Demencijos riziką galima atitolinti kasdieniais įpročiais ir veiklomis
Neseniai paskelbto tyrimo duomenimis, reguliarus naudojimasis internetu gali gerokai sumažinti vyresnio amžiaus žmonių demencijos išsivystymo riziką. Tyrimas, kurio metu aštuonerius metus buvo stebima 18 000 suaugusiųjų nuo 50 iki 64,9 metų amžiaus, parodė, kad tie, kurie reguliariai naudojosi internetu, turėjo maždaug perpus mažesnę demencijos išsivystymo riziką nei tie, kurie juo nesinaudojo[1].
Tai patvirtina ankstesnių tyrimų duomenys, kurie rodo, kad naudojimasis internetu yra naudingas kognityviniams gebėjimams, įskaitant geresnius vyresnio amžiaus suaugusiųjų kognityvinius gebėjimus, verbalinį mąstymą ir atmintį. Smegenims aktyviau veikiant galima išvengti ankstyvos demencijos diagnozės.
Demencija tai yra grupė neurologinių sutrikimų, turinčių įtakos pažintiniams gebėjimams, pavyzdžiui, atminčiai, mąstymui ir bendravimui. Apskaičiuota, kad pasaulyje demencija serga 47 mln. žmonių, o iki 2050 m. šis skaičius turėtų patrigubėti[2].
Nors šiuo metu demencija neišgydoma, yra tam tikrų rizikos veiksnių, kuriuos žmonės gali valdyti, kad sumažintų riziką susirgti šia liga. Tai yra sveika mityba, fizinis aktyvumas, lėtinių ligų, tokių kaip aukštas kraujospūdis ir diabetas, valdymas, vengimas rūkyti ir vartoti per daug alkoholio. Be to, demencijos išsivystymo riziką gali padėti sumažinti ir socialinis aktyvumas bei protinis stimuliavimas, pavyzdžiui, skaitymas, galvosūkių sprendimas ir bendravimas.
Demencija yra sudėtinga ir sunki liga, kuri paveikia ne tik asmenis, bet ir jų šeimas bei slaugytojus. Demencijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo demencijos tipo ir konkretaus žmogaus, tačiau paprastai jie pasireiškia atminties praradimu, bendravimo sunkumais, nuotaikų kaita ir sunkumais atliekant kasdienes užduotis.
Ligai progresuojant, asmenims gali prireikti daugiau pagalbos kasdienėje veikloje, o vėlesnėse stadijose jie gali tapti visiškai priklausomi nuo slaugytojų.
Ligos, neturinčios gydymo, galima būtų išvengti aktyviau mokantis naujų dalykų
Vienas iš didžiausių su demencija susijusių iššūkių yra tai, kad nėra vaistų ar veiksmingų gydymo būdų. Tačiau ankstyva diagnozė ir simptomų valdymas gali padėti demencija sergantiems asmenims kuo ilgiau išlaikyti gyvenimo kokybę ir savarankiškumą. Taip pat yra įvairių intervencinių priemonių, kurios gali padėti valdyti simptomus, įskaitant vaistus, ergoterapiją ir kognityvinį mokymą[3].
Be anksčiau minėtų rizikos veiksnių yra ir genetinių veiksnių, kurie gali padidinti demencijos išsivystymo riziką. Pavyzdžiui, jei kas nors šeimoje sirgo demencija, gali būti didesnė rizika sirgti šia liga ir kitiems tos šeimos atstovams. Kai kurie genai, pavyzdžiui, ApoE genas, taip pat yra susiję su padidėjusia rizika susirgti tam tikromis demencijos rūšimis, pavyzdžiui, Alzheimerio liga. Tačiau svarbu pažymėti, kad genetinis rizikos veiksnys nebūtinai reiškia, kad žmogus susirgs demencija.
Apskritai demencija yra svarbi ir vis didėjanti visuomenės sveikatos problema, reikalaujanti nuolatinių tyrimų ir dėmesio. Nors nėra jokių garantuotų būdų, kurie padėtų išvengti demencijos, yra daugybė veiksmų, kurių galima imtis, kad sumažėtų ligos rizika ir būtų suvaldyti jos simptomai. Išlikdami aktyvūs, socialiai aktyvūs ir protinį aktyvumą skatinantys asmenys gali išsaugoti savo kognityvinę sveikatą ir galbūt sumažinti demencijos išsivystymo riziką.
Interneto pavojus visuomenei nublanksta, kai kalbama apie naudą seneliams ir jų sveikatai
Pasaulyje, kurį vis labiau užvaldo socialinė žiniasklaida, daug kalbama apie tai, kiek laiko kasdien internete praleidžia jaunoji karta. Kalbama ir apie žalą, kurią šis įprotis gali atnešti. Tačiau naujas vyresnio amžiaus žmonių tyrimas rodo, kad reguliarus naudojimasis internetu gali būti naudingas vyresnio amžiaus žmonėms, nes padeda išvengti ilgalaikės demencijos rizikos.
Turimo metu ekspertai tyrė ryšį tarp interneto naudojimo ir demencijos rizikos ilguoju laikotarpiu tarp demencija nesergančių 50 metų ir vyresnių suaugusiųjų. Nustatė, kad reguliariai besinaudojantys internetu patyrė maždaug perpus mažesnę demencijos riziką nei nereguliariai besinaudojantys. Taip teigė Niujorko universiteto Niujorke įsikūrusios Pasaulinės visuomenės sveikatos mokyklos Socialinių ir elgesio mokslų departamento komanda[4].
