Per kelis mėnesius į startuolius investuota įspūdinga suma
Rizikos kapitalo fondas „Firstpick“ sparčiai įsibėgėja po šių metų pradžioje pradėto bendradarbiavimo su nacionaliniu plėtros banku ILTE. Per pirmuosius veiklos mėnesius fondas į septynis ankstyvosios stadijos startuolius investavo beveik 4 mln. eurų, o artimiausiu metu planuoja užbaigti dar keturis investicinius sandorius.
Tai reiškia, kad per palyginti trumpą laiką fondas jau nukreipė reikšmingą kapitalą į perspektyvias Baltijos šalių technologijų įmones ir toliau aktyviai plečia savo investicijų portfelį[1].
Šių metų kovą ILTE fondui skyrė 9,3 mln. eurų, kurie tapo svarbiu postūmiu naujoms investicijoms. Prie fondo kapitalo taip pat prisidėjo privatūs investuotojai – verslo angelai bei gerai žinomų technologijų bendrovių „Tesonet“, „Oberlo“ ir „Kilo Health“ įkūrėjai.
Toks viešojo ir privataus kapitalo derinys leidžia fondui aktyviau finansuoti inovatyvius projektus ankstyvajame jų vystymo etape, kai investicijos dažnai tampa lemiamu veiksniu siekiant spartesnio augimo ir tarptautinės plėtros.
Investicijų centre – dirbtinis intelektas ir realias problemas sprendžiančios technologijos
Didžioji dalis naujausių investicijų nukreipta į ankstyvosios stadijos startuolius, kuriančius dirbtiniu intelektu paremtus sprendimus įvairioms verslo sritims – nuo maisto gamybos ir intelektinės nuosavybės apsaugos iki restoranų bei kitų įmonių veiklos valdymo.
Vis dėlto, fondo atstovai pabrėžia, kad investicinius sprendimus lemia ne technologijos populiarumas, o jos kuriama vertė.
„Neinvestuojame į DI vien dėl to, kad tai DI, ieškome komandų, sprendžiančių realią problemą, o daugelis jų natūraliai remiasi dirbtiniu intelektu. Ir toliau matome vertės fintech, deep tech, sveikatos, B2B programinės įrangos ir klimato srityse“, – pranešime cituojama fondo vykdančioji partnerė Andra Bagdonaitė.
Didžiausia iš naujausių investicijų – daugiau nei 1 mln. eurų – skirta startuoliui, kuriančiam dirbtiniu intelektu pagrįstą intelektinės nuosavybės pažeidimų aptikimo sprendimą. Daugiau informacijos apie šią bendrovę planuojama atskleisti rudenį.
Tuo metu Lietuvos startuolis „Superpal“ pritraukė 500 tūkst. eurų investiciją DI bendradarbio platformai, veikiančiai „Slack“ aplinkoje, o Estijos bendrovė „Display.dev“ sulaukė 470 tūkst. eurų investicijos savo dirbtiniam intelektui pritaikytai programinės įrangos kūrimo ir valdymo platformai. Fondas taip pat finansavo dar vieną Estijos startuolį, kuriantį tiekimo grandinių sutrikimų prognozavimo sprendimą.
Tikslas – 100 naujų investicijų ir tolesnis Baltijos startuolių augimas
„Firstpick“ ambicijos nesibaigia dabartiniais sandoriais. Per artimiausius metus fondas kartu su privačiais partneriais planuoja investuoti į 100 ankstyvosios stadijos startuolių, siekdamas stiprinti Baltijos regiono inovacijų ekosistemą ir padėti perspektyvioms technologijų įmonėms sparčiau augti tarptautinėse rinkose.
Per septynerius veiklos metus fondas jau investavo į beveik 100 startuolių Baltijos šalyse ir ankstyvuoju etapu prisidėjo prie ne vienos šiandien gerai žinomos technologijų bendrovės augimo. Tarp jų – Londone lietuvės mokslininkės įkurtas moterų sveikatos startuolis „Samphire Neuroscience“, kibernetinio saugumo įmonė „Copla“ bei dirbtiniu intelektu grįstas rinkodaros sprendimas „Holo“.
Naujausios investicijos rodo, kad fondas ir toliau orientuojasi į technologijas, galinčias spręsti realius verslo iššūkius ir turinčias potencialo sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose.
Milijardinės investicijos inovacijų proveržio Lietuvoje kol kas neužtikrina
Nors rizikos kapitalo fondai, tokie kaip „Firstpick“, aktyviai investuoja į ankstyvosios stadijos startuolius ir padeda perspektyvioms idėjoms augti, Valstybės kontrolės auditas rodo, kad bendra Lietuvos inovacijų finansavimo sistema vis dar susiduria su reikšmingais iššūkiais. 2022–2025 m. pirmąjį pusmetį verslo inovacijoms buvo numatyta daugiau kaip 3 mlrd. eurų, tačiau didžioji šių lėšų dalis skirta jau sukurtų produktų plėtrai ir eksportui.
Ankstyviesiems inovacijų etapams finansavimo tenka gerokai mažiau, todėl dalis perspektyvių idėjų taip ir nepasiekia rinkos. Be to, auditas atskleidė, kad finansavimo priemonės veikia fragmentuotai, o tai apsunkina nuoseklų inovacijų vystymą nuo mokslinių tyrimų iki komercializavimo.
Kita opi problema – intelektinės nuosavybės apsauga. Audito duomenimis, iš 30 detaliai įvertintų projektų patentuotas buvo tik vienas rezultatas, nors dauguma jų jau buvo sukurti arba pasiekė rinką. Valstybės kontrolė pabrėžia, kad inovacijų politika turėtų būti orientuota ne tik į finansavimo skyrimą, bet ir į visą produkto vystymo kelią – nuo idėjos iki komercializavimo bei patentavimo.
Auditorių vertinimu, tai padėtų efektyviau panaudoti valstybės investicijas ir sustiprintų Lietuvos konkurencingumą tarptautinėse rinkose.
