Susitikimo metu dalyviai surengs dvi darbo sesijas
Vašingtone vyksta tradicinis Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO) dalyvaujančių šalių viršūnių susitikimas. Aukščiausiojo lygio susitikimas vyks liepos 9–11 dienomis. Renginys sutampa su 75-osiomis aljanso metinėmis, o pagrindinė tema – „Ukraina ir transatlantinis saugumas“.[1]
Aukščiausiojo lygio susitikime dalyvauja 32 bloko valstybių narių vadovai. Tai bus pirmasis aukščiausiojo lygio susitikimas Švedijai ir antrasis Suomijai, kuri prisijungė prie aljanso reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 2022 metų vasarį.
Tradiciškai renginyje laukiami blokui nepriklausančių valstybių atstovai: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, taip pat Sakartvelo, Armėnijos, Azerbaidžano, Moldovos, Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos atstovai.
Pirmoje sesijoje bus kalbama apie aljanso kovinį pasirengimą bet kokios grėsmės atveju. Prieš metus buvo susitarta dėl didelio masto gynybos planų, ko NATO nedarė daugiau nei 30 metų. Pasak „Reuters“, tikslas yra gintis nuo Rusijos, kam aljansui reikia 35-50 papildomų kovinių brigadų , taip pat oro gynybos stiprinimas.
Antroji sesija bus skirta Kinijai, kurios didėjanti įtaka kelia ypatingą susirūpinimą Jungtinėms Valstijoms. Be dviejų sesijų, forume vyks daug susijusių renginių, įskaitant dvišalius politikų susitikimus.
„Viršūnių susitikime Vašingtone dar kartą pademonstruosime NATO vienybę ir jėgą – remdami Ukrainą ir visų mūsų žmonių bei vertybių saugumą“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuriam šis susitikimas bus paskutinis. [2]
Spalį jį turėtų pakeisti buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Riūtė (Mark Rutte).
Ukrainos vektorius vis dar išlieka svarbus
Kaip ir tikėtasi, didelė renginio dalis bus skirta NATO paramos Ukrainai, ypač karinei, tęsimo aptarimui. Susitikimo metu šalys gali paskelbti apie naują ginklų tiekimą ir finansavimą – jau pasiektas susitarimas dėl 40 mlrd. JAV dolerių per metus skyrimo – gilinant bendradarbiavimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo srityje. Ukrainos karių mokymą ir aprūpinimą prižiūrės naujoji aljanso vadovybė Vokietijoje. Be to, planuojama sustiprinti bloko koordinavimo vaidmenį perduodant ginklus ir šaudmenis į Kijevą.[3]
Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, Ukraina iš susitikimo tikisi sprendimų, kaip sustiprinti respublikos gynybos pajėgumus, įskaitant oro gynybos srityje, ir reikšmingų žingsnių šalies narystės aljanse naudai. V. Zelenskis interviu „Bloomberg TV“ teigė, kad nori sulaukti kažko panašaus į kvietimą į bloką.
Ukraina pastaruosius kelerius metus iš tikrųjų reikalavo, kad NATO priimtų ją į savo gretas. Pernai per aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje šalys negalėjo įvardinti aiškaus Kijevo įstojimo į bloką termino, kuo nebuvo patenkintas skandalą viešoje erdvėje sukėlęs V. Zelenskis. Nepaisant to, organizacijos pozicija, matyt, nesikeis.
Viršūnių susitikimo išvakarėse Baltieji rūmai pažymėjo, kad Ukrainos įtraukimas į NATO reikalauja aljanso narių politinės valios, kurios šiuo metu trūksta. O Lenkijos prezidentas Andžėjus Dūda (Andrzej Duda) pripažino, kad bloke nėra vienybės Kijevo priėmimo klausimu.
„Tokie sprendimai turi būti priimti tam, kad Ukrainos kelias į NATO būtų negrįžtamas, kad Ukraina būtų šalis, kuri po visų aljanso žingsnių savarankiškai apsisprendė, ar nori įstoti į NATO pagal šalies visuomenės norą“, – pabrėžė Lenkijos lyderis.
