Vokietijos biudžete gynybai numatyta mažesnė dalis nei buvo tikėtasi
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį pareiškė, kad jo ministerija 2025 m. biudžete gavo „gerokai mažesnį“ finansavimą, nei siekė. Nors buvo planuota maždaug 6,7 mlrd. eurų padidinti metines išlaidas gynybai, dabar teigiama, kad ministerija papildomai gaus tik 1,2 mlrd. eurų[1].
B. Pistorius teigia esantis nusivylęs dėl sprendimo, kuris galimai trukdys kariuomenės pertvarkai.
„Mane tai erzina, nes tai reiškia, kad negaliu atlikti tam tikrų dalykų taip greitai, kaip to reikalauja Zeitenwende ir grėsmės situacija“, – sakė jis.
Zeitenwende buvo Olafo Scholzo 2022 m., netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą, Bundestage pasakyta kalba. Joje kalbama apie „istorinį lūžį“[2].
Savo kalboje Vokietijos kancleris taip pat paskelbė, kad reaguodama į įvykius Ukrainoje, jo vyriausybė panaudos 100 mlrd. eurų fondą, kad gerokai padidintų karines išlaidas, taip pakeisdama iki tol vykdytą atsargią Vokietijos gynybos politiką.
Dėl Rusijos keliamos grėsmės Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius nori stiprinti Bundesvero operacinius pajėgumus. Neseniai jis teigė, kad šalis iki 2029 m. turi būti gerai pasirengusi karui, turi vykdyti atgrasymą, kad užkirstų kelią blogiausiam scenarijui. Vokietijos gynybos ministerija planuoja gerokai sustiprinti Bundesvero rezervą, kad jame būtų iki 60 000 vyrų ir moterų, taip pat, rengiasi atnaujinti ginkluotę.
O pagal praėjusį penktadienį sudarytą biudžeto susitarimą, Vokietijos koalicinė vyriausybė sutiko, kad Vokietijos išlaidos gynybai ir toliau viršytų NATO nustatytą 2 % bendrojo vidaus produkto tikslą.
Apytikriais skaičiavimais , vyriausybė turės padidinti metinį gynybos biudžetą nuo 52 mlrd. eurų 2024 m. iki 80 mlrd. eurų, kad ir toliau atitiktų NATO nustatytą 2 % BVP gynybos išlaidų tikslą.
Nors kancleris O. Scholzas penktadienį pažadėjo įvykdyti šį reikalavimą, neaišku, ar iki to laiko jis dar eis savo pareigas. Prieš kitais metais vyksiančius nacionalinius rinkimus jo partija visuomenės nuomonės apklausose atsilieka nuo CDU/CSU.
Ekspertai kritikuoja sprendimą ir teigia, kad jis nepakankamas Rusijos grėsmei atremti
Vokietijos koalicijos partijų pasiektą susitarimą dėl biudžeto jau kritikavo įvairių sričių ekspertai ir politikai, kurie apgailestavo, kad nedaug padidintos išlaidos gynybai yra nepakankamos Rusijos sukeltai grėsmei atremti.
Dešimtmečius mažinusi gynybos biudžetą, Vokietija, po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, dabar aktyviai atkuria savo gynybinius pajėgumus. Šalies gynybos biudžetas šiemet didės 1,2 mlrd. eurų, bet vis dėlto, ekspertams tai jokio teigiamo įspūdžio nedaro.
„Tai jokiu būdu neatitiktų dabartinio grėsmės lygio ir, žinoma, Vokietijos atsakomybės pasaulyje“, – sako Andre Wustneris, „Bundeswehrverband“, asociacijos, vienijančios daugiau kaip 200 000 ginkluotųjų pajėgų narių, įskaitant aktyvius karius, pirmininkas[3].
„Ši suma neatitinka net infliacijos korekcijos. Atsižvelgiant į tai, kas dabar svarbu, būtent atgrasymas nuo Putino ir Rusijos Federacijos, tai, žinoma, labai bloga žinia“, – teigia Florianas Hahnas, centro dešiniųjų CDU/CSU, didžiausios opozicinės frakcijos parlamente, parlamento narys.
Vis dėlto, finansų ministras Christianas Lindneris sakė, kad gynybos ministras dabar jau gauna daugiau pinigų nei buvo numatyta ankstesniame biudžete, nors ir mažiau, nei viešai reikalavo, o tai esą yra įprasta biudžeto procedūra.
Vokietijos biudžeto dalybos, NATO susitikimo išvakarėse
Vokietijoje diskusijos dėl finansų, skiriamų šalies gynybai, vyksta dabar, kai Amerikoje, Vašingtone prasideda NATO viršūnių susitikimas. Jo metu viena iš esminių temų ir vėl bus šalių-narių įsipareigojimas didinti savo gynybos galimybes.
Europos galingosios valstybės jau kuris laikas yra spaudžiamos parodyti savo ryžtą ir padidinti išlaidas gynybai. Estija, Lietuva ir kitos su Rusija besiribojančios šalys ragina padidinti NATO tikslą iki 2,5 %, o kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija, jau dabar skiria 4 % ir planuoja skirti daugiau.
Svarbu ir tai, kad šiais metais aukščiausiojo lygio NATO susitikimas rengiamas prieš lapkričio mėnesį vyksiančius JAV prezidento rinkimus, kuriuose gali triumfuoti Donaldas Trumpas.
Per savo pirmąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO sąjungininkes, kad jos nepakankamai skiria lėšų gynybai, o per rinkimų kampaniją jis siūlė nesiųsti JAV karių padėti Aljanso narėms, kurios neskiria pakankamai savo lėšų gynybai[4].
Oficialus NATO tikslas yra kad kiekviena šalis kasmet gynybai skirtų mažiausiai 2 % savo BVP.
Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius neseniai sakė:
„Galiu pasakyti už Vokietiją, kad mes darome savo namų darbus“, – teigė jis, pridūręs, kad Vokietija šiais metais esą pirmą kartą per dešimtmečius pasieks 2 % tikslą, o didelė dalis europiečių NATO sąjungininkų taip pat nori pasiekti ir pasieks šį tikslą.
Lietuvos išlaidos gynybai šiemet jau pasiekė 3 % BVP. Anksčiau skelbta, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys Vašingtone liepos 9–11 dienomis vyksiančiame NATO viršūnių susitikime nori pradėti diskusiją dėl valstybių įsipareigojimo skirti gynybai nuo 2,5 proc. BVP[5].
