Meškinius česnakus lietuviai iš miško tiesiog iššlavė
Apie meškinio česnako naudą jau kurį laiką sklando legendos. Kone vaistas nuo visų ligų, pavasarinis žalumynas, kuris auga nesukultūrintas, miškuose. Dar prieš šešerius metus šis augalas buvo įtrauktas į Raudonąją knygą, vėliau išbrauktas iš jos, tačiau dabar jam ir vėl iškilo grėsmė.
Botanikas, biologas Mindaugas Ryla savo socialiniame tinkle pasidalino nuotraukomis iš Valstybinio Vidzgirio botaninio draustinio – vietos, kur negalima nieko nei skinti, nei, juo labiau, rauti. Tačiau nuotraukose matomas ne vienas žmogus, su pasimėgavimu klampojantis po meškinio česnako augimvietę.
„O ši psichozė prasidėjo nuo kelių pasakorių skiedalų, kad „valo kraujagysles“, „geriau stovi“, „tai vitaminų bomba“, dar kitas blizgančiame žurnale pareklamuoja, jog iš šio augalo išeina „puikus pesto padažas su itališku permazano sūriu“…“, – rašo botanikas.
Per tuos metus, kai meškinis česnakas buvo Raudonojoje knygoje, jo augimvietės spėjo kažkiek atsigauti, tačiau dabar sveikatos ištroškusieji lietuvaičiai stabdžių nejaučia – jautrios floros rūšies išsaugojimas jiems tėra antraeilis dalykas.
„Gėrėkitės, ką alkanų-basų armija gali padaryti iš itin gausios populiacijos vos per kelerius metus. Iš ištisinės augalų dangos populiacijoje likę išmaknoti takai su paskutiniais juvenilinių augalų lapeliais, kuriuos medžioja rinkėjai.
Tokie išbadėję vitaminų bombų rinkėjai visiškai nekreipia dėmesio, kad po kojom kitos saugomos rūšys, tokios, kaip tuščiaviduriai rūteniai, etc.“, – pasipiktinimo neslepia gamtininkas.
Jis pridūrė, kad balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje meškinis česnakas jau turi itin puošniai žydėti, deja, visoje augimvietėje nebuvo matyti nei vieno žiedo – tik išlaupytas ir ištryptas kadaise buvęs žalias miško plotas[1].
M. Čepulis: su maišais meškinio česnako rauti lekia krūvos asilų
Aplinkos ministro patarėjas, gamtininkas ir fotografas Marius Čepulis dar griežtesnis – tuos, kurie miškuose meškinius česnakus rauna ir krauna į maišus, pavadino asilais.
„Dalis (dabar kalbu apie tuos saiko nejaučiančius asilus) lekia miškan su maišais. Lekia su maišais kelis kartus.
Rauna kupstais, skina su visais žiedynais, kasa lauk krūmelius. Negana to, tą daro draustiniuose.
Česnakas buvo išimtas iš RK. Bet pradėjus jį masiškai rinkti, buvo uždrausta meškiniu česnaku prekiauti (nebent įrodo, kad patys užsiaugino). Visas pardavinėjančias babces ir diedus su pestukais ir česnaku galit iškart priduoti gamtos apsaugai tel. 112“, – savo socialiniame tinkle rašo jis.
Gamtininko teigimu, siūlymas drausti reklamuoti meškinio česnako augimvietes neduos naudos – neįmanoma užtikrinti, kad šio augalo plotelį miške radę petrai ir onos neims apie tai pasakoti savo draugams, kaimynams ir riesti raginančias istorijas feisbukuose.
Vis dėlto jis aiškiai pakartojo, kad tie, kurie netausoja gamtos ir ragina taip pat elgtis kitus, yra – asilai.
„Tai dabar, kodėl tuos be saiko viską ryjančius asilus su ž. užkuraičiais priešakį (toks priedurnis su moliūgu ant galvos, jei nežinojot) vadinu asilais“, – rašė M. Čepulis[2].
Komentaruose, tiesa, jis atsiprašė asilų, kaip faunos rūšies.
Meškinį česnaką raudavo net jam esant Raudonojoje knygoje
Tačiau šio kažkodėl aukštumon iškelto augalo negandos prasidėjo gerokai anksčiau nei jis buvo išbrauktas iš Raudonosios knygos sąrašų.
Raudonojoje knygoje meškiniai česnakai buvo priskirti V kategorijai, t. y. buvusių labai retų, tačiau atkurtų populiacijų grupei. Nepaisant to, populiacijos buvo ir tebėra labai pažeidžiamos.
Nors, tikėdamiesi visuomenės supratimo, natūraliose augavietėse rastų meškinių česnakų specialistai prašo nerauti, vertingo augalo vis tiek galima rasti parduodamo turguose. Nuo prekiavimo šiuo augalu turgavietėse neatbaidydavo net baudos iki 600 eurų[3].
Meškiniui česnakui ir vėl iškilo grėsmė
Žmonėms pradėjus šį augalą naudoti pernelyg intensyviai, Aplinkos ministerija dar 2021 metais turėjo planų meškinį česnaką įtraukti į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą ir jį bus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti, taip pat juo prekiauti.
„Padėtis trapi, nes masiškas meškinio česnako lapų kartu su žiedynstiebiu pjovimas drastiškai silpnina augalo klonus – prarandama galimybė sukaupti kitų metų vegetacijai pradėti reikalingų maisto medžiagų. Ypač tai kenkia neskaitlingoms populiacijoms“, – sako Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius[4].
Pernai planai virto realybe – Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąraše atsirado ne tik meškiniai česnakai, bet visų rūšių gegužraibinių šeimos ir pataisinių šeimos augalai.
Šis draudimas taikomas tik natūraliose buveinėse augantiems augalams, jų žiedams, sėkloms bei kitoms dalims. Tačiau prašome saugoti mūsų šalies vietines augalų rūšis ir gėlių darželiuose ar ant palangių sodinti tik teisėtai užaugintus, padaugintus ir parduotus augalus.
Administracinių nusižengimų kodeksas nesilaikantiems nustatyto draudimo asmenims numato baudą nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 70 iki 140 eurų[5].
Taigi ar Lietuvoje išliks meškinis česnakas, kai jo maišais į miškus traukia nė baudų nebijantys tautiečiai, parodys jau netolima ateitis.
