Tarptautinė mokytojų diena – su streiko prieskoniais
Spalio 5-ąją minima Tarptautinė mokytojų diena. Lietuvoje tai gilias šaknis turinti diena, kai moksleiviai savo ugdytojams pluoštais neša gėlių puokštes, dalina padėkas ir rodo dėkingumą už sunkų darbą.
Tačiau šiais metais Lietuvoje mokytojų diena pasitinkama kitaip. Džiugias nuotaikas keičia įtampa, o dalis mokytojų, darbinę šventę mini ne švietimo įstaigose, bet protestuojant.
Praėjusį penktadienį šalies mokytojai pradėjo streiką ir iš valdžios, be perstojo kalbančios apie prestižine tapti turinčią mokytojo profesiją, siekia išsireikalauti ne tik didesnio atlyginimo, geresnių darbo sąlygų, bet ir pagarbos.
Tačiau šie reikalavimai, šalies vadovų kol kas tarsi nepasiekia, nes ketvirtadienio rytą mokytojus vėl užgriuvo įprastų sveikinimų iš aukščiausių valstybės vadovų lūpų lavina.
Prezidentas Gitanas Nausėda savajame sveikinime mokytojams padėkojo jiems už jų indėlį ugdant jaunąją kartą. Tiesa, šalies vadovas savo sveikinime vis dėlto akcentavo ir šių dienų aktualijas, pabrėžė, kad kiekvienas pedagogas nusipelno pagarbos ir oraus pragyvenimo.
„Kiekvienas atskirai ir visi kartu Jūs nusipelnote didžiausios pagarbos. Todėl išties apmaudu, kad teisingas ir orus pedagogų atlyginimas, kaip ir ugdymo kokybę užtikrinančios darbo sąlygos, mūsų šalyje iki šiol tebėra rytojaus tikslas, o ne šiandienos realybė“, – sakė prezidentas.
Premjerė Ingrida Šimonytė, sveikindama Lietuvos mokytojus, pabrėžė tvirtai siekianti, kad susitarimas dėl geresnių darbo sąlygų mokytojams būtų pasiektas.
„Nuoširdžiai noriu, kad visi mokytojai turėtų orias darbo sąlygas, jaustų ne proginę, o kasdienę pagarbą. Todėl siekiu ir sieksiu, kad būtų įgyvendintas susitarimas – nes taip susitarėme, nes jo įgyvendinimas jau dabar gerina ir toliau gerins mokytojų atlygį ir darbo sąlygas“, – sakė I. Šimonytė.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savajame sveikinime mokytojams taip pat teigė, kad „norėtųsi, jog švietimo sistemoje neliktų iššūkių“, tačiau pabrėžė, kad dabar „geriausia visiems – politikams, pedagogams, tėvams, visuomenei – palikti aistras ir vadovautis racionaliu protu“.
Mokytojų dienos šį kartą ignoruoti nepavyks
Tačiau mokytojams, regis, galutinai pabodo valdžios pažadai bei tuščios kalbos. Streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas sako, kad problemas spręsti dabar jau reikia ne kalbomis, bet realiais veiksmais.
„Ši Mokytojų diena labai mokytojiška – mokytojai bus dėmesio centre. Natūralu, apie juo šnekame ir šią profesiją šiek tiek paryškiname visuomenės tarpe“, – sako A. Navickas.
LŠDPS pirmininkas teigia, kad anksčiau Mokytojų dienos praeidavo net nepastebėtos, tačiau dabar tikrai reikia atkreipti dėmesį į mokytojų problemas ir jas spręsti, veiksmais įtvirtinti mokytojo profesijos svarbą.
„Labiausiai norėtųsi tikrumo, kad nebeliktų jokio manipuliavimo, apgaulių, melo, kad būtumėme visi tikri, atviri, nuoširdūs. Tada galėtume ir susitarti, pasiekti susitarimų, ir tikrai profesija taptų prestižine“, – teigė A. Navickas.
Švietimo ministras: mokytojų streikas – nuoskaudų ir nuovargio išraiška
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas taip pat sako, kad šių metų Mokytojų diena pasitinkama kitaip. Tačiau jis teigia, kad šių dienų problemas išspręsti gali mokyklų vadovai ar steigėjai, taip pat ir kiti susiję su nacionaliniais sprendimais.
