Benkunskas: į nacionalinį stadioną automobiliu geriau nevykti
Sostinė imasi pasiruošimo darbų aplink būsimą Nacionalinį stadioną – planuojama sutvarkyti aplinkinius kelius, įrengti Mamuto parką bei pastatyti pėsčiųjų viadukus. Šiems projektams ketinama skirti dešimtis milijonų eurų.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad stadionas bus miestietiško tipo objektas, prie kurio gyventojai turėtų atvykti viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiais, o ne automobiliais[1].
Nors komplekse numatyta apie 500 vietų automobiliams, o netoliese esančiame „Akropolio“ prekybos centre – dar 2 500 vietų, tai vis tiek neužtikrins galimybės visiems atvykstantiems pasistatyti automobilį.
Meras atmeta kalbas, kad stadiono atidarymas Šeškinėje lems transporto kamščius – anot jo, tokie teiginiai yra „spekuliacijos arba bandymai sutirštinti spalvas“.
Nemunaitis pateikė „vertimą“: stadionas bus skirtas tik sostinės gyventojams?
Į tokius Vilniaus mero V. Benkunsko pasisakymus apie planuojamas įrengti vietas automobiliams greta nacionalinio stadiono, sureagavo ir Vilniaus savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis. Jis paantrino, kad Šeškinės stadionas esą turės vos 400-500 automobilių parkavimo vietų[2].
Nors politikas sutiko, jog kai kuriuose Europos miestuose stadionai statomi miesto centruose ir žmonės atvyksta viešuoju transportu, visgi pabrėžė, kad šiuo atveju toks sprendimas pavers objektą Vilniaus, o ne nacionaliniu stadionu.
„Kodėl? Todėl, kad didesnė dalis šalies žmonių, atvažiuojantys iš regionų, tiesiog neturės kur statyti automobilio. Net jei jie ir norėtų dalyvauti varžybose ar renginiuose – tai bus sudėtinga. Tai natūraliai ribos stadiono auditoriją ir mažins jo „nacionalinį“ potencialą.“ – rašė A. Nemunaitis.
Jis priminė, kad Vilniaus miesto savivaldybė infrastruktūrai aplink stadioną planuoja skirti 35 mln. eurų, o dar 10 mln. – Mamuto parko sutvarkymui, todėl, anot autoriaus, buvo galima numatyti ir daugiaaukščio parkingo statybą, pavyzdžiui, iš Geležinio Vilko gatvės pusės.
„Tai nebūtų išsprendę visų problemų, bet būtų buvęs racionalus žingsnis į priekį.“ – pridūrė A. Nemunaitis.
Po kritikos dėl parkingo – vilniečių atsakas: „tegul pagaliau pabaigia tą stadioną“
Tačiau tokiai A. Nemunaičio pozicijai pritarė ne visi sostinės gyventojai. Kai kurie teiravosi, ar šis žinantis, kokia praktika yra taikoma Kaune esančiame Dariaus ir Girėno stadione ir pridūrė, kad gal jau „reikėtų leisti žmonėms pabaigti šį 30 metų trunkantį darbą“.
Kitas internautas taip pat pritarė, kad sprendimai šiai situacijai visgi yra – automobilį statytis toliau nuo stadiono, savivaldybei organizuoti nemokamus arba už simbolinę kainą vietoje kursuojančius autobusus.
„Nes aikštelė nieko neišspręstų, o tik sukurtų milžinišką problemą dėl kamščių. Tada reikėtų ne tik aikštelės bet ir papildomų sprendimų suvaldyt srautus. Apskirtai tokių 10k+ talpinančių statinių turbūt nelabai kas stato taip miesto viduryje, na bet pas mus visi išlepę, jei pastatysi miesto pakraštyje – niekas neis“, – savo pozicija dalinosi gyventojas.
„Šiaip tai turėtų būti 0 asmeninio parkingo vietų, kad niekas neturėtų iliuzijų į stadioną atvažiuoti automobiliu ir todėl sprendimas veiktų. Nes tokie „pusiau lupti“ sprendimai netinka niekam. O parkingo aplink tikrai yra („Ozas“, „Akropolis“), todėl tas kriterijus „nacionalinio“ statuso tikrai neturėtų lemti.“ – teigė dar vienas internautas.
Stadiono statybos įsibėgėja: čia tilps 18 tūkst. sirgalių ir įsikurs darželis
Vilniuje sparčiai kyla Nacionalinis stadionas ir daugiafunkcis kompleksas, kurio statybos, kaip planuojama, bus baigtos 2027 metais. Projektas apima ne tik sporto objektą, bet ir platesnės paskirties infrastruktūrą – šalia stadiono bus įrengtas kultūros ir sporto centras bei 300 vietų darželis[3].
Vienas iš projekto iniciatorių, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis, pabrėžia, kad stadionas bus orientuotas išimtinai į futbolą. Čia nebus bėgimo takelių – tribūnos bus įrengtos vos už kelių metrų nuo aikštės, todėl žiūrovai galės stebėti žaidimą itin arti. Pasak A. Avulio, toks sprendimas atitinka modernių Europos ir pasaulio stadionų standartus, kur svarbiausia – maksimalus artumas tarp žaidėjų ir sirgalių.
Baigus darbus, Nacionalinis stadionas talpins apie 18 tūkst. žiūrovų ir taps didžiausiu šio tipo sporto objektu Baltijos šalyse. Projektas siekia sukurti ne tik sporto areną, bet ir naują miesto traukos centrą, jungiantį sportą, kultūrą bei bendruomeninį gyvenimą.
