Dabartinė LRT vadovė M. Garbačiauskaitė-Budrienė generalinio direktoriaus konkurse patyrė fiasko
Įvykus konkursui į mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomo nacionalinio transliuotojo (LRT) generalinio direktoriaus postą, paaiškėjo, kad ne tik nėra kam pakeisti dabartinės šios įstaigos vadovės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės, bet ir tai, kad galima suabejoti ir tuo, ar M. Garbačiauskaitė-Budrienė yra tinkama eiti šias pareigas, mat naujai paskelbtame konkurse ji patyrė tikrą fiasko – nesurinko reikiamo tarybos narių pasitikėjimo balų skaičiaus. Atsižvelgdama į tokį potencialių vadovų štilį LRT taryba nusprendė atranką skelbti iš naujo, o viešojoje erdvėje jau girdimi raginimai M. Garbačiauskaitei-Budrienei pasielgti garbingai ir pačiai atsistatydinti.
Iš konkurse į LRT direktoriaus pareigas dalyvavusių šešių kandidatų nei vienas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus. Tam, kad vadovas būtų išrinktas, reikalinga surinkti mažiausiai 7 iš 12 LRT tarybos narių balsų[1].
Dienraščio „Lrytas.lt“ duomenimis, po šešis tarybos balsus pavyko pelnyti dviem kandidatams: M. Garbačiauskaitei-Budrienei ir komunikacijos agentūros „Adverum“ vykdomajam direktoriui Aisčiui Zabarauskui. Tačiau net ir surinkę daugiausiai palaikymo iš visų kandidatų, jie neperšoko reikalingos 7 balsų kartelės.
LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka teigė, kad prireikė net antrojo rinkimų turo, tačiau ir jis nepadėjo išsiaiškinti, kas nuo šiol užims naujo LRT generalinio direktoriaus pareigas[2]. Todėl, kol bus perrinktas naujas vadovas, pareigas laikinai eis kadenciją baigianti ir perrinkimo siekianti M. Garbačiauskaitė-Budrienė, kuri savo darbą LRT generalinės direktorės pareigose pradėjo 2018 m. balandžio 4 dieną.
LRT generalinis direktorius yra renkamas penkeriems metams.
Kitas LRT tarybos posėdis turėtų įvykti balandžio mėnesį, kada ir bus skelbiamas naujas konkursas.
Viešai apie savo dalyvavimą konkurse dėl generalinio direktoriaus kėdės patvirtino dabartinė LRT vadovė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, „Adverum“ vykdomasis direktorius Aistis Zabarauskas, Vilniaus universiteto dėstytojas Mantas Martišius.
Apie kai kuriuos kandidatus naujienų agentūrai BNS patvirtino anoniminiai šaltiniai: buvusį LRT direktorių, dabartinį „Lietuvos ryto“ televizijos vadovą Audrių Siaurusevičių, buvusią TV3 vadovę Vilmą Marciulevičiūtę ir „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovą Gintarą Plytniką.
Dėl nesurinkto pasitikėjimo ragina atsistatydinti
Į dabartinės LRT vadovės patirtą nesėkmę sureagavusi parlamentarė Agnė Širinskienė kirto, kad šiuo atveju M. Garbačiauskaitei-Budrienei būtų geriausia savo pareigas palikti.
„Bent kažkiek savigarbos turintis vadovas po tokio fiasko per rinkimus pats pasitrauktų ir eitų ieškoti kitų, mažiau sudėtingų ir jam pagal jėgas darbų, nes dirbti su tokiu LRT tarybos nepasitikėjimu dar vieną kadenciją vargu ar normaliam vadovui būtų priimtina. Žinoma, į žurnalistų mobinimo sūkurį įsisukusi LRT direktorė taip nepadarys. Ir toliau džiaugsis valdančiųjų gynimu bei advokatavimu, taip galutinai su jais susitapatindama“, – savo feisbuko paskyroje rėžė politikė.
Kiek iš kitos pusės į šią situaciją pažvelgė advokatas, prof. Ignas Vėgėlė. Anot jo, įvykęs balsavimas, kurio metu M. Garbačiauskaitė-Budrienė pelnė 6 balsus iš LRT tarybos, parodė, kad net pusė jos narių palaiko mobingą ir „sovietinius aptarimus darbuotojų kolektyvuose“.
