Susitarus dėl dujų kainų lubų, ekspertai Europai žada ilgametę energetikos krizę
Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai po ilgų derybų, diskusijų ir ginčų mėnesių galiausiai sutarė dėl visoje Bendrijoje įvedamų gamtinių dujų viršutinės kainų ribos. Dabar ji sieks 180 eurų už megavatvalandę (MWh) ir įsigalios kitų metų vasario viduryje.
Vis dėlto, jau dabar kalbama, kad susitarimas dėl kainų lubų rusiškoms dujoms nėra efektyvus ir yra pernelyg lengvai apeinamas, primenantis kiaurą rėtį. Teigiama, kad nustatytas kainų lubas galima nesunkiai apeiti, be to, kai kurios šalys išsireikalavo daugybės išimčių, kurias taikant kainų lubų veikimas bus stabdomas.
Svarstymai dėl kainų lubų sprendimo naudos verčia pagalvoti ir apie bendrą energetinės krizės situaciją. Dalis ekspertų optimistinio scenarijaus nežada net keliems ateinantiems metams ir teigia, kad įtampa energetikos rinkoje tęsis mažiausiai iki 2026 metų.
Dujų kainų lubų susitarimas pasiektas, tačiau progų jį apeiti – daugybė
Pirmadienį ES ministrai susitarė nustatyti viršutinę dujų kainų ribą Olandijos dujų perdavimo sistemos (TTF) dujų mazgo pirmojo mėnesio sutartyje. Ši sistema yra Europos dujų kainų etalonas. Po susitarimo nustatyta, kad kainų „lubos“ sieks 180 eurų už megavatvalandę (MWh)[1].
Pagal priimtas taisykles, viršutinė dujų kainų riba įsigaliotų tada, kai būsimų dujų tiekimų kaina viršytų 180 eurų už MW/val. tris dienas iš eilės. Bet tai įvyktų tik tada, jei suskystintų dujų kaina pasaulio rinkose būtų mažesnė už 35 eurus. Priešingu atveju kainų lubos augs tolygiai su suskystintų dujų kainomis.
Be to, šios lubos būtų atšaukiamos tuo atveju, jei ES piliečiai padidintų dujų suvartojimą, jei per daug suskystintų dujų būtų nukreipta į Aziją ir tuomet, jei dujų rinkai grėstų nestabilumas ar TTF sumažėtų saugomų dujų kiekiai.
Pasiekti šiuos susitarimus buvo sudėtinga, o net ir dabar dalis politikų ir ekspertų kvestionuoja jų naudą. Anonimu likti norintis, vienos už ribotą dujų apyvartą pasisakančių šalių aukšto rango diplomatas pareiškė, kad priemonės yra „nepakankamos ir gali būti tik laikinos“, pabrėždamas, kad didmeninės dujų kainos tebėra keturis kartus didesnės nei įprastai ir kad būtina platesnė rinkos reforma.
Panašu, kad net ir ekspertai nėra užtikrinti, kad kainų lubos yra veiksmingas ėjimas
Pirmadienį po ministrų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Kadri Simsonas pabrėžė, kad Komisija yra pasirengusi sustabdyti mechanizmo veikimą, jei tik būsima ES rinkų priežiūros institucijos EVPRI ir energetikos reguliavimo institucijos ACER ataskaita bei Europos centrinio banko atlikta analizė parodys, kad rizika yra didesnė už naudą.
Toks atsargus priimto sprendimo vertinimas signalizuoja, kad ES šalių nuomonės šiuo klausimu ne tik smarkiai išsiskiria, bet ir tai, kad ekspertai nėra užtikrinti, kad kainų lubos yra veiksmingas ėjimas. Vokietijos dujų pramonės grupės „Zukunft Gas“ generalinis direktorius Timmas Kehleris dujų kainų lubų įvedimą tiesiai šviesiai vadina „politine iliuzija“, kuri „neišlaikys realybės patikrinimo“:
„Rinkos ekonomikoje kainas lemia pasiūla ir paklausa, o ne politiniai dekretai“, – sakė jis[2].
Dujų kainų lubų naudingumu abejoja ir Oksfordo energetikos studijų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, dujų specialistė Katja Yafimava, kuri teigia, kad nors apsaugos priemonės turėtų apsaugoti rinką nuo sukrėtimų, vien tik šio mechanizmo egzistavimas gali turėti neigiamos įtakos Europos gebėjimui pritraukti tarptautinius dujų krovinius:
„Tai yra signalas visiems dujų tiekėjams į Europą, kad ES iš principo ir praktiškai yra pasirengusi manipuliuoti rinka, jei tai politiškai naudinga. Tai gali turėti įtakos būsimiems tiekėjų komerciniams sprendimams“.
Negana to, abejojama, ar dujų kainų lubų apribojimas iš viso kada nors bus pradėtas taikyti, nes tam reikia ypač didelių kainų. Analitikai teigia, kad vienintelė priežastis, dėl kurios TTF viršija viršutinę kainų ribą, yra ta, kad SGD referencinė kaina ją didina, nes būtent šiuo metu Europos pakartotinio dujinimo pajėgumai yra didesni už pasiūlos galimybes.
Tačiau jei dėl viršutinės kainų ribos iš tiesų įvyktų nebiržinių dujų sandorių sprogimas, ES neliks nieko kito, kaip tik sustabdyti priemonių taikymą, galbūt net ir neribotam laikui[3].
Energetikos krizė gali tęstis net penkerius metus
O ekspertai Europai, šiuo metu išgyvenančiai energetinę krizę, nieko gero nežada ir ateityje. Senasis žemynas jau dabar patyrė maždaug 1 trilijono JAV dolerių nuostolį dėl padidėjusių energijos sąnaudų po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, tačiau tai dar nėra baisiausia: ekspertai skambina pavojaus varpais ir teigia, kad giliausia energetikos krizė, kokią tik esame regėję per pastaruosius dešimtmečius, dar tik prasideda[4].
Po šios žiemos regionui teks iš naujo papildyti dujų atsargas, o iš Rusijos jų tiekimas bus nedidelis arba išvis nebus vykdomas, todėl konkurencija dėl degalų dar labiau sustiprės.
Net ir pradėjus veikti daugiau suskystintų gamtinių dujų importo įrenginių, tikimasi, kad rinka išliks įtempta net iki pat 2026 m., kai atsiras papildomi gavybos pajėgumai iš JAV.
Nors Briuselio analitinio centro „Bruegel“ duomenimis, vyriausybėms pavyko padėti verslui ir piliečiams susidoroti su staiga išaugusiomis sąskaitomis, sudėtinga padėtis gali tęstis ne vienerius metus. O vyriausybės fiskaliniai pajėgumai jau dabar yra įtempti: maždaug pusės ES valstybių narių skola viršija bloko nustatytą 60 proc. bendrojo vidaus produkto ribą.
Manoma, kad kylant palūkanų normoms ir ekonomikai išgyvenant recesiją, milijonams namų ūkių ir įmonių situacija taps kritinė.
„Kitais metais vyriausybėms bus daug sunkiau suvaldyti šią krizę“, – teigia konsultacijų bendrovės „S-RM“ direktorius Martinas Devenišas.
