Dažniausiai baiminamasi mobiliųjų telefonų skleidžiamų elektromagnetinių bangų
Nors Lietuvoje kol kas apie tokią praktiką dar nesigirdi, bet užsienyje jau normalu mobilųjį telefoną laikyti kuo toliau nuo galvos – pasirodo, net gamintojo instrukcijose nurodoma, jog prietaisas gali skleisti pavojingą elektromagnetinių bangų poveikį. Kitaip tariant, rekomenduojama kuo mažiau kalbėti telefonu, o jei jau neišeina – tai bent jau jį laikyti kuo toliau nuo savo kūno ir vengti „slėpti“ drabužių kišenėse. Tačiau pavojų kelia ne tik elektromagnetinės bangos, bet ir savaime galinčios užsidegti mobiliųjų telefonų baterijos ir susižalojimai kilę iš to, kad įdelbę akis į mobiliuosius prietaisus, mes mažiau gyvename realybėje.
Nepaisant to, kad informacijos apie mobiliųjų telefonų sveikatai daromą žalą Lietuvos informaciniuose kloduose išties mažai, dažnai visuomenėje pastebime tendenciją nemiegoti su telefonu prie galvos, o kartais net pasigirsta kalbų, kad vyrams nederėtų šių prietaisų laikyti kelnių kišenėse, mat jų skleidžiamos elektromagnetinės bangos gali turėti neigiamos įtakos reprodukcinei sistemai.
Nacionalinis vėžio institutas išskiria dvi pagrindines priežastis dėl kurių žmonės nerimauja, jog mobilieji telefonai gali tapti tam tikrų vėžinių susirgimų priežastimi. Kaip pirmoji priežastis dažniausiai nurodoma ta, kad mobilieji prietaisai skleidžia radijo dažnio spinduliuotę arba radijo dažnio bangas, o taip pat jie yra labai plačiai paplitę. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iš viso pasaulyje dar 2014 metais buvo registruota 6,9 mlrd. abonentų turėtojų[1]. Po beveik dešimtmečio šis skaičius galėjo išaugti ir dvigubai.
Kadangi mobilieji telefonai yra dažnai glaudžiami prie ausies, ši priežastis kelia susirūpinimą dėl didesnės tikimybės susirgti smegenų ir centrinės nervų sistemos vėžiu, mat jonizuojančioji spinduliuotė sukelia kai kurias smegenų vėžio rūšis[2].
Visgi, iki šiol Nacionalinio vėžio instituto surinkti duomenys rodo, kad naudojimasis mobiliaisiais telefonais žmonėms nesukelia žmonėms smegenų ar kitų rūšių vėžio.
Pranešimas „iPhone“ savininkams dėl įrenginių skleidžiamos kenksmingos radiacijos
Tuo tarpu 2020 metais buvo paskelbta ataskaita, kurioje buvo teigiama, jog milijonai „iPhone“ savininkų turėtų saugotis mobiliųjų įrenginių[3]. Laboratorijos pateiktoje ataskaitoje buvo nurodyta, kad itin populiarus gamintojo „Apple“ išmanusis telefonas esą spinduliuoja daugiau nei dvigubai radijo dažnių spinduliuotės nei kad tą leidžia teisės aktai (3,8 vato vienam kilogramui, palyginti su 1,6 W/kg riba).
Tačiau „Apple“ tą kartą „Forbes“ jokio oficialaus atsakymo nepateikė, bet nukreipė į „iPhone 11 Pro“ radijo dažnių poveikio informaciją, kurioje teigiama, kad „iPhone 11 Pro“ prietaisą laikant 5 mm atstumu nuo kūno, buvo išmatuotas 1,6-2 W/Kg (tokie patys rodmenys yra ir „iPhone 11“ ir „iPhone 11 Pro Max“).
Todėl „Apple“ savo produkcijos vartotojams pataria siekiant sumažinti radijo dažnių energijos poveikį, naudoti laisvų rankų įrangą – integruotą garsiakalbį, ausines ar panašius priedus.
Visgi, „Forbes“ tokį informacinį šaltinį, kuriame buvo teigta apie didesnę nei įprasta „iPhone“ spinduliuotę atmetė kaip neįtikėtiną ir neparemtą rimtais įrodymais.
PSO rekomenduoja mobiliuosius prietaisus laikyti toliau nuo kūno
Apie galimą mobiliųjų telefonų poveikį žmogaus organizmui prakalbo ir PSO, kuri pabrėžė, jog šie prietaisai pasižymi mažais radijo dažniais (450-2700 MHz), kurie nepavojingi žmogui[6].
PSO praneša, kad telefono aparatas perduoda elektros bangų energiją tik tada, kai yra įjungtas, o ši galia sparčiai mažėja aparatui tolstant nuo žmogaus kūno.
„Asmuo, kuris naudojasi mobiliuoju telefonu 30-40 cm atstumu nuo kūno, pavyzdžiui, rašant trumpąsias žinutes, jungiantis prie interneto arba naudojantis laisvų rankų įranga, patiria daug mažesnį radijo dažnių laukų poveikį nei asmuo, kuris telefono aparatą laiko prie galvos“, – teigiama PSO pranešime[6].
