Meškinio česnako turgeliuose neberasite

Už meškinio česnako pardavinėjimą gresia bauda

Lietuvoje į draudžiamų prekiauti augalų sąrašą jau įtrauktas ir šalies miškuose augantis natūralus, meškiniu pramintas česnakas. Dėl negausios jo populiacijos ir sulaukiamo didžiulio dėmesio kyla grėsmė jo natūraliam paplitimui. Todėl nuo šiol ketinantys šį augalą pardavinėti, transportuoti ar turintys kėslų jį parduoti, užsitrauks administracinę atsakomybę. Tuo tarpu meškinio česnako nauda suabejoti negalima, o gyventojai šį augalą jau praminę vaistu, maistu ir prieskoniu bei ieško jo įsigijimui. Deja, turgeliuose jo greičiausiai neberasite, nes už prekybą šiuo augalu numatytos baudos.

Iki šiol Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų sąraše buvo nustatyta, kad draudžiama prekiauti visų rūšių vandens lelijų ir šilagėlių žiedais, taip pat išrauti, iškasti su šaknimis paprastąjį burbulį, miškinę leliją, pavasarinę raktažolę, lieknąją plukę ir didžiažiedę rusmenę^[1]. 

O nuo šiol draudžiamų parduoti, transportuoti ir laikyti su tikslu parduoti sąrašą papildė ir meškiniai česnakai, visų rūšių gegužraibinių šeimos ir pataisinių šeimos augalai (išskyrus atvejus, kai pataisų, neįrašytų į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, sporinės varputės renkamos ir naudojamos kaip vaistinė žaliava).

Sprendimas uždrausti prekybą meškiniais česnakais buvo priimtas atsižvelgiant į išaugusį šio augalo vartojimo poreikį jį pardavinėjant.

Anot Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovo dr. Valerijaus Rašomavičiaus, intensyvus šios česnakų rūšies vartojimas kelia grėsmę šios rūšies apsaugos būklei, nes pjaunant jo lapus kartu su žiedynstiebiu, augalas praranda galimybę sukaupti kitų metų vegetacijai pradėti reikalingų maisto medžiagų^[1].

Už šių uždraustų augalų pardavinėjimą asmenims grės baudos nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – baudos nuo 70 iki 140 eurų.

Todėl, tikėtina, gerokai sumažės ir šių česnakų pasiūla turguose, kuriuos iki šiolei dažniausiai pardavinėdavo prie pensijos prisidurti mėginę vyresnio amžiaus asmenys. 

Žmogaus godumui ribų nėra

Tuo tarpu tokios iniciatyvos praplėsti draudžiamųjų parduoti ir platinti augalų sąrašą aplinkos ministerija ėmėsi siekdama pažaboti begalinį žmogaus godumą. Štai gamtos fotografas Marius Čepulis pastebėjo, kad meškinis česnakas kiek anksčiau jau buvo įtrauktas į saugomų augalų rūšių sąrašą, tačiau vos tik buvo iš jo išbrauktas, žmonės kaipmat suplūdo skabyti jo lapus ir tįsti maišus į prekyvietes.

Pasak M. Čepulio, pavojų dėl nesenkančio šio augalo vartojimo mąsto stebėjo ir botanikai, o augaviečių naikinimo mastas esą buvo didžiulis. Anot fotografo, žmonės ne tik kad atsidėkodami gamtai nesugebėdavę gražiai nuskinti lapelių, bet juos tiesiog raudavę.

„Tiesa, kai kurie entuziastai (vardų neminėsiu) puolė ginti česnako, juos apšlakstydami švęstu vandenėliu iš šlapimo pūslės, bet pesto mėgėjų tai neatbaidė (gal matsnesni tapo)“, – savo feisbuko paskyroje rašė fotografas.

Vienas seniausių ir ankstyviausių vitaminų šaltinių

Visgi, meškinio česnako nauda abejoti nė negalima, mat tai yra vienas seniausių pasaulyje vaistinių augalų, sustiprinančių ne tik žmogaus, bet ir pabudusių meškų organizmus. Būtent balandžio mėnesį būna pats pikas rinkti šio augalo lapus – teigiama, kad meškinio česnako maistui, vaistams ir prieskoniams reikia prisiskinti iki jo žydėjimo, kuris prasideda gegužę^[2].

Šis augalas taip pat turi ir gydomųjų savybių, pavyzdžiui, gali numušti karštį, malšinti kosulį, tinkamas nuo reumato, organizme esančių parazitų, gydo net ir skydliaukės sutrikimus, gerina viršinimą ir apetitą^[2].

Jo nauda atsispindi ir gamtoje, esą toks pavadinimas šiai česnakų rūšiai buvo suteiktas ne veltui. Pasakojama, kad meškos, atsikėlusios po žiemos miego būna tokios silpnos, kad joms vos sekasi pastovėti ant kojų. Tačiau sukaupusios paskutines jėgas jos esą šliaužia ieškoti būtent šių augalų – jų užkrimtusios kaipmat sutvirtėja.

Lietuvoje šį augalą įprasta naudoti gaminant salotas, pesto padažą, o kai kurie net yra atradę ir kitokių imuniteto stiprinimo būdų – pavyzdžiui, susmulkintus meškinio česnako lapus užpildami naminuke ir laikydami užsuktame stiklainyje kelis mėnesius ar net pusę metų, o vėliau šio sveikatos ir geros savijautos eliksyro skanaudami po keletą lašelių per dieną.

Tiesa, augalas kaip ir visi kiti, turi savo galiojimo laiką, tad norėdami jį prailginti, turėtumėte jo lapelius paprasčiausiai užsišaldyti. Nuskinti ir šaldytuve laikomi meškinio česnako lapai gali išsilaikyti 3–4 dienas, o štai žiedus tektų suvartoti jau tą pačią dieną^[3].

Meškinis česnakas ne vienintelis šiame sąraše galintis padėti žmogaus sveikatai. Štai pavasarinė raktažolė garsėja savo gydomosiomis savybėmis. Šis augalas vertinamas ir kaip dekoratyvinis, ir kaip vaistinis.

Teigiama, kad jos lapuose yra labai daug – net 1086,52 mg vitamino C, taip pat ir saponinų, karotino, mineralinių medžiagų. Todėl šiuo vertingu augalu mėgstama pagardinti salotas ir net jį naudoti medicinoje^[4].