Dviratis tampa ir prabangos sinonimu
Dviračiai, galima sakyti, kaip ir džinsai – viena vertus, visada madinga laikui nepavaldi klasika, kita vertus, šiandien nebe tokie, kokie buvo prieš keliasdešimt metų. Paprastas, darbininkų klasės atributas, tampa ne tik mados, bet ir prabangos sinonimu.
Dviračiai, kaip ir džinsai, – kai atsirado, buvo sunkūs ir nepatogūs, estetika mažai kam rūpėjo, varžė judesius ir sukeldavo įvairių nepatogumų, tačiau per daugybę metų smarkiai pasikeitė, ir nuolatos keičiasi. Inžinierių komandos dirba tam, kad dviračiai būtų lengvesni, gražesni ir patogesni, o važiavimas dviračiu – patogesnis.
Velonova.lt dalinasi, kokios yra paskutiniais metais išpopuliarėję su dviračiais susiję naujovės.
Bekamerinės (Tubeless) padangos pačios geba „užsigydyti smulkias žaizdas“
Žinote nemalonų jausmą, kai pasigirsta iš padangos išeinantis oras?
„Nuleista“ padanga – nemalonus dalykas, tenka nutraukti kelionę, ieškoti atsarginės padangos arba remontui reikalingų įrankių komplektą ir bandyti taisyti senąją.
Šiandien, populiarėja bekamerinės padangos, kurios pasižymi savybe, angliškai vadinama self healing – gebėjimas pačiam savaime užsigydyti smulkias žaizdas. Padangų viduje cirkuliuoja specialus skystis, kurio dėka smulkūs pažeidimai užsiklijuoja savaime – atsiradus įtrūkiui, jis užsipildo šiuo skysčiu, santykyje su oru skystis tirštėja, ir pažeidimas „užgyja“ – galima važiuoti toliau.
Kai kurie brangesni dviračiai parduodami su bekamerinėmis padangomis, o pigesniems tokias padangas galima įsigyti atskirai. Kartu su jomis, teks nusipirkti specialią ratlankio juostą, ventilį ir padangų sandarinimo skystį, dar vadinamą „pienu“.
Pirmą kartą pripučiant padangą, reikalingas specialus kompresorius arba speciali pompa, vėliau oro slėgį padangose galima reguliuoti įprastinėmis pompomis. Jokios padangos nėra atsparios dideliems fiziniams pažeidimams, todėl teks įsigyti ir specialių remonto komplektą.
Dviračiai be laidų ir be trosų
Laidai ir trosai reikalauja priežiūros, juos reikia valyti ir įtempti, nevalomi jie rūdija, neperduoda tikslaus signalo ir apsunkina važiavimą, juos reikia reguliariai keisti. Už laidų ar troso galima užkliūti ir susižeisti, arba netyčia juos nutraukti ir ką jau kalbėti apie estetinį vaizdą.
Nauja tendencija dviračių gamyboje – atsisakyti laidų, pakeičiant juos bluetooth technologija arba paslepiant juos rėmo bei vairo mechanizmuose. Šiandien, brangiausi dviračių modeliai yra be išorėje matomų laidų.
Privalumai – už laidų neužkliūsite ir jų nenutrauksite, jei laidai ir trosai yra paslėpti, jie neišsipurvina ir tarnauja ilgiau, dviračio priežiūra paprastesnė, o estetinis vaizdas –patrauklesnis.
Vieni populiariausių belaidžių dviračių – „SLR 01“ modelio dviračiai iš „BMC“ (Šveicarija) ir „Tarmac“ iš „Specialized“ (JAV).
Elektrinės pavaros išsprendžia daug problemų
Visi, susidūrę su dviračiais, žino su pavaromis susijusias problemas. Jei trosas apsineša purvu, jos tinkamai nebeveikia, mažėja perjungimo tikslumas, iš karto nepavyksta perjungti, pasitaiko, kad galinės pavaros „suskersuoja“, trosą būtina valyti, sutepti ir įtempti, o kartą per metus – keisti nauju.
Šių problemų galima išvengti įsigijus dviratį su elektrinėmis pavaromis.
Šiuo metu, rinkoje gerai žinomi du elektrinių pavarų modeliai – „Shimano Di2“ ir „SRAM AXS“.
„Shimano Di2“ visi komponentai sujungti laidais, kurie paslėpti dviračio rėme ir iš išorės nematomi, sistemoje naudojama viena bendra baterija.
„SRAM AXS“ sistemos visi komponentai yra belaidžiai, kiekviename bėgių ir pavarų perjungiklyje yra atskira baterija, ryšys tarp komponentų palaikomas Bluetooth signalu, o kiekvieną bateriją reikia pakrauti atskirai.
Žmonių klausia, o kas nutiks, nusėdus baterijoms? Čia, kaip ir su mobiliuoju telefonu – išsigudote įprotį ir neišeinate iš namų nepasikrovę.
Baterijai pasiekus kritinį lygį, apie tai primena mirksinti raudona lemputė. Vienu pakrovimu galima įveikti tikrai ilgus atstumus – naudojantis „SRAM“ pavarų sistema iki 1000 km, o „Shimano“ – net du ar tris kartus daugiau.
Amortizacinės technologijos plento ir gravel tipo dviračiams
Anksčiau, amortizaciniai mechanizmai buvo skirti visų pirma kalnų dviračiams – ten, kur tenka važiuoti per nelygumus, o be amortizacijos neįmanoma apsieiti. Natūralu, kad technologijos vystosi, komforto poreikis auga, o amortizaciniai įrenginiai atsiranda ir kituose dviračiuose.
Geriausi dviračių gamintojai, tokie kaip „Specialized“ (JAV) ir „BMC“ (Šveicarija) ėmė kurti ir taikyti amortizacines technologijas plento ir gravel tipo dviračiams.
„BMC“ (Šveicarija) naudojama technologija žinoma kaip „MTT“ (Micro Travel Technology), o „Specialized“ (JAV) amortizacinė įranga žinoma „Future Shock“ vardu. Abiem atvejais, montuojama 20 mm eigos spyruoklė, ji absorbuoja šoką, važiuojant per nelygumus, išlaiko kaip galima ilgesnį padangos kontaktą su paviršiumi ir leidžia dviračiui judėti pirmyn, o ne mėtytis aukštyn ir žemyn.
Ką daro dviratininkai, kai reikia pervažiuoti kliūtį? Tą patį, ką ir automobilių vairuotojai – kad išvengtų diskomforto, tiesiog mažina greitį. Gera amortizacija leidžia įveikti kliūtis nepatiriant diskomforto ir nemažinant greičio.
Dviračių bumas – kiekybinis ir kokybinis augimas
Praėjusio amžiaus antroje pusėje, formuojantis stipriai vidurinei klasei, kapitalizmo klestėjimo laikotarpiu, buvo matomas automobilių bumas – jie sparčiai populiarėjo, jų buvo parduodama vis daugiau, sparčiai vystėsi naujos technologijos, automobiliai darėsi vis patogesni.
Panašios tendencijos šiandien matomos dviračių rinkoje. Didėjant susirūpinimui aplinkosaugos klausimais, augant kuro kainoms, populiarėjant sveikai gyvensenai, matomas tam tikras dviračių populiarumo bumas – auga tiek pardavimai, tiek kokybė. Dviračiai nebėra tokie, kokie buvo – šiandien galite važiuoti nebijodami smulkų nelygumų, purvo, aštrių daiktų, pradurtų padangų, suskersavusių pavarų.
