Revoliucinis proveržis: mRNR vakcina nuo plaučių vėžio
Vokietijos bendrovės BioNTech sukurta mRNR vakcina nuo nesmulkialąstelinio plaučių vėžio (NSCLC) dar 2024 m. pradėjo pirmos fazės klinikinius tyrimus septyniose pasaulio šalyse, tarp jų ir Jungtinėje Karalystėje.
Ši vakcina, pavadinta BNT116, paremta tais pačiais principais kaip ir COVID-19 vakcinos: ji pristato imuninei sistemai auglio antigenus, kad organizmas galėtų atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Projekto apimtis ambicinga, nes tyrėjai tikisi iki 2030 m. vakcina paskiepyti iki 10 000 pacientų.
Pirmasis savanoris gavo injekcijas dar pernai vasarą, o gydytojai kalba apie naujos eros pradžią onkologijoje. Vis dėlto, nors dėmesys milžiniškas, kol kas turime reikalą su pirmojo lygio tyrimu, kurio tikslas yra ne išgydyti, o patikrinti saugumą ir toleravimą[1].
Vakciną gauna pacientai jau sergantys vėžiu
Iki šiol vakcina išbandyta tik nedidelei pacientų grupei, daugiausia žmonėms, sergantiems II–IV stadijos plaučių vėžiu. Gydymas reikalauja itin dažnų injekcijų: pirmiausia kartą per savaitę šešias savaites, vėliau kas tris savaites iš viso metus. Tai intensyvi schema, kurios efektyvumas kol kas nepatvirtintas.
Tikslas yra sustiprinti imuninį atsaką, nukreiptą tik į vėžio ląsteles, nepažeidžiant sveikų audinių. Toks selektyvumas skamba patraukliai, ypač lyginant su chemoterapija, tačiau vėžys tai itin sudėtinga ir individuali liga. Net ir tos pačios formos vėžiai tarp skirtingų pacientų gali būti genetiškai labai skirtingi.
Be to, iki šiol nėra skelbta jokių veiksmingumo rezultatų nei apie remisijas, nei apie gyvenimo trukmės prailginimą, nei apie palyginimus su įprastiniu gydymu. Tyrimas vis dar pirmoje fazėje, o tai reiškia, kad net ir geriausiu atveju, šios vakcinos plačiau nebus taikomos bent keletą metų.
Vakcina BNT116 kelia daug vilčių, tačiiau kartu ir daug neatsakytų klausimų[2]. Pirmiausia ar technologija, sėkmingai pritaikyta kovoje su virusu, iš tikrųjų veiks tokioje individualizuotoje ir agresyvioje srityje kaip onkologija?
mRNR technologija onkologijoje ne naujiena, bet saugumas neaiškus
Vakcinos nuo vėžio jau tikrinamos ir kuriamos. Tai nėra naujiena. BioNTech ir kitos bendrovės jau buvo išbandžiusios šį metodą gydant melanomą, tačiiau šie tyrimai neperžengė II fazės ir nepasiekė plačaus taikymo.
Kitas svarbus aspektas yra vėžio ląstelių variabilumas. Skirtingai nei virusas, kurio struktūra gan universali, vėžio antigenai gali smarkiai skirtis. Ar bendriniai NSCLC antigenai bus pakankamai veiksmingi?
Galiausiai, pacientų emocinė padėtis. Daugeliui sergančiųjų tokie tyrimai tampa paskutinė viltimi, tačiiau ar jie tikrai gauna visą informaciją apie rizikas ir neapibrėžtumą? Mokslo pažanga priklauso nuo klinikinių tyrimų, bet etikos ir atsakomybės principai turi išlikti pagrindiniai[3].
- Vakcina BNT116 yra daug žadanti, bet dar neįrodytas jos veiksminhumas.
- Tyrimas yra pirmoje fazėje, net ir po metų dar tikrinamas saugumas, o ne veiksmingumas.
- Nėra jokių oficialių duomenų apie naviko sumažinimą, ilgėjusią gyvenimo trukmę ar geresnį išgyvenamumą.
- Dauguma teiginių apie viltį remiasi technologiniu potencialu, ne faktais.
- Tyrimo eiga užtruks dar kelerius metus, kol bus galima kalbėti apie tikrą įvertinimą.
mRNR vakcina nuo plaučių vėžio gal ir iš tiesų yra svarbus ir drąsus mokslinis žingsnis. Tačiau tai dar nėra vaistas. Tai tyrimas, kuriame svarbiausias tikslas suprasti, ar technologija apskritai veikia ir ar ji yra saugi.