Nors ministras ir sutinka, kad mokytojų darbo sąlygos tikrai nėra lengvos, jis mano, kad šis streikas yra tapęs nuoskaudų ir nuovargio išraiška.
„Šiandieninis streikas – tai ne tik darbo ginčo forma, tai ir susikaupusių ilgalaikių nuoskaudų dėl sisteminių trūkumų ir nuovargio išraiška“, – sako G. Jakštas.
Ministras pabrėžia, kad mokytojų lūkesčių neįmanoma patenkinti greitai, nes esama situacija susidarė ne per vienerius, dvejus ar penkerius metus, o yra kelių dešimtmečių pasekmė.
„Pagal maksimalias valstybės išgales esame suplanavę ir sutarę su keliomis profesinėmis sąjungomis keletą labai svarbių pokyčių: mažiausiai penktadaliu didesni atlyginimai kitąmet, etatų skaičiavimo peržiūrėjimas ir klasių mažinimas, atlyginimų augimo perspektyvos iki 2028 m. numatymas“, – pažymi ministras.
Mokytojai reikalauja didesnių algų ir mažesnio krūvio, valdžia nieko gero nežada
Primename, kad praėjusį penktadienį Lietuvoje prasidėjo švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamas mokytojų streikas. Jį pradėjo 185 ugdymo įstaigos ir apie 3 tūkstančius mokytojų. Protestuojantys mokytojai iš skirtingų šalies miestų ir miestelių taip pat pradėjo žygį pėsčiomis į sostinę.
Streiko išvakarėse švietimo ministerija pasiekė susitarimą su keturiomis profesinėmis sąjungomis dėl jų keliamų reikalavimų. Vis dėlto, susitarti su Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS) nepavyko.
Apie planuojamą streiką LŠDPS pranešė dar rugpjūtį. Tai įvyko iš karto po to, kai valdžia bei pedagogai nesusitarė dėl greitesnio algų kėlimo. Netrukus vyko įspėjamasis streikas, jame dalyvavo 228 švietimo įstaigos ir apie 5 tūkstančius pedagogų.
LŠDPS nori, kad dar šiais metais mokytojų atlyginimai būtų pakelti 20 proc., prašo, kad nuo kitų metų sausio atlyginimai padidėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 proc. Be atlyginimų didinimo, LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su keturiomis profsąjungomis susitarė dėl mokytojų atlyginimams kitais metais skiriamų 343 mln. eurų, kurie suteikia galimybę nuo metų pradžios tiek mokytojams, tiek dėstytojams kelti darbo užmokestį 10 procentų. Antrasis algų kėlimas numatytas tų pačių metų rugsėjo mėnesį.
Taip pat sutarta, kad nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė mokyklos savininkui didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1-4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių.
Ministras G. Jakštas praėjusią savaitę teigė, kad LŠDPS yra vienintelė profsąjunga, kuri nesileidžia į kompromisus. Jis taip pat teigė, kad profsąjungos lūkesčius patenkinti gali būti neįmanoma, nes lėšų mokytojų algoms didinti tiesiog nėra.
„Mano darbas yra suderinti tiek valstybės galimybes, tiek mokytojų poreikius. Jeigu galėčiau prispausdinti pinigų, kiek visi nori – tą ir galėčiau padaryti“, – sakė ministras, pažymėjęs, kad visos valstybės galimybės yra išsemtos.
Tačiau pastebima, kad valdžia kelti atlyginimus ministrams ar Seimo nariams lėšų vis dėlto randa. Neseniai buvo pritarta valstybės tarnybos reformai, kuri pakeis viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką.
Įsigaliojus naujajai tvarkai, Seimo nariams atlyginimai kils dvigubai – alga į rankas didės nuo 2,1 tūkst. iki 3,8 tūkst. eurų. Seimo pirmininko atlyginimas nuo 2902 eurų „į rankas“ taip pat šoktelėjo iki beveik 5,3 tūkst. eurų „į rankas“.
Tokį patį atlygį gauna ir ministras pirmininkas (iki reformos gaudavo 3630 eurų). Ministrų algos pakilo iki 4644 eurų „į rankas“, o ir teisėjams atlyginimai pakilo vidutiniškai 40 proc.