Nesitikėjo, kad tarp LRT tarybos narių bus drąsių žmonių, vertinančių vadovui keliamus reikalavimus
Europos humanitarinio universiteto lektorius, KTU politikos mokslų doktorantas Vytautas Valentinavičius savo feisbuko paskyroje rėžė, kad šie LRT vadovo rinkimai parodė, jog tarp nacionalinio transliuotojo tarybos narių yra tokių, kurie vertina LRT vadovui keliamus reikalavimus.
Tarp tokių reikalavimų jis įvardino nešališkumą ir objektyvumą, skaidrumą ir atskaitomybę (turint omenyje, kad daugiau nei 800 sutarčių, sudarytų neskelbiamos apklausos būdu, nėra toleruotina), etikos laikymąsi ir pagarbą kitoms žiniasklaidos priemonėms, LRT įtvirtintų institutų nepriklausomumo užtikrinimas, turint omenyje LRT Etikos kontrolierių, kuris turi būti nepriklausomas ir, be kita ko, tokias svarbias vertybes kaip atvirumą ir nepriklausomumą.
Vietoje rimtų darbų imasi mobingo prieš universiteto dėstytojus
O dėl ko M. Garbačiauskaitė-Budrienė patyrė tokį fiasko, belieka svarstyti, bet priežastys kaip ir akivaizdžios. Tačiau tai nepaneigia galimai nepakankamų dabartinės vadovės kompetencijų, kai ši, užuot sprendusi rimtas visuomenės pasitikėjimo problemas, susijusias su nacionaliniu transliuotoju, laisvu nuo darbo metu imasi mobingo prieš Vilniaus universiteto (VU) profesorę Jolantą Mažylę, dėdama visas pastangas, kad ši paliktų savo darbo vietą.
Galbūt M. Garbačiauskaitei-Budrienei nustojus persekioti kitaip manančius dėstytojus, šiai liktų daugiau laiko LRT problemoms spręsti, o tai natūraliai suteiktų ir daugiau pasitikėjimo ja?
Tik svarbu priminti, kad pastaroji pasitikėjimą praranda jau ne tik LRT taryboje, bet ir už jos ribų – štai Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) pripažino, kad Žurnalistikos bakalauro programos komiteto ir atskirų jos narių elgesys prof. J. Mažylės adresu buvo netinkamas.
Regėdamas neteisybę nuo balsavimo dėl minimos dėstytojos atvejo perdavimo svarstyti Vilniaus universiteto Centrinei akademinės etikos komisijai, nusišalino ir VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro komiteto vadovas doc. dr. A. Gudauskas.
Nemano dariusi spaudimą ir nesigaili kėlusi tokius klausimus komitete
Pati M. Garbačiauskaitė-Budrienė po kilusio ažiotažo teigė, kad buvo šlykščiai apkaltinta mobingu už tai, kad neva kartu su kitais kolegomis, įskaitant dėstytojus ir studentus, sausio 31 d. nutarė kreiptis į Universiteto etikos komisiją, kad būtų įvertintas prof. J. Mažylės elgesys ir išsakyti teiginiai.
Anot jos, niekas profesorės nei teisė, nei dergė – buvo tik paprašyta įvertinti faktą, kad J. Mažylė savo raiškai pasirinkusi kanalą „OpTV“, kuriame, pasak LRT vadovės, skleidžiama dezinformacija, antivalstybiniai Kremliaus naratyvai, menkinama valstybė ir jos institucijos, o šiame kanale neva lankosi veikėjai iš Algirdo Paleckio kompanijos.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė patikino sulaukusi ir kolegų iš VU palaikymo, su kuriais kartu nutarė, kad vien faktas, kad bendru sutarimu studijų programų komitete buvo svarstoma kreiptis į Vilniaus universiteto centrinės akademinės etikos komisiją, negali būti vertintinas kaip mobingas, mat draudimas tą daryti būtų traktuojamas kaip akademinės laisvės suvaržymas.
Pasak jos, Komunikacijos fakulteto vadovybė esą geranoriškai atsižvelgusi į visus prof. J. Mažylės prašymus, o posėdžių įrašai buvo daryti tik protokolui ir buvo suteikti J. Mažylei pačiai prašant susipažinti su jų turiniu. Todėl jų viešinimas ir platinimas yra neteisėti.
Pabaigoje M. Garbačiauskaitė-Budrienė pridėjo nesigailinti kėlusi šiuos klausimus, o jai taip pat esą nėra vienodai, kokius žurnalistus rengia VU.
