Tikisi surinkti rekordines papildomas sumas: kitais metais – 248,7 mln. Eur, o 2027 m. – 624,6 mln. Eur
Finansų ministerija neseniai pristatė mokestinių pakeitimų paketą, kurį planuojama įgyvendinti nuo 2026 m. sausio 1 d., jei Seimas jam pritars. Pačios finansų ministerijos tvirtinimu, siūlymai turėtų užtikrinti Valstybės gynybos fondo finansavimą, taip pat esą netgi didinti mokesčių sistemos efektyvumą ir progresyvumą bei papildyti biudžetą. Tačiau viešumoje kyla vis daugiau abejonių – ypač tarp jaunų, verslių žmonių. Socialiniuose tinkluose verda diskusijos: ar šie pakeitimai neskatins talentų ir verslų nutekėjimo iš Lietuvos?
Finansų ministerija teigia, kad mokestiniai pakeitimai leis į biudžetą 2026 m. papildomai surinkti 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų. Valstybės gynybai finansuoti planuojama sukaupti 306 mln. eurų 2026 m. ir 523,6 mln. eurų 2027 m. Siūlymai apima kelias sritis[1]:
- Progresinis pajamų apmokestinimas. Siūloma įvesti didesnį pajamų apmokestinimo progresyvumą. Metinėms pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), t. y. apie 6,9 tūkst. eurų per mėn., būtų taikomas 20 proc. GPM tarifas. Pajamoms nuo 36 iki 60 VDU (6,9–11,5 tūkst. eurų per mėn.) – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU (11,5–23 tūkst. eurų per mėn.) – 32 proc., o virš 120 VDU – 36 proc. Individualios veiklos pajamos taip pat būtų apmokestinamos progresyviai: iki 20 tūkst. eurų per metus – 5 proc. efektyvusis tarifas (su 15 proc. mokesčio kreditu), iki 35 tūkst. eurų – palaipsniui iki 15 proc., o virš 42,5 tūkst. eurų – pagal pagrindinius GPM tarifus. Be to, į GPM būtų įskaičiuojamos visos pajamos, net jei tai būtų paveldėtas turas, parduoti paveldėti NT objektai ar pan.
- Nekilnojamojo turto mokestis. Nuo 2026 m. nekomercinis NT būtų apmokestinamas nuo 40 tūkst. eurų vertės: iki 40 tūkst. eurų – 0 proc., nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų – 0,1 proc., nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst. eurų – 0,5 proc., o virš 600 tūkst. eurų – 1 proc. Taip pat siūloma apmokestinti apleistą NT iki 4 proc. tarifu bei įvesti 0,2 proc. tarifą komerciniam NT, skirtą Gynybos fondui. Be to, NT vertinimas būtų atliekamas kas 3 metus, o deklaracijas automatiškai suformuotų Valstybinė mokesčių inspekcija.
- PVM ir akcizų pokyčiai. Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas knygoms ir neperiodiniams leidiniams būtų sumažintas iki 5 proc., tačiau kitoms prekėms ir paslaugoms jis padidėtų iki 12 proc. Siūloma atsisakyti šildymo PVM lengvatos, tačiau kartu žadama plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą. Taip pat įvedami akcizai saldintiems gėrimams: 7,4 Eur/hl gėrimams su 5–8 g cukraus 100 ml, 21 Eur/hl – virš 8 g cukraus ir energiniams gėrimams, o koncentratams – 105 Eur/hl arba 4,3 Eur/kg. Tai 1 l gėrimo pabrangintų 0,09–0,25 euro, o koncentrato – 1,27 euro už litrą. Šie akcizai per metus sugeneruotų apie 25 mln. eurų.
Jauni verslininkai svarsto trauktis iš Lietuvos
Nors Finansų ministerija teigia, kad siūlymai subalansuoti ir nebus didele našta nei gyventojams, nei verslui, jauni verslininkai ir dalis ekspertų mato visiškai kitokią realybę. Štai verslininkas Erikas Mališauskas, valdantis visiškai skaitmeninį verslą, feisbuke išsakė savo nuogąstavimus[2]:
„Kasmet sumoku šimtus tūkstančių eurų į valstybės biudžetą, ateinančiais metais greičiausiai jau įkopsim ir į šešių nulių zoną. Dabartinė Vyriausybė siūlo mokesčių pakeitimus, kurių rezultate mano sumokami mokesčiai išaugtų daugiau nei dvigubai.“
Jis pabrėžė, kad jo verslas neturi nei ofiso, nei gamybinių patalpų, o visas pajamas gauna iš užsienio, samdydamas tik laisvai samdomus specialistus – dažniausiai lietuvius.