Susitikimą pasitiko neigiamas bendras fonas
Aljansas artėja prie jubiliejinio aukščiausiojo lygio susitikimo dviprasmiškoje būsenoje. Kaip rašė „The Washington Post“, dalyvaujančių valstybių lyderiai renkasi Vašingtone tuo metu, kai Vakaruose tvyro didžiulė nežinomybė.[4]
„Jame dalyvaujantys valstybių vadovai sieks pademonstruoti savo kolektyvinį ryžtą ir stiprybę. Tačiau diskusijose tvyro aiškus pažeidžiamumo ir nerimo jausmas, kurį sukelia populistinių, kraštutinių dešiniųjų grupių iškilimas visame pasaulyje“, – sakoma straipsnyje
Problemos pastebimos tarp pagrindinių bloko šalių lyderių. Pirmiausia, susitikimą rengiantis Jungtinių Valstijų prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) susidūrė su mažėjančiu populiarumu ir spekuliacijomis apie savo neveiksnumą. Be to, jo paties Demokratų partija ir jos rėmėjai teigia, kad politikas turėtų atsisakyti planų lapkritį būti perrinktas. Dž. Baideno varžovas, buvęs Amerikos lyderis Donaldas Trampas (Donald Trump), priešingai, populiarėja.
Populistinis respublikonas savo prezidentavimo metu ne kartą išsakė nelojalumą NATO ir Europai, grasindamas palikti aljansą dėl visų narių nenoro išleisti 2 proc. BVP gynybai. Vakarų žiniasklaidoje D. Trampo sugrįžimo į valdžią grėsmė laikoma gana realia, ir jie neatmeta galimybės sumažinti JAV įsipareigojimus organizacijos nariams. Laikraštis „Politico“ netgi užsiminė, kad politikas galėtų užverti Ukrainos kelią į aljansą, kad išspręstų konfliktą su Rusija.[5]
Žibalo į ugnį pila krizė Vokietijos ir Prancūzijos vadovybėje, kuri prasidėjo po vasarą įvykusių Europos Parlamento (EP) rinkimų. Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) ir valdančioji koalicija pralaimėjo balsavimą opoziciniam CDU/CSU aljansui ir kraštutiniams dešiniesiems iš „Alternatyva Vokietijai“. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir jo „Renesanso“ partija rinkimuose į Europos Parlamentą pralaimėjo kraštutinių dešiniųjų „Nacionaliniam susivienijimui“, o vėliau per išankstinį balsavimą parlamente pralaimėjo kairiojo sparno „Naujojo liaudies fronto“ aljansui.
Tradicinį bandymą parodyti NATO vienybę visų iššūkių akivaizdoje gadina ir visiško aljanso šalių koordinavimo stoka. Pavyzdžiui Ankara ir Budapeštas atvirai didina bendradarbiavimą su Maskva ir Pekinu — tiesioginiai bloko priešininkai. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas prieš viršūnių susitikimą Vašingtone lankėsi Rusijoje ir Kinijoje, taikos palaikymo pastangoms išspręsti konfliktą Ukrainoje, kurio aljansas nepalaikė ir pažadėjo aptarti viršūnių susitikime. Oficialiai blokas žada padėti Kijevui iki „pergalės“ ir nereikalauti dialogo su Maskva, kad būtų rastas diplomatinis sprendimas.
Staigių judesių reikėtų vengti, tačiau Lietuvos valdžia vėl „imasi lyderystės“
Rusijos klausimas NATO susitikimuose pastaraisiais metais buvo keliamas daugiausia neigiamai, taip pat ir diskutuojant apie Ukrainos krizę. Toną artėjančiam viršūnių susitikimui šiuo klausimu uždavė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis: jis apkaltino Maskvą pasveikinus Šiaurės Atlanto aljanso valstybių narių vadovų susitikimą raketų ataka, kaip tyčia, surengta prieš pat aljanso viršūnių susitikimą ir esą sąmoningai nukreipta prieš civilinius taikinius Ukrainoje.
„Tarsi reikia kažkokio paaiškinimo, kodėl Ukraina turėtų gauti visą įmanomą paramą dabar ir realias saugumo garantijas ateityje“, – apibendrino Lietuvos diplomatas.[6]
