaus teisių klausimuose, o tą, parlamentaro teigimu, rodo ir tai, kad šios kadencijos konservatorių frakcijoje yra ne mažiau nei 21 (arba 75 proc.) narys, atvirai deklaruojantis palaikymą šiam projektui.
Tuo tarpu, naujai išrinktas TS-LKD lyderis Laurynas Kačiūnas, panašu, nedega palaikymu vienalytėms partnerystėms, mat partijoje vykstant debatams prasitarė oficialiai neketinantis remti „Pride“ eitynių.
O štai M. Maldeikis, kai šio komentaruose buvo pasiteirauta, ar toks sprendimas buvo suderintas su naujuoju partijos pirmininku, nieko neatsakė.
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nepritartų įteisintai Civilinei sąjungai
Remiantis rugsėjo viduryje paskelbtų „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatais, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nepritaria Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuris buvo svarstomas Seime. Kaip skelbiama, palaikymą tam daugiausia išreiškia jauni žmonės (18-29 m.) ir didmiesčių gyventojai, tačiau stipriai prieštarauja vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas gaunantys žmonės bei pensininkai[3].
Dauguma kairiųjų pažiūrų rinkėjų (73 proc.) taip pat nurodė nepritariantys šiai iniciatyvai, tuo tarpu dešiniųjų pažiūrų respondentų palaikymas siekia 40 proc. Didžiausią paramą Civilinei sąjungai teikė tuometinės konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ valdančiosios koalicijos partijos rinkėjai, tačiau opozicija, ypač socialdemokratai, tuo metu rodė mažesnį susidomėjimą.
Politikai pabrėžė, kad sprendimai dėl žmogaus teisių turi būti priimami ne tik atsižvelgiant į apklausas, bet ir į lyderystę bei ilgalaikes vertybes.