„Iškelti verslą į bet kurią pasaulio vietą man užtruktų lygiai vieną dieną. Iki šiol visus mokesčius mokėjome ir tebemokame Lietuvoje, net paslaugas užsakome išskirtinai iš lietuvių (nors dažnu atveju sutaupytume tą darydami svetur), toks mūsų vertybinis sprendimas. Visgi siūloma mokestinė reforma verčia labai rimtai susimąstyti“, – rašė E. Mališauskas.
Jis perspėjo, kad Lietuva rizikuoja prarasti talentus ir investicijas:
„Priėmus reformą, talentai/verslai/investicijos, o kartu ir pinigai, nutekės svetur, planuotų milijonų į biudžetą surinkti greičiausiai nepavyks, o galiausiai, nepavykus numelžti ‘turtingųjų’, teks dar labiau didinti mokesčius, kad užkamšyti biudžeto skyles.“
Valdžios tikėjimas, kad dvigubai pakėlus mokesčius bus surinkta dvigubai daugiau lėšų – klaidingas
Daugybė internautų dėlioja tokias pačias mintis. Vienas iš komentatorių sakė, kad mokesčių didinimas apskritai kelia abejonių dėl valdžios atsakomybės:
„Su didesniu mokesčių surinkimu turi būti ir įsipareigojimai tuos surinktus pinigus išleisti logiškai bei sąžiningai, ko dabar tragiškai trūksta. Tai, kaip vyriausybė elgiasi ir kokias žinutes siunčia dabar man labai aiškiai sako ‘kai reikės, jus apmokestinsim labiau, bet mes tai čia dirbsim kaip ir dirbom’ – kavutė už 5k, kuras iš 50 skirtingų kortelių ir kitos nesąmonės su nuliu atsakomybės už veiksmus.“
Jis net pasiūlė alternatyvą:
„Įvedam tada geriau naują mokestį (gal net fiksuotam laiko tarpui?), pavadinam jį Gynybos Mokesčiu, darom papildomus 2-5% nuo pajamų ir įsipareigojam, surinktos lėšos bus leidžiamos tik gynybai.“
E. Mališauskas taip pat pabrėžė, kad didesni mokesčiai anaiptol nesuneš didesnių lėšų, apie kurias taip stipriai svajoja politikai:
„Esminė loginė klaida yra galvoti, jog padvigubinus tam tikrus mokesčius surinksime dvigubai daugiau pinigų, kuriuos panaudosime gynybai. Realybė yra tokia: 1. Neaišku, kiek daugiau pinigų bus surinkta (ir kokią ilgalaikę neigiamą įtaką tai padarys) dėl mano išvardintų priežasčių. 2. Gynybos finansavimui galiausiai skiriami vos keli procentai biudžeto. Tai jeigu jau kalbame apie šalies saugumo situacijos gerinimą, tai gal geriau tiesiog įvesti kokį papildomą gynybos mokestį, kur surinkti pinigai 100% bus panaudoti saugumui?“
Šiuolaikiniams verslininkams lengva pabėgti į kitas šalis
Skaitmeninėje eroje, kai verslai gali veikti nuotoliniu būdu, o pajamos uždirbamos iš užsienio, Lietuva tampa vis mažiau patraukli talentingiems ir versliems žmonėms. Tokių verslų savininkai mokesčius iki šiol mokėjo Lietuvoje iš idėjinių paskatų, tačiau didėjanti mokesčių našta gali versti permąstyti šį pasirinkimą.
Jauni verslininkai, startuolių kūrėjai, taip vadinamojo dropshippingo specialistai ar kiti aukštos pridėtinės vertės kūrėjai, dirbantys globalioje rinkoje, gali lengvai perkelti savo veiklą į kitas šalis, tokias kaip Estija, Kipras ar Dubajus, kur mokesčių aplinka palankesnė.
Tad Lietuva, didindama mokesčius, rizikuoja prarasti šiuos talentus, kurie pritraukia milijonus užsienio investicijų ir kuria darbo vietas. Kaip pastebi ekspertai, siūloma reforma gali tapti paskutiniu lašu, privertusiu juos palikti Lietuvą.
