Lubinus ragina skinti negailint – jų plitimas sunkiai suvaldomas
Lietuvoje vis daugiau fiksuojama invazinių rūšių – augalų ir gyvūnų. Kai kurie jų mums gerai žinomi. Sosnovskio barštis, kurį kažkas kažkada atsigabeno, kaip pavėsį suteikiantį augalą, kuris tinkamas kaip pašaras galvijams, paaiškėjo, iki pūslių nudegina rankas, tad jo jau daugelis bando atsikratyti, kaip tik pajėgia. O štai lubinai, pakelėse, miškuose ir pievose mėlynuojantys ir savo žiedais vasarą pranašaujantys – nors žmogui ir nekenkia, bet kenkia mūsų gyvajai gamtai.
„Lubinai yra invazinė, viena labiausiai plintančių augalų rūšių, jų negalima auginti, dauginti, parduoti, mainyti. Aplinkosaugininkai ragina kuo daugiau lubinų skinti ir taip padaryti gerą darbą gamtai“, – rašo Aukštaitijos nacionalinis parkas savo feisbuko paskyroje[1].
„Ne visos svetimžemės rūšys kelia grėsmę mūsų šalies gamtai – jas vartojame maistui, vaistams, dekoratyviniais tikslais ir kitoms reikmėms kasdien“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė.
Lubinai didina azoto atsargas dirvožemyje, dėl to keičiasi ne tik dirvožemio sudėtis, bet ir augalų rūšių sudėtis. Lubinų šaknų sistema gerai išvystyta, atspari sausrai, todėl jie anksčiau naudoti priešgaisrinėse miškų juostose sustabdyti pažeminiams gaisrams. Tačiau dabar, norint išsaugoti natūralias buveines, reikia riboti jų plitimą.
Geriausia, žinoma, iškasti, tačiau lubinų šaknys gali pasiekti ir 1,5 metro gylį, tad rankomis iškasti su šaknimis pavyktų nebent jaunus augalus. Tiesa, niekas nesupyks ir blogo nepadarysi, jei lubinus ne tik skinsite, bet ir rausite. Tik ne tam kad pasodintumėte pas save kieme, o tam, kad padėtumėte mūsų vietinei augmenijai.
Vis dėlto ne ką prasčiau veikia ir lubinų pjovimas, skynimas, neleidžiant jiems subrandinti sėklų, žiedynais ir lapais gerti saulės šviesos ir stiprinti šaknų sistemos. Per kelerius metus nuolat šienaujami lubinai išnyksta savaime[2].
Už invazinių kultūrų pardavimą gresia baudos
Įstatymiškai, kad ir koks gražus lubinas jums bebūtų, negalima jo pardavinėti nei sėklomis, nei sodinukais. Vis dar stebima, kad puošnias daugiamečio lubino veisles bandoma auginti, ieškoma, kaip parsisiųsti sėklas iš užsienio, pavyzdžiui „Polar Princess“, „Persian Slipper“ ir pan.
Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.
Su Sosnovskio barščiais kovoja dešimtmečius
Sosnovskio barščio naikinimas Lietuvoje vyksta jau daugybę metų. Bandomi buvo visokie būdai, dažniausiai vis dėlto šio invazinio ir pavojingo žmogaus sveikatai augalo naikinimas būdavo patikimas savivaldybių seniūnijoms. Matant, kad situacija gerėja nepakankamai greitai, Aplinkos ministerija 16-ai savivaldybių skyrė trims metams finansavimą pagal
Aplinkos apsaugos rėmimo programą. Tikimasi, kad šio laiko pakaks, kad invazinė kultūra būtų išnaikinta didesniame, nei 330 ha plote.
Šis invazinis augalas, pasinaudojus valstybės parama, šiuo metu naikinamas Vilniaus ir Šiaulių miestų bei rajonų, Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybėse. Didžiausias 64 ha plotas, kuriame naikinami šie invaziniai augalai, yra Kėdainių rajono savivaldybėje.
Pagal šią programą Sosnovskio barščiai savivaldybėse naikinami jau du metus, tad šie metai bus paskutiniai. Bus galima padaryti ilgalaikes išvadas, kiek toks koncentruotas invazinių rūšių naikinimas duoda realios ir ilgalaikės naudos.
Siekiant optimalaus rezultato daugelyje savivaldybių naudojamos kompleksinės naikinimo priemonės: purškimas specialiais herbicidais, kol augalas yra dar nedidelis ir siekia 10-20 cm, (išskyrus vandens telkinių pakrančių juostas), šienavimas – naikinimas nupjaunant nuo herbicidų nežuvusius augalus su žiedynais, kol jie dar yra nesubrandinę sėklų, bei kasimas.
Tiesa, kadangi Sosnovskio barščio sėklos lieka daigios apie 5 metus, ir pasibaigus projektui, naikinimo darbai tęsis dar bent porą metų, o kur reikia – ir ilgiau[3].
Yra ir invazinių gyvių – sodininkus kankina Ispaninis šliužas
Šliužai retai kam sukelia teigiamas emocijas. Nuo pat pavasario, pakankamai sušilus, rytais jų takuose pilna. Saulės kaitros išsigandę sulenda į žolynus, o kai atvėsta ar palyja – vėl šliūžauja visur, kur tik gali. Šliužai yra didžiausias sodininkų siaubas, mat jie ėda viską – ne tik augalus, bet ir vieni kitus. Tačiau ne ką mažiau jų nemyli ir poilsiautojai, dviratininkai, riedutininkai – mat kai kuriose vietose šių gličių gyvių pilni dviračių ir pėsčiųjų takai. Tenka arba eiti pasišokinėjant, arba užsimerkus aklai tiesiai, traiškant juos, o neretai ant jų ir paslystant.
Dar didesnė problema ta, kad jie perneša pavojingus parazitus ir jų nelesa beveik niekas, išskyrus vienos rūšies antis. Šliužai dauginasi kosminiais greičiais, jie nesušala ir per žiemos šalčius.
Invazinių rūšių ekspertė Grita Skujienė sako, kad šliužai gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių. Pavyzdžiui, dėl iš užsienio atvežtų augalų. Būtent prekyba sodinukais labiausiai prisidėjo prie invazinių šliužų išplitimo už jų natūralių buveinių ribų. Kartu su augalais iš užsienio pervežami tiek patys šliužai, tiek ir jų kiaušinėliai.
Mokslininkė pataria šiukštu neišmesti surinktų šliužų atgal į gamtą. Pasitaiko, kad žmonėms būna gaila juos naikinti – vis tik gyvi padarai – todėl surinkę į kibirą, juos išmeta kur nors už sodybos tvoros. Tačiau tokiu būdu tik suteiksite invaziniams šliužams progą toliau daugintis. Vienas šliužas vasarą gali padėti net iki 400 kiaušinėlių, o išsiritę palikuonys nušliauš ne kur kitur, bet sugrįš pas jus tarsi bumerangu.
Be to, nenaikindami invazinių šliužų jūs galite užsitraukti baudą. Lietuvos įstatymai įpareigoja, kad invazine rūšimi paskelbtus gyvius būtina naikinti[4].
Tad, brangieji, skinkite lubinus ir trypkite šliužus, gelbėkime Lietuvos gyvąją gamtą nuo invazinių objektų.