Tyrėjai buvo nustebinti didelės rizikos ir pripažino, kad nėra iki galo aišku, ar demencija nesergantys pacientai tiesiog dažniau naršo internete, ar naršymas internete iš tikrųjų gali padėti sumažinti demencijos riziką. Vis dėlto, pasak tyrėjų, tyrimo rezultatai rodo, kad, kalbant apie sveikų smegenų palaikymą, interneto naudojimas senatvėje yra svarbus.
Siekdama ištirti, kaip interneto naudojimas gali turėti įtakos demencijos rizikai, tyrimo komanda sutelkė dėmesį į daugiau nei 18 000 suaugusių amerikiečių. Kai 2002 m. buvo pradėtas tyrimas, visi jie buvo 50-65 metų amžiaus. Iš pradžių atlikus psichikos sveikatos vertinimą, vėliau visi dalyviai kas dvejus metus buvo apklausiami, kad būtų galima stebėti naudojimosi internetu įpročius.
Demencijos rizika buvo stebima vykdant tyrimus, kurie truko nuo 8 iki 17 metų
Kiekvieno pokalbio metu visų dalyvių buvo prašoma atsakyti taip arba ne į klausimą apie reguliarų interneto naudojimą. Klausimas apima naudojimąsi internetu, kai jie pasitelkia pasaulinį žiniatinklį siųsdami ir gaudami žinutes į elektroninį paštą ar kitais tikslais, pavyzdžiui, pirkdami, ieškodami informacijos ar rezervuodami keliones.
Daugiau atsakę taip, buvo priskirti nuolatiniams naudotojams. Pagal šį apibrėžimą maždaug du trečdaliai dalyvių tyrimo pradžioje buvo nuolatiniai interneto naudotojai, o šiek tiek daugiau nei trečdalis priskirti nenaudojantiems interneto.
Be to, 2013 m. vyresnio amžiaus dalyvių dalinės imties taip pat buvo paprašyta tiksliai nurodyti, kiek valandų per dieną jie lankosi internete, be kita ko, kad susirašinėtų elektroniniu paštu, bendrautų, sužinotų naujienas ar apsipirktų. Laikas, praleistas žiūrint televizorių ar filmus, nebuvo įtrauktas.
Galiausiai iki tyrimo nutraukimo demencija išsivystė vos 5 % dalyvių. Apie 8 % dalyvių mirė nesusirgę demencija, o daugiau nei 87 % dalyvių išliko protingi. Tyrėjai pripažino, kad maždaug penktadalis dalyvių tyrimo metu pakeitė savo interneto naudojimo įpročius. Tiksliau, apie 13 % tų, kurie iš pradžių buvo priskirti prie nuolatinių vartotojų, per bent vieną iš vėlesnių pokalbių nurodė, kad jie tapo nereguliariais vartotojais[5].
Komanda pažymėjo, kad pokyčiai vyko ir atvirkštine kryptimi: šiek tiek daugiau nei trečdalis iš tų, kurie iš pradžių buvo laikomi nereguliariais naudotojais, per vėlesnius metus bent kartą perėjo prie reguliaraus interneto naudojimo. Vis dėlto didžioji dauguma dalyvių laikui bėgant savo interneto naudojimo įpročių nepakeitė.
Kalbos, mąstymo ir atminties gebėjimų stiprinimas
Sudėjusi pradinius interneto naudojimo įpročius ir demencijos riziką, komanda priėjo prie išvados, kad apie 1,5 proc. nuolatinių interneto naudotojų gresia demencija, o daugiau nei 10 proc. nereguliarių interneto naudotojų gali susirgti demencija, teigiama pranešime. Tyrėjai teigė, kad šie rezultatai išliko net ir atsižvelgus į rasę, etninę kilmę, lytį ir ankstesnį išsilavinimą.
Tačiau pastebimas posūkis išryškėjo, kai komanda ėmėsi analizuoti 2013 m. valandinio naudojimosi duomenis. Tyrėjai pastebėjo, kad tarp šios nedidelės santykinai vyresnio amžiaus vyrų ir moterų grupės susiformavo U formos dinamika, kai vyresnio amžiaus žmonės, kurie niekada nesinaudojo internetu, ir tie, kurie internetu naudojosi nuo 6 iki 8 valandų per dieną, turėjo didesnę riziką susirgti demencija nei jų bendraamžiai, kurių naudojimasis internetu buvo kažkur tarp jų.
Komanda pažymėjo, kad ankstesniuose tyrimuose buvo teigiama, jog pernelyg dažnas naudojimasis internetu galiausiai gali neigiamai paveikti vyresnio amžiaus žmonių demencijos riziką. O šie tyrėjai padarė platesnę išvadą, kad reguliarus naudojimasis internetu gali apsaugoti nuo demencijos, ir spėjo, kad tai gali būti susiję su tuo, kaip įprastas naršymas internete padeda stiprinti kalbos gebėjimus, atmintį ir mąstymo apdorojimo gebėjimus.
Alzheimerio asociacijos vyresnioji mokslinės programos ir informavimo direktorė Claire Sexton teigė, kad šios išvados atitinka mintį, jog kuo daugiau žinome apie Alzheimerio ligos rizikos veiksnius, kuriuos galime pakeisti, tuo geriau. Tai svarbus tyrimas, nes nustatomas potencialiai modifikuojamas veiksnys, galintis turėti įtakos demencijos rizikai. Ji pažymėjo, kad reikės atlikti daugiau tyrimų apie gyvenimo būdo pasirinkimo įtaką demencijos rizikai.
