- Lietuva surenka mažiausiai mokesčių iš visos ES, po mūsų – tik Bulgarija, Malta, Rumunija ir Airija
- Norint geriau gyventi, mokesčius teks kelti – labiausiai kentės „vidutiniokai“?
- Kils ir MMA, ir pensijos, bet daugiausiai teks atseikėti dirbantiems už kiek daugiau
- Papildomų mokesčių iš turistų užsimojo susirinkti Madeira
Lietuva surenka mažiausiai mokesčių iš visos ES, po mūsų – tik Bulgarija, Malta, Rumunija ir Airija
Naujuosiuose parlamento rinkimuose valdančiąją daugumą užsitikrinus Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), jau dabar kalbama, kad iki šiol pagal surenkamų mokesčių į valstybės biudžetą kiekį Lietuva „pirmavo“ ES valstybių sąrašo gale. Tačiau Lietuvos gyventojai piktinasi dideliais mokesčiais, mažomis pensijomis ir sąlyginai žemu vidutiniu darbo užmokesčiu, lyginant su Vakarų valstybėmis.
Žiniasklaidoje skelbiama, kad mokesčiai Lietuvoje – žemiausi visoje Europos Sąjungoje ir būtent dėl to šalis nuolat stokoja pinigų viešosioms paslaugoms ir tam, kad valstybė galėtų pasirūpinti tokiomis sritimis kaip gynyba, keliais, pensijomis ir kt.[1]
Šiai dienai situacija šalyje esą yra tokia, kad žmogui ar verslui išleidus 100 eurų, 40 eurų paprastai būna perskirstoma per įvairius mokesčius. O štai remiantis statistika, kurioje vertinamos ES valstybės pagal surenkamų mokesčių ir BVP santykį 2023 m., Lietuva šiame sąraše užėmė paskutines pozicijas su 32,4 proc., o po mūsų rikiavosi tik tokios valstybės kaip Bulgarija (29,9 proc.), Malta (27,1 proc.), Rumunija (27 proc.) ir Airija (22,7 proc.).
Šiame sąraše pirmauja Prancūzija, kurioje šis dydis siekė net 45,6 proc., o toliau po jos rikiavosi tokios valstybės kaip Belgija (44,8 proc.), Danija (44,1 proc.), Austrija (43,5 proc.), Liuksemburgas (42,8 proc.), Suomija (42,7 proc.) ir Švedija (42,3 proc.).
Norint geriau gyventi, mokesčius teks kelti – labiausiai kentės „vidutiniokai“?
Ir štai proga pakomentuoti šią situaciją pasinaudojo ir daugiausiai mandatų naujajame seime išplėšę socialdemokratai. Savo rinkimų programoje žadėję neįtikėtinus ir neapskaičiuotus dalykus, dabar šie teigia, kad mokesčius vis dėlto reikės kelti.
Tam, žinoma, priešinsis didelė dalis Lietuvos gyventojų. Juk algos ir pensijos taip sparčiai neauga kaip mokesčiai, o štai juk ir būtinųjų prekių kainos ne žemyn eina.
Tačiau LSDP programoje aiškinama, neva tam, kad mažiausiai pasiturintieji gyventojai gyventų geriau, reikia daugiau mokesčių surinkti iš turtingųjų. O štai daugiau surenkamų pinigų leis visiems gyventi geriau ir netgi gauti daugiau nemokamų viešųjų paslaugų[1].
Socialdemokratų programoje teigta, kad savo „gerai apgalvotais“ sprendimais partija sieksianti šalies BVP pakelti iki 36 proc., kas reikštų papildomai virš 3 mlrd. eurų per metus.
Ir, šios situacijos įkaitais neabejotinai vėl taps lietuviai, uždirbantys vidutinį darbo užmokestį, kuris šiuo metu siekia 1 352,9 Eur į rankas[2]. Tai reiškia, kad būtent ši dalis dirbančiųjų susidurs su situacija, kai už viską teks mokėti „pilnu pajėgumu“ netaikant nuolaidų kaip antai uždirbantiems mažiausiai (pavyzdžiui, kompensacijų už šildymą, kortelių maistui įsigyti, nemokamo maitinimo mokykloje tokių šeimų mažamečiams ir pan.), o štai atlyginimas – nei mažas, nei didelis, kad būtų galima sau leisti viską.
Kils ir MMA, ir pensijos, bet daugiausiai teks atseikėti dirbantiems už kiek daugiau
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skambiai pareiškusi, kad nuo naujųjų metų ir toliau augs minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), kuris pagaliau pasieks 1 tūkst. eurų ribą, o vidutinė pensija su stažu 2025-aisiais perkops 720 eurų[4].
77 jau analizavo, kad tai reiškia ne ką kitą, kaip dar didesnę mokestinę naštą tiems, kurie dirba už kiek daugiau nei MMA, bet šis atlyginimas nebūtinai yra reikšmingai didesnis.
Štai už „gražų“ keturženklį atlyginimą popieriuje visi kiti dirbantieji kas mėnesį sumokės iki 255 eurų daugiau mokesčių.
Nepaisant to, kad socialdemokratai akcentavo, kad dėl mažų mokesčių Lietuvoje kenčia viešosios paslaugos, to priežastis gali būti visiškai kita. Štai lėšų yra, tik skirstomos jos galbūt ne taip kaip turėtų – nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 m., Lietuva šią šalį jau parėmė 1,5 mlrd. eurų suma (įskaitant karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą).
Papildomų mokesčių iš turistų užsimojo susirinkti Madeira
Tuo tarpu kelti surenkamų mokesčių lygį užsimojo ir Portugalijai priklausanti Madeiros sala. Nuo 2025 metų pradžios Madeiroje besilankantys turistai, norintys leistis į pėsčiųjų žygį į vieną iš 30-ties populiariausių salyno takų, turės sumokėti papildomą mokestį, o nesilaikantiems taisyklių bus taikomos baudos[3].
Iki šiol vietos Miškų ir gamtos apsaugos institutas (ICNF) įvedė turistų mokesčius žmonėms, kurie keliauja septyniais svarbiais salyno takais (Pico do Areeiro, Pico Ruivo, Levada do Risco, Levada do Caldeirão Verde, Balcões, Levada do Rei ir Ponta de São Lourenço). Nuo naujųjų metų šis skaičius padidės iki 30.
Taisyklės, įsigaliosiančios jau nuo 2025 m. sausio 1 dienos, palies apie 2 milijonus čia apsilankančių turistų (apskaičiuota, kad pernai metais tiek atvyko į šią salą).
Vietos žemės ūkio, žuvininkystės ir aplinkos apsaugos sekretorė Rafaela Fernandes pažymėjo, kad naujomis taisyklėmis bus siekiama apsaugoti Madeiros gamtinius kraštovaizdžius ir valdyti vis didėjančius keliautojų srautus.
Surinktos lėšos esą bus naudojamos viešosios infrastruktūros gerinimui kaip antai apmokėjimui už takų priežiūrą.