Dėl šios priežasties taip pat mobiliuosius telefonus draudžiama naudoti ligoninėse ir lėktuvuose, kadangi jų skleidžiami radijo dažnio signalai gali trukdyti tam tikriems elektromedicinos prietaisams ir navigacijos sistemoms.
„Epidemiologiniuose tyrimuose, kuriuose nagrinėta galima ilgalaikė radijo dažnių poveikio rizika, dažniausiai buvo ieškoma ryšio tarp smegenų auglių ir mobiliųjų telefonų naudojimo. Tačiau kadangi daugelis vėžio atvejų nustatomi tik praėjus daugeliui metų po sąveikos, dėl kurios atsirado navikas, o mobilieji telefonai nebuvo plačiai naudojami iki dešimtojo dešimtmečio pradžios, epidemiologiniais tyrimais šiuo metu galima įvertinti tik tuos vėžio atvejus, kurie išryškėja per trumpesnį laikotarpį. Tačiau tyrimų su gyvūnais rezultatai nuosekliai rodo, kad ilgalaikio radijo dažnių laukų poveikio atveju vėžio rizika nepadidėja“, – tvirtina PSO[6].
Visgi, atsižvelgiant į tai, kad žmonės mobiliaisiais telefonais naudojasi vis dažniau, o jais besinaudojančių amžiaus slenkstis taip pat vis žemėja, PSO skatina ir tolimesnius tyrimus, ypatingai susijusius su mobiliųjų prietaisų galimu poveikiu vaikų ir paauglių sveikatai.
Besinaudojant mobiliaisiais galima ir rimtai susižaloti: fiksuojama daugiau kaklo ir galvos traumų
Harvardo universiteto tyrėjai, remdamiesi daugiau kaip 100 JAV ligoninių pateiktais duomenimis, apžvelgė galvos ir kaklo sužalojimus, susijusius su mobilaus telefono naudojimu. Skelbiama, kad šiuos sužalojimus jau patyrė daugiau kaip 2 500 žmonių[8].
Nustatyta, kad 40 % tokių sužalojimų buvo patirti namuose. Tiesioginiai mechaniniai sužalojimai (pavyzdžiui, smūgis mobiliuoju telefonu arba sužalojimas, kurį sukėlė sprogusi baterija) sudarė 47 % atvejų, o su telefono naudojimu susiję sužalojimai – 53 % atvejų.
Skelbiama, kad tiesioginius sužalojimus dažniau patyrė jaunuoliai iki 13 metų amžiaus, o su mobiliųjų įrenginių naudojimu susijusios traumos (kaip antai išsiblaškymas rašant SMS žinutę) dažniausiai pasitaikė vyresnio amžiaus asmenų grupėse.
Apie 10 % sužalojimų įvyko asmeniui vairuojant transporto priemonę ir tuo pačiu naudojantis mobiliuoju telefonu, apie 7 % einant ir tik apie 1 % sužalojimų buvo fiksuoti naudotojui rašant trumpąją žinutę.
„Jei šių ligoninių patirtis atspindi visos šalies patirtį, tai reiškia, kad per pastaruosius du dešimtmečius maždaug 76 000 žmonių patyrė galvos ir kaklo traumas, susijusias su mobiliųjų telefonų naudojimu“, – teigiama mokslinėje publikacijoje[8].
Vyrai skatinami nenešioti mobiliųjų telefonų kelnių priekinėse kišenėse
Ir štai prieiname prie iki šiol girdėtos frazės apie tai, kad vyriškosios lyties atstovams nevalia mobiliųjų įrenginių laikyti priekinėse kelnių kišenėse, mat iki šiol nėra vieningo tyrimo, kuris pasisakytų už tai, kad mobilusis įrenginys nekenkia spermai arba aiškiai teigtų, kad kenkia[10].
Visgi per pastarąjį dešimtmetį autoritetingi mokslininkai atliko keletą tyrimų, kuriuose radijo bangos buvo siejamos su mažesniu spermatozoidų skaičiumi.
Štai 2018 metais atliktame tyrime buvo rasta įrodymų, kad „radijo dažnių elektromagnetinių bangų poveikis neigiamai veikia spermos kokybę“, o kitame tyrime buvo padaryta išvada, kad mobiliųjų telefonų skleidžiamas elektromagnetinių bangų poveikis yra susijęs su subrendusių spermatozoidų skaičiaus sumažėjimu.
2014-aisiais Ekseterio universiteto Jungtinėje Karalystėje mokslininkai apžvelgė dešimties tyrimų išvadas, kuriuose buvo tirti 1 492 spermos mėginiai. Autoriai, pripažindami, kad ši apžvalga turėjusi trūkumų, nustatė, kad bendras rezultatas esą „tvirtai rodo“, jog mobiliojo telefono laikymas priekinėje kelnių kišenėje neigiamai veikia spermos kokybę[10].
Tačiau spermatozoidų judrumą ir gyvybingumą sumažinti gali ne tik mobilusis telefonas, laikomas priekinėje kelnių kišenėje, bet ir bet kuris kitas prietaisas, kuris įkaista – kenkti gali ir darbas su nešiojamuoju kompiuteriu laikant jį ant kelių, aptemptų apatinių drabužių dėvėjimas ir kt.
