Gynybai kitąmet norima skirti daugiau
Lietuvos gynybos finansavimas kitąmet turėtų dar augti, o prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad krašto apsaugai bus skirta daugiau lėšų nei šiemet. Jo vertinimu, valstybės išlaidos gynybai turėtų ne tik viršyti 5 proc. bendrojo vidaus produkto, bet ir aiškiai išlikti aukščiau šios ribos.
Po pirmadienį vykusio susitikimo su Seimo valdyba šalies vadovas teigė besitikintis, kad dėl gynybos finansavimo politinių nesutarimų nekils[1].
„Dėl valstybės gynybos tikiuosi, kad sutarsime ir neturėsime kažkokio nuomonių išsiskyrimo, kad gynybos išlaidų dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) turi ženkliai viršyti 5 procentus“, – sakė šalies vadovas.
Šių metų biudžete gynybai numatyta apie 4,8 mlrd. eurų, o tai sudaro 5,38 proc. BVP. G. Nausėdos teigimu, jeigu 2027 metais krašto apsaugos finansavimas išaugtų iki maždaug 4,9 mlrd. eurų, pagal dabartines ekonomikos augimo prognozes tokia suma sudarytų apie 5,25 proc. BVP.
Vien simboliškai peržengti 5 proc. ribos nepakaktų
Prezidentas pabrėžė, kad daugiau nei 5 proc. BVP siekiantis finansavimas neturėtų būti tik formalus, kai nustatyta riba viršijama vos keliomis šimtosiomis procento.
„Sakydamas „ženkliai“, aš turiu galvoje, kad tai nebus 5,01 arba 5,02 (proc. – BNS), kas atrodytų toks savotiškas gudravimas“, – nurodė G. Nausėda.
Jo nuomone, Lietuva turėtų išlaikyti pakankamai aukštą gynybos finansavimo lygį ir taip parodyti ilgalaikį įsipareigojimą stiprinti valstybės saugumą.
Kalbėdamas apie gynybos išlaidų dydį, šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad skirtingos valstybės šias išlaidas skaičiuoja nevienodai. Kai kurios šalys prie tiesioginio krašto apsaugos finansavimo priskiria ir kitas, su gynyba netiesiogiai susijusias išlaidas, todėl, pasak G. Nausėdos, Lietuvai taikant panašią metodiką bendras rodiklis galėtų priartėti prie 7 proc. BVP.
Dėmesys krypsta į tai, kaip bus panaudoti milijardai
Vis dėlto prezidentas akcentavo, kad visuomenei svarbus ne vien pats gynybai skiriamų milijardų dydis, bet ir tai, ar šios lėšos panaudojamos prasmingai bei duoda realų rezultatą. Jo teigimu, žmonės pagrįstai tikisi, kad didėjantis finansavimas stiprins Lietuvos gynybinius pajėgumus ir valstybės atsparumą, o pinigai nebus prarasti dėl neefektyvių sprendimų ar perteklinių procedūrų.
„Aišku, žmonės gali klausti: „ohoho, kiek mes čia išleidžiame“. Bet, turbūt, šiuo atveju svarbiausias yra klausimas, kaip prasmingai mes panaudojame šituos pinigus. (…) Žmonės labai atidžiai seka, kad šie pinigai neišeitų per kaminą, kad jie būtų panaudojami prasmingiau ir kad jie tikrai realiai prisidėtų prie mūsų valstybės atsparumo didinimo“, – sakė G. Nausėda.
Dėl šios priežasties Prezidentūra palaiko glaudų ryšį su Krašto apsaugos ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba, siekdama, kad gynybos projektų įgyvendinimas būtų kuo sklandesnis ir jo nestabdytų perteklinė biurokratija.
G. Nausėdos vertinimu, gebėjimas tinkamai ir laiku panaudoti dideles gynybai skiriamas lėšas gali tapti ne mažesniu iššūkiu nei politinio sutarimo dėl aukšto finansavimo lygio išlaikymas.
