Sankcijos pagaliau priimtos: Slovakija atšaukė veto
Liepos 18-tą rytą Europos Sąjunga oficialiai patvirtino 18-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Sprendimas vėlavo dėl Slovakijos pasipriešinimo, tačiau vakar vakare šios šalies ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad gavo papildomų garantijų dėl rusiškų dujų importo ir nebematė kliūčių pritarti. Ryte surengus skubų ambasadorių susitikimą, priimtas paketas buvo pristatytas kaip vienas stipriausių iki šiol.
Užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pabrėžė, kad naujos priemonės „dar labiau mažina Kremliaus karo biudžetą“, taikant ribojimus 105 naujiems „šešėlinio laivyno“ laivams, finansavimo šaltiniams, bankams ir technologijų eksportui, susijusiam su dronų gamyba.
Taip pat įvedama žemesnė naftos kainos riba, uždraudžiami nauji sandoriai, susiję su „Nord Stream“ sistema, ir pirmą kartą sankcionuojamas tam tikras vėliavos registras bei didžiausia „Rosneft“ perdirbimo gamykla Indijoje.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pridūrė:
„Smogėme tiesiai į Rusijos karo mašinos širdį – bankinį, energetinį ir karinį-pramoninį sektorius. Spaudimas bus tęsiamas, kol Putinas užbaigs šį karą.“
Ką reiškia 18-asis sankcijų paketas?
Naujojo paketo priemonės yra skirtos finansiniams srautams stabdyti ir sankcijų apėjimo schemoms užkirsti kelią. Pagrindiniai elementai:
- G7 naftos kainos riba sumažinta iki maždaug 27 euro centų už litrą naftos, kai anksčiau ši riba siekė apie 35 centus už litrą.
- Uždrausti rafinuoti naftos produktai, pagaminti iš rusiškos naftos trečiosiose šalyse – siekiama užlopyti anksčiau veikusią landą.
- „Nord Stream“ dujotiekių sandoriai visiškai draudžiami.
- Daugiau nei 100 naujų laivų įtraukiami į sankcionuojamų sąrašą, iš viso jų dabar – daugiau nei 400.
- Plečiami dvigubos paskirties prekių ir pažangios technologijos eksporto apribojimai.
- Įtrauktos Kinijos finansinės institucijos, padedančios apeiti sankcijas.
- Pirmą kartą sankcijomis taikomasi ir į asmenis, prisidėjusius prie Ukrainos vaikų indoktrinacijos.
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokė Rasmussenas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, pabrėžė, kad naujasis paketas „sutraukia kilpą aplink Rusiją“, nukreipdamas smūgį į energetinius išteklius, eksportą ir sankcijų apėjimą.
Europos šalių reakcijos: sutarimas su iššūkiais
Nors galutinis sprendimas buvo pasiektas, kelias iki jo nebuvo lengvas. Liuksemburgo vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Xavieras Bettelas pareiškė, kad „paprastai trukdžių šaltinis būna Vengrija, bet šįkart tai buvo Slovakija“. Vis dėlto jis pabrėžė, kad svarbiausia – pasiektas europinis sprendimas, nepaisant nacionalinių skirtumų.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Hadadas šį žingsnį pavadino „labai ambicingu“ ir pabrėžė, jog tai „masyvus postūmis į priekį“, nukreiptas į Rusijos energetikos sektorių, kad būtų atimtas finansinis pagrindas karo veiksmams Ukrainoje.
Pasak jo, „užkulisiuose vyko didelis diplomatinis darbas“, kuris tęsis toliau, nes „Ukrainos saugumas yra visų europiečių saugumas“.
Kijevo pozicija: dėkingumas ir raginimas eiti toliau
Ukrainos naujoji ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko palankiai įvertino ES veiksmus, bet priminė, kad tai yra tik dar vienas žingsnis ilgame kelyje. Ji pareiškė:
„Sveikiname naujausią Europos Sąjungos sankcijų paketą ir dėkojame visiems, kurie jį įgyvendino. Šis paketas stiprina spaudimą ten, kur tai svarbiausia – laivai, bankai ir tinklai, palaikantys Rusijos karą. Dar liko daug ką padaryti, bet kiekviena priemonė, priimta ryžtingai, priartina karo pabaigą.“
Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė buvusį gynybos ministrą Rustemą Umerovą į Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybą. Jis paragino „stiprinti technologinę ekspertizę“, paspartinti kai kurių techninių sprendimų įgyvendinimą ir intensyvinti derybas dėl ginkluotės tiekimo.
Bendras ES signalas: spaudimas tęsis iki karo pabaigos
Europos Sąjunga šiuo sprendimu siunčia signalą, kad parama Ukrainai išlieka prioritetu, o spaudimas Rusijai tęsiamas įvairiomis kryptimis. Nors kai kurios valstybės narės išreiškia skirtingas pozicijas dėl konkrečių sankcijų aspektų, bendrai priimtas paketas rodo gebėjimą rasti sprendimus Europos lygiu.
Naujos priemonės aprėpia ne tik tiesioginius karo finansavimo šaltinius, bet ir veiklas, kurios padeda apeiti esamas ribojimo priemones. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ES siekia išlaikyti ilgalaikį poveikį, o ne tik momentinius politinius sprendimus. Ar sankcijos duos norimą rezultatą, priklausys nuo jų praktinio įgyvendinimo bei tarptautinio koordinavimo su sąjungininkais.
