Suprasti akimirksniu
  • Duomenys apie narkotikų vartojimą renkami, o ką su jais daryti – nenuspręsta
  • Nauja narkotikų epidemija švietimo įstaigose
  • „Planet Youth“ programoje vadovaujamasi islandišku modeliu
  • Daugiau nei pusė sostinės moksleivių bent kartą „traukė“ el. cigaretės dūmą
  • Į prevencijos procesus įsitraukė ir VRM bei policija
  • Mokytojai nekompetentingi atpažinti įvairių formų narkotikus
Šaltiniai
Mokykla
Narkotikai labiau paplitę prestižinėse mokyklose. Nguyen Khanh Ly/Unsplash nuotrauka

Duomenys apie narkotikų vartojimą renkami, o ką su jais daryti – nenuspręsta

Sostinė susiduria su rimtomis nepilnamečių vartojimo problemomis. Įsigyti narkotikus galima populiarioje platformoje „Telegram“, o į pirkėjo amžių nesigilinantys pardavėjai už papildomą mokestį juos pasiruošę pristatyti tiesiai „į vietą“. Tuo tarpu sostinės mokyklose įsisiautėjant narkotikų epidemijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, o taip pat ir Narkotikų kontrolės komisijos narys Aleksandras Nemunaitis atkreipė dėmesį, kad jau kurį laiką komisija nesiima jokių realių veiksmų ir tik atlikinėja apklausas, su kurių rezultatais nežino, ką daryti.

Antrasis Narkotikų kontrolės komisijos posėdis, o rezultatų – jokių. Tokį niūrų vertinimą pateikęs A. Nemunaitis rėžė – nors Vilniaus miesto savivaldybė jau kelis metus vykdo neva islandų patirtimi paremtą programą „Planet Youth“, kol kas tik vykdomos apklausos ir ruošiamos ataskaitos, nors ką daryti su surinktais duomenimis taip pat iki šiol nėra aišku.

„Įdomus faktas, kad toli gražu ne visos Vilniaus mokyklos sutinka net, kad jų mokyklų 10-okai pildytų ataskaitas. Juk išaiškėjus, kad mokykloje egzistuoja narkotikų problema, mokykla taps neprestižine.

Mokyklų direktoriai slepia realią padėtį. Naudojasi ir tuo, kad nuo 2009 pagal pasiketusį įstatymą nebeprivalu pranešti VMS apie įtarimus vartojant narkotikus arba faktus, kad taip buvo“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Nemunaitis.

Pajudinus ledus Narkotikų kontrolės komisija esą pritarė A. Nemunaičio išsakytai pastabai dėl kovos prieš narkotikų vartojimą plano būtinumo Vilniuje. Tam tikslui esą nuspręsta sukurti darbo grupę.

Narkotikų vartojimo problema sostinėje sprendžiama tik duomenų rinkimu. Aleksandro Nemunaičio/feisbuko paskyros ekrano nuotrauka
Narkotikų vartojimo problema sostinėje sprendžiama tik duomenų rinkimu. Aleksandro Nemunaičio/feisbuko paskyros ekrano nuotrauka

Nauja narkotikų epidemija švietimo įstaigose

Dienraštis „15min“ atliko tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad Lietuvoje nepilnamečiams asmenims įsigyti narkotinių medžiagų yra taip paprasta kaip ir įsigyti energetinio gėrimo parduotuvėje.

O tuo tarpu narkotikų pardavėjai pripažino, kad papildomai į tarp nepilnamečių itin populiarų į el. cigaretes pilamą skystį „smile“ pila dar ir ketamino, fentanilio bei morfijaus. Tam, kad nepilnamečiai nebūtų susekti perkantys narkotines medžiagas, už jas atsiskaito kriptovaliutomis.

Atliekamo tyrimo metu paaiškėjo, kad narkotikų prekeiviai dažnai naudojasi platforma „Telegram“, į pirkėjo amžių nesigilina ir už 5 eurus yra pasiruošę įsigytas medžiagas pristatyti į bet kurią Vilniaus vietą.

