Miestus bei jų infrastruktūrą kūrę asmenys neatsižvelgia į moteris
Vilniaus miesto savivaldybės Žmogaus teisių komisijai nusispjaut, kad panosėje vyksta karas, o Lietuva nepasirengusi pavojuje atsidūrusių gyventojų aprūpinti deramomis slėptuvėmis bei priedangomis. Atrasta nauja amžiaus problema – pasirodo, Lietuvos miestų infrastruktūra prieštarauja moteriškai logikai, nes miestai buvo įrengti… galvojant apie vyrus!
Pirmadienį vykusio komisijos posėdžio metu buvo diskutuojama, ar šalyje esantys miestai atitinka lygias galimybes per moterų prizmę. Projekto, kuriuo neva siekiama mieste gyvenančioms moterims sudaryti lygias galimybes kartu su vyrais, iniciatorės tvirtino, kad net miestai prieštarauja Žmogaus teisėms.
„Net miestai ir jų infrastruktūra yra kuriami ir projektuojami būtent iš vyro perspektyvos, neatsižvelgiant į tai, kaip moteris juda mieste. Dažniausiai kalbama apie stoteles, ugdymo įstaigas ir panašiai, kai, remiantis statistika, už automobilio vairo dažniausiai būna moterys, kurios ir vaikais“, – nuotolinio posėdžio metu svarstė Žmogaus teisių komisijos pirmininkė, „laisvietė“ Ieva Dirmaitė[1].
VMS Žmogaus teisių komisijoje posėdžiavusioms moterims pasirodė, kad Lietuvos miestai nesilaiko žmogaus teisių principų ir nepaiso lyčių lygybės neatsižvelgdami atskirai į moteris, o miestus planuodami įvertinus visų gyventojų poreikius…
Miestas „pagal moteris“ su užkištais kanalizacijos vamzdžiais, kuriuos atkemša vyrai
Kilusios diskusijos dėl miestų (ne)tinkamumo moterims tik dar labiau įaudrino ir taip lakią internautų fantaziją. Štai vienas iš internautų palygino, kaip atrodytų miestas pagal vyrą, ir kaip – pagal moterį. Spręsti jums.
„Sukurti pagal vyrus: veikia šildymas, yra karštas/šaltas vanduo (vyrams pakaktų šalto), elektra, galima kakučius klozete nuleisti (ne visoms dirmaitėms suprantama, kad jų higieninais paketais užkimštus nuotekų tinklus irgi atkemša vyrai), išasfaltuoti keliai, sukloti šaligatviai, pastatyti namai, ligoninės, prekybcentriai, bibliotekos, kavinės ir milijonai kitų vyrų padarytų ir palaikomų dalykų.
Ką pagerinti siūlo dirmaitės..?“, – rėžė vienas iš komentatorių.
Tačiau riebių įžvalgų netrūko. Štai buvo pasiūlyta, kad bent pusė dalyvavusiųjų komisijos posėdyje turėtų būti juodaodžiai, mat dabar – tik „privilegijuotosios“ baltųjų moterys.
Visgi, tai tikrai ne siūlymų pabaiga. Štai sekantis žingsnis, pasak kito komentatoriaus, yra draudimas vyrams gaminti maistą, nes jie tai daro geriau nei moterys, o tai, neabejotinai žlugdo jų savivertę.
Tačiau esminis nesuprantamas aspektas yra tas, kad sunku išties suprasti, kas apskritai yra tas skirstymas pagal lytį ir kam jis reikalingas, jeigu siekiama abiejų lyčių lygybės?
Tikros Vilniaus problemos – šiukšlynais virtę lankomi objektai, nepereinamos gatvės ir slėptuvių nebuvimas
Tačiau kol I. Dirmaitė ir kitos komisijoje posėdžiavusios moterys užsiima keistais lozungais apie moterų (ne)teises, sostinė Vilnius ekstremaliai greitai juda degradacijos link, mat politinės figūros (įskaitant sostinės merą Valdą Benkunską) užsiima ne problemų sprendimu, bet jų kūrimu.
Štai praėjusią savaitę V. Benkunskas netikėtai Vilniuje atrado „labai slaptą“ tunelį, vedantį į požeminę perėją, kuria jau vaikščioję didžioji dalis 40-mečio sulaukusių vilniečių.
Užtat šiukšlių krūvos pačiame sostinės senamiestyje mero nepaskatino naujiems „atradimams“, kaip ir gatvės Vilniaus mikrorajonuose, kurių nei pereisi, nei pervažiuosi, gali tik perplaukti besimurkdydamas purvo voniose.
Ir sostinei (kitiems miestams taipogi) visai nusispjaut, kad įtampa regione kasdien auga, bet savivaldybės nėra paruošusios slėptuvių savo miestelėnams apsaugoti, o miestų infrastruktūros visiškai nėra tinkamos veikti ekstremaliųjų situacijų atveju. 2022 metais, prasidėjus karui Ukrainoje, Vilniaus miesto savivaldybė patikino, kad nors mieste yra 233 kolektyvinės apsaugos statiniai, tai nėra slėptuvės, kurios kadaise buvo įrengtos rūsiuose ir buvo pritaikytos kurį laiką jose gyventi[2].