Vis daugiau nepilnamečių vartoja narkotines medžiagas. Colin Davis/Unsplash nuotrauka
Vis daugiau nepilnamečių vartoja narkotines medžiagas. Colin Davis/Unsplash nuotrauka

„Planet Youth“ programoje vadovaujamasi islandišku modeliu

Vilniaus miesto savivaldybė sutiko, kad sostinėje siekiant kovoti su narkotikų vartojimu būtų taikomi penki pagrindiniai islandiško prevencijos modelio principai. Jie atrodo štai taip[1]:

  1. Taikyti pirminę prevenciją, skirtą pagerinti socialinę aplinką.
  2. Akcentuoti bendruomenės veiksmus ir įtraukti valstybines mokyklas į natūralų bendruomenės ratą, siekiant apsaugoti vaikų ir paauglių sveikatą, mokymąsi ir sėkmę gyvenime.
  3. Įtraukti ir įgalinti bendruomenės narius priimti praktinius sprendimus, naudojantis vietos, aukštos kokybės, prieinamais duomenimis ir diagnostika.
  4. Įtraukti tyrėjus, politikos kūrėjus, vykdytojus ir bendruomenės narius į vieningą komandą, kurios užduotis yra spręsti sudėtingas ir realias gyvenimo problemas.
  5. Pritaikyti sprendimo apimtį, atitinkantį problemos mastą, įskaitant ilgalaikes intervencijas ir pastangas telkti tinkamus bendruomenės išteklius.

Daugiau nei pusė sostinės moksleivių bent kartą „traukė“ el. cigaretės dūmą

Apklausos, vykdytos 2022 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais, rezultatai glumina – 15-16 metų jaunuoliams jau nesvetimos ne tik įvairių rūšių cigaretės, alkoholis, bet ir kanapių vartojimas.

32% apklausos dalyvių nurodė pirmą kartą paragavę alkoholio būdami vos 13-os ar net jaunesni. 12% jų buvo apsvaigę nuo alkoholio per pastarąsias 30 dienų. 11% alkoholinius gėrimus vartojo savo namuose, o 9% alkoholinių gėrimų gavo iš savo tėvų.

Rezultatai dar labiau negailestingi prakalbus apie rūkymą – daugiau nei pusė (54%) moksleivių bent kartą gyvenime nurodė rūkę el. cigaretes ir net 29% jas rūkė per pastarąsias 30 dienų.

Įprastų cigarečių bent kartą gyvenime „paragavo“ 42% 10-tokų, o 5% jas rūko kasdien.

Liūdni rezultatai ir kalbant apie kanapių vartojimą – jų bent kartą savo gyvenime pabandė 15% mokinių, o 5% jas vartojo per pastarąsias 30 dienų.

Nurodoma, kad Vilniaus mieste rengtoje apklausoje savo noru dalyvavo 10-tų (II gimnazijos) klasių moksleiviai 55 mokyklose, 21 Vilniaus seniūnijoje.

Nepilnamečiams rūkymas nėra naujiena. Vaporesso/Unsplash nuotrauka
Nepilnamečiams rūkymas nėra naujiena. Vaporesso/Unsplash nuotrauka

Į prevencijos procesus įsitraukė ir VRM bei policija

Reaguodama į skaudžią realybę, kad nepilnamečiai asmenys mokyklose ne tik mokosi, bet ir vartoja, Vidaus reikalų ministerija (VRM) kartu su Lietuvos policija nusprendė imtis priemonių. Tam tikslui bus kuriama informacinė prevencinė priemonė pasitelkus žymius Lietuvoje veikėjus[2].

Ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad keičiasi ir šiuolaikiniai narkotikų keliai, mat dabar narkotikai platinami internetu, o į vis išradingesnes narkotikų ir psichotropinių medžiagų platinimo schemas įtraukiami ir patys vaikai.

„Policijos duomenimis, 2022 m. registruota 150 nepilnamečių, įtariamų padarius nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, per 8 šių metų mėnesius registruoti 75 tokie atvejai.“ – nurodo VRM.

Ministerija pabrėžia, kad projektas būtų įgyvendinamas pasirinktose Vilniaus miesto, Alytaus miesto ir Klaipėdos rajono mokyklose bandomąjį projektą paleidžiant jau nuo spalio mėnesio.

Mokytojai nekompetentingi atpažinti įvairių formų narkotikus

Apie narkotikų problemą šalies mokyklose kalbama jau seniai ir vieša paslaptis, kad daugiausiai juos vartoja prestižinėse mokyklose besimokantys mokiniai. Tam dar gegužės mėnesį pritarė ir sostinės Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius ir pridūrė, kad kai kurių mokyklų sutartyse, kurias pasirašo tėvai, nurodoma, kad pedagogai turėtų teisę atlikti mokinių daiktų kratą[3].

Tačiau problema ta, kad tie patys pedagogai neturi kompetencijų nustatyti, kuris rastas daiktas jau yra „blogas“, mat narkotinės medžiagos gali būti ir tušinuko formos, ir net atrodyti kaip lipdukai.

R. Komičius įsitikinęs, kad kalbant apie narkotikų vartojimą mokyklose jokios prevencinės priemonės kaip antai paskaitos ar plakatai – nebeveiksmingi. Norint su tuo kovoti esą jau reikia, kad pati mokykla būtų stipri, o specialistai, atvykę vaikus „šviesti“ būtų savo srities profesionalai, o ne mėgėjai.